Adentia

Adentia – pilnas ar dalinis dantų nebuvimas, dėl jų praradimo ar nenormalios dantų sistemos plėtros. Adentia pasižymi dantų tęstinumo sutrikimu, kramtomosios ir kalbos funkcijos, kosmetinis defektas; sunkiais atvejais — veido kaukolės deformacija, temporomandibulinio jungimosi ligos, tolesnis dantų praradimas. Odentos diagnozę atlieka stomatologas vizualiu ir palpatoriniu tyrimu, regėjimo intraoralinė rentgeno spinduliuotė­nografii, ortopantomografija. Adentijos gydymas atliekamas racionaliu protezavimu su daliniais arba visais nuimamais protezais arba dantų implantavimu.

• Adentia klasifikacija
• Priežastys edentulous
• Pirminio edento simptomai
• Antrinio edento simptomai
• Diagnozė edentulous
• Adentia gydymas
• Prevencija edentulous

Adentia

Adentia — pirminis ar antrinis dantų defektas, būdingas individualių ar visų dantų vienetų nebuvimas burnos ertmėje. Odentia odontologijoje laikoma ypatingu nenormalių dantų skaičiaus atveju, kartu su hiperodontija (papildomi dantys) ir hipodontija (palyginti su jų skaičiumi­pagal normą). Užbaigti įgimtą adenciją yra labai retai; dažniausiai pasireiškiančių vaikų dantų anomalijų dažnis yra apie 1%. Dalinė antrinė edentia yra 45-75%, gerai baigtas — 25 val% vyresni nei 60 metų žmonės. Adentia yra ne tik estetinis defektas, bet kartu su reikšmingu sutrikusia dantų sistemos funkcionavimu, GIT, artikuliacijos ir dikcijos pablogėjimas, psichologinis netinkamas elgesys, žmonių socialinio elgesio pokyčiai.

Adentia klasifikacija

Priklausomai nuo atsiradimo priežasčių ir laiko, pirminis (įgimta) ir antrinis (įsigytas) adentia, taip pat adentia laikini ir nuolatiniai dantys. Jei nėra danties gemalo, jie kalba apie tikrą įgimtą adenciją; gretimų vainikėlių sujungimo atveju arba delsimo dengimo metu uždelsimas (nuoma) – apie apgaulingą pergalę.

Atsižvelgiant į trūkstamų dantų skaičių, edentulinis gali būti dalinis (trūksta tam tikrų dantų) ir užpildykite (trūksta visų dantų). Dalinė įgimta adencija yra tai, kad nėra iki 10 dantų (paprastai viršutiniai šoniniai kirtimai, antrieji premolarai ir tretieji moliai); daugiau kaip 10 dantų nebuvimas yra klasifikuojamas kaip daugybė dūminių. Dalinio antrinio edentulio kriterijus yra 1-15 dantų trūkumas vienoje žandikaulyje.

Prostinių odontologų praktikoje naudojama Kennedy antrinės adencijos klasifikacija, kuris išskiria 4 klasės dantų defektus:

• I – dvipusio galinio defekto buvimas (distalinis neribotas defektas);
• II – vienpusis galutinio defekto buvimas (distalinis neribotas defektas);
• III – įskaičiuotas vienpusis defektas (distalinis ribotas defektas);
• IV – priekinio defekto buvimas (priekinių dantų trūkumas).

Kiekviena dalinio antrinio edentulo klasė, savo ruožtu, suskirstyta į keletą poklasių; be to, skirtingų klasių ir poklasių defektai dažnai derinami tarpusavyje. Taip pat skiriasi simetrinė ir asimetrinė edentia.

Priežastys edentulous

Pirminio edentulio pagrindas yra dantų užuominų nebuvimas ar mirtis. Tuo pat metu pirminę adenciją gali sukelti paveldimos priežastys arba vystytis kenksmingų veiksnių įtaka, veikdamas formuojant dantų plokštelę vaisiui. Taip, laikinų dantų užuomazgų klojimas įvyksta per 7-10 savaičių gimdos vaisiaus vystymąsi; nuolatiniai dantys — po 17-osios savaitės.

Užbaigti įgimtą adenciją – labai retas, kuris paprastai būna su paveldima ektodermine displazija. Šiuo atveju, kartu su adentia, pacientai paprastai turi nepakankamai išvystytą odą, plaukai, vinys, riebalinės ir prakaito liaukos, nervus, akies lęšis ir t. d. Be paveldimo patologijos, pagrindinė edentia gali būti dėl dantų mikrobų rezorbcijos, veikiamos teratogeninių veiksnių, endokrininiai sutrikimai, infekcinės ligos; mineralinio metabolizmo sutrikimai prenataliniame periode ir kt. Žinomas, kad hipotirozė gali sukelti danties gemalo mirtį, ichtiozė, hipofizės gazoze.

Antrinio edento priežastis — tai paciento danties praradimas gyvybinės veiklos procese. Dalinis dantų nebuvimas dažniausiai yra gilių karieso rezultatas, pulpitas, periodontitas, periodontitas, danties ištraukimas ir/ar jų šaknys, dantų sužalojimai, odontogeninis osteomielitas, periostitas, perikoronaritas, abscesas arba flegmonas ir t. d. Kartais dėl antrinio edentulio priežasties gali būti neteisingai atliekamas gydomasis arba chirurginis gydymas dantų (šaknies apykaklės rezekcija, cistotomija, cistektomija). Vėlyvosios ortopedinės priežiūros atveju dalinė antrinė edukacinė terapija prisideda prie danties praradimo proceso progresavimo.

Pirminio edento simptomai

Pirminis pilnas adencija pasireiškia piene, taip ir nuolatinis įkandimas. Su visiškai įgimtu adentia, išskyrus danties pumpurų ir dantų nebuvimą, kaip taisyklė, yra veidų skeleto vystymosi pažeidimas: sumažinti apatinio veido dydį, žandikaulių nepakankamumas, išreikštas supramentalinis posūkis, plokščias gomurys. Galima pažymėti, kad nėra kaulų fontanelių ir kaulų, viršutinės veido tilteliai. Anhidroskinėje ectodermal displazijoje adentia derinama su anhidroze ir hipotrichozėmis, antakių ir blakstienos stygius, blyškiai ir sausos gleivinės, ankstyvas odos senėjimas.

Pacientui, kurio pirminė pilna forma yra nepakankamas, jam neleidžiama įsiskverbti ir kramtyti maistą, todėl priversti valgyti tik skystą ir minkštą maistą. Iš nosies ertmių neišsivystymo pasekmė yra mišrus roto-nosies kvėpavimas. Kalbos sutrikimai yra būdingi kelioms garso anomalijoms, kur labiausiai sugedęs yra pagoniško dantų garsų išdėstymas ([t], [d], [n], [su], [s] ir jų minkštas poras, taip pat garsas [c]).

Pagrindinis dalinis pirminis adencija yra dalinis sumažėjimas (nedokomplektas) dantų protezai. Tremes susidaro tarp gretimų dantų, Dantų srityje yra šalia esančių dantų poslinkis­poveikis, žandų vystymasis yra nepakankamas. Šiuo atveju antagonistiniai dantys gali būti perpildyti, už dantų ribų, sukrauti vienas ant kito arba išlikti paveikti. Esant didelei priekinės dantų grupės zonai, pastebimas švilpimo garsų interdentalas. Drebulys ir dantų negalėjimas sukelti lėtinį lokalizuotą gingivitą.

Antrinio edento simptomai

Antroji edentia pieno ar nuolatiniame įkandime yra danties praradimo ar pašalinimo rezultatas. Tokiu atveju dantų vientisumas pažeidžiamas po susidariusių dantų išsiveržimo.

Jei nėra dantų, apatinis žandikaulis yra žymiai pasislinkęs į nosį, minkštųjų audinių ištraukimas, keletą raukšlių. Pilnas adentia lydimas žymiai sumažėja žandikaulių – pirmoji alveolinio proceso osteoporozė, ir tada žandikaulio kūnas. Dažnai yra neskausmingos žandikaulio ekspozicijos ar skausmingos kaulų iškyšos, suformuotas dantų skylių kraštais. Taip pat, kaip ir su pirminiais visais edenti, maistas yra sugadintas, kalba kenčia.

Su antrine daline edentuliu, likę dantys palaipsniui pasislenka ir nukrypsta. Tuo pačiu metu kramtymo procese jie padidina apkrovą, nors tokio apkrovimo nėra svetainėje, kuris lydi kaulinio audinio sunaikinimą.

Dalinis antrinis edentia gali būti sudėtinga dantų nenormalumu, hiperestezija, skausmas uždarant dantis, bet koks mechaninis ar terminis stimulas; patologinės gumos ir kaulų kišenų formavimas, kampinis cheilitas. Su reikšmingu daliniu edentuliu gali pasireikšti įprastinė temporomandibulinio sąnario subluxation arba dislokacija.

Odentijos kosmetiniai defektai būdingi veidų kontūrų pokyčiams, išreikšti nasolabial raukšlės, smakro formos, nuleiskite burnos kampus. Nesant priekinių dantų grupės, pažymima «atšaukimas» lūpos; su defektais, esančiais užpakalinių dantų srityje – tuščiaviduriai skruostai.

Pacientams, sergantiems adentia, dažnai pasireiškia gastritas, skrandžio opa, kolitas, dėl kurių jiems reikia ne tik dantų pagalbos, bet ir gastroenterologas. Dantų netekimas lydimas žmogaus savigarbos sumažėjimo, psichologinis ir fizinis diskomfortas, socialinis elgesio pokytis.

Diagnozė edentulous

Adentia yra problema, diagnozuojant ir pašalinant įvairias specialybę dantų specialistai: terapeutai, chirurgai, ortopedai, ortodontai, implantologai, periodontologai.

Adencijos diagnozė apima istoriją, klinikinis tyrimas, chronologinis amžiaus palyginimas­su odontologu, palpacijos tyrimas. Jei po dilgčiojo yra vietinis defektas, diagnozei paaiškinti paprastai naudojamas tikslas intraroto­radiografija. Jei yra daugybė ar visa adencija, atliekama panoraminė radiografija arba ortopantomografija, jei reikia, temporomandibulinio junginio rentgenografija ar kompiuterinė tomografija. Rentgeno tyrimas atskleidžia, kad nėra danties mikrobų, aptikti guma dengtas šaknis, exostoses, burnos navikai, įvertinti alveolinio proceso audinio būklę, uždegimo požymiai ir t. n.

Adencijos gydymo planavimo etape imami įspūdžiai, Žandikaulio diagnostikos modelių gamyba ir tyrimas.

Adentia gydymas

Pagrindinis adentia pašalinimo būdas yra protezavimas naudojant fiksuotąsias priemones (tiltai) ortopedijos struktūros ir išimami protezai (Byugelnyh, plokštė). Adentijos gydymo metodo pasirinkimą nustato ortopedinis odontologas, atsižvelgdamas į anatominę, fiziologinis, higieniniai paciento dantų požymiai.

Neišimamas protezavimas su visais edenti apima dantų inkarų implantų montavimą (mini implantai), ant kurio montuojama protezinė struktūra. Esant dalinei adenijai, sveiki arba gerai išgydyti dantys naudojami kaip pagalbiniai dantys. Antrojo dalinio raumenų pašalinimo pasirinkimo būdas yra klasikinė dantų implantacija su karūnėlės įrengimu.

Vaikų su įgimta adencija gydymas gali prasidėti 3-4 metų amžiaus. Ortopedijos priemonės su visišku pirminiu edentuliu sumažinamos iki visiškai išimamų laminarinių protezų gamybai, kurie vaikai turėtų būti pakeisti naujais kas 1 metai,5-2 metai. Protezavimas su dalinai nuimamu laminaru protezu taip pat nurodytas pirminiam daliniam adencijui. Nuimamas protezas keičiamas tilteliu tik po žandikaulio augimo pabaigos.

Naudojant nuimamus laminarinius protezus, yra prostozinio stomatito pavojus, Dekoratyvinis dantenų audinys, alergija dažikliams ir polimerų protezai. Anksčiau, kaip pradėti gydyti dalinį nervingumą reikalinga pilna profesinė burnos higiena, jei reikia — sudėtingas gydymas nuo ėduonies, pulpitas, periodontitas, periodontitas, dantų hiperestezija, Neapsaugotų šaknų ir dantų pašalinimas.

Prevencija edentulous

Gimstamiems vaikams išvengti yra palankios vaisiaus vystymosi sąlygos, galimų rizikos veiksnių pašalinimas. Jei atidedate standartines dantų protezavimo sąlygas, kreipkitės į savo vaikų odontologą.

Antrinio edentulio prevencija yra sumažinama iki įprastos profilaktinės odontologijos apžiūros, higienos priemonės, laiku reabilituoti patologinius židinius burnos ertmėje. Dantų praradimo atveju, protezavimas turėtų būti atliekamas kuo anksčiau, kad būtų išvengta adentijos progresavimo.