Alerginis alveolitas

Alerginis alveolitas – imunologiškai paskatinta kvėpavimo bronchiolių ir alveolių uždegiminė reakcija, kuriant atsaką į įkvepiamus alergenus. Simptomatologija dažniausiai pasireiškia kvėpavimo dusuliu, kosulys, krūtinės skausmas, ūminis — gripo būklė. Alerginio alveolito diagnozė yra pagrįsta spirometrijos rezultatais, krūtinės rentgeno ir CT, bronchoalveolinio praplovimo tyrimai, plaučių audinio biopsija, antikūnų lygis serume. Alerginio alveolito gydymas prasideda nuo alergeno pašalinimo, galimas gliukokortikosteroidų paskyrimas.

• Alerginio alveolito priežastys
• Alerginio alveolito klasifikacija
• Alergologinių alveolitų simptomai
• Alerginio alveolito diagnozė ir gydymas
• Alerginio alveolito prognozavimas ir profilaktika

Alerginis alveolitas

Egzogeninis alerginis alveolitas (padidėjusio jautrumo pneumonitas) – intersticinė plaučių liga, kurioje lokalizuojamas uždegiminis procesas galutinėse kvėpavimo takų dalyse (alveoliai, bronchioliai), dėl išorinių aplinkos veiksnių poveikio. Pulmonologija nagrinėja įvairias alerginio alveolito formas, susijusi su profesine patologija, taip pat neturintis ryšio su profesine veikla. Pirmieji ligos atvejai buvo aprašyti 1932 m. tarp ūkininkų («ūkininko plaučiai»), antroji dažniausia forma «paukščių mėgėjams plaučiai», rasti balandžių augintojams. Bendras gyventojų skaičius yra 42:100000. Laiku veikiantis padidėjusio jautrumo pneumonitas užkerta kelią plaučių fibrozei.

Alerginio alveolito priežastys

Visais atvejais priežastis yra įkvepiama alergija, įkvėpti įkvėpti orą. Be to, dėl ligos atsiradimo tokie veiksniai, kaip įkvepiamų dalelių dydis ir koncentracija, antigenų savybes ir paciento imuninį atsaką. Žinomas, kad jei ore yra didelė organinių arba cheminių medžiagų koncentracija, eksogeninis alerginis alveolitas išsivysto apie 5-15 % asmenys. Taip pat įdiegta, kad dulkių dalelės, kurių skersmuo yra ne didesnis kaip 5 mikronai, galėtų netrukdomai prasiskverbti į alveoles ir sukelti jautrumą. Alerginio alveolito patogenezėje svarbus vaidmuo tenka pakartotiniam antigenų įkvėpimui.

Dažniausiai pasitaikantys alergenai yra grybelinės sporos, esantis šienas, kompostas, žievė ir kiti. Taip pat įrodytas etiologinis augalų ir naminių dulkių antigenų vaidmuo, baltymo antigenai, bakterinės sporos, vaistas (nitrofuranai, penicilinas, aukso druskos). Tarp grybelinių antigenų yra labiausiai paplitusių spinduliuojančių grybų — termofiliniai actinomycetes ir aspergilos. Pirmieji yra susiję su tokiomis alerginio alveolito formomis, as «ūkininko plaučiai», bagosozė, «plaučių asmenys, naudojant oro kondicionierius», «plaučių asmenys, grybų augintojai». Gali sukelti įvairius Aspergillus porūšius «salyklo plaučių», «lengvas sūris», suberozė ir kt.

Baltymų antigenai paprastai yra paukščių ekskrementuose (papūgos, balandžiai, Kanarai ir dr.) ir yra susiję su pneumonito forma «paukščių mėgėjams plaučiai». Profesinės alerginio alveolito formos gali pasireikšti asmenims, pagal savo veiklą, susijusią su poliuretano gamyba, dažikliai ir dervos, metalų garai (kobaltas), dirba medienos apdirbimo ir vilnos perdirbimo pramonėje.

I ir IV tipo padidėjusio jautrumo reakcijos yra pagrindinis vaidmuo alerginio alveolito vystymuisi. Tokiu atveju atsiranda specifiniai nusėdantys antikūnai ir CIC, atsirandantys dėl pakartotinio kontakto su įkvepiamu alergenu, alveolių infiltracija atsiranda limfocitų, neutrofilai, monocitai su granulomatiniu uždegimu. Ilgalaikio kontakto su priežastingumu reikšmingo alergeno rezultatas yra plaučių fibrozė ar blužnies bronchiolitas.

Alerginio alveolito klasifikacija

Atsižvelgiant į alerginio alveolito ir jo šaltinio priežastis, turintis antigenų, išskirti tokius sindromus:

• «ūkininko plaučiai» — susidaro sąlytyje su pelėsiniu šienu, turintis termofilinius actinimycetes
• «paukščių mėgėjams plaučiai» — pasitaiko naminių paukščių ūkininkams ir asmenims, paukščių priežiūra; antigenų šaltinis yra paukščių mėšlas, žemyn, odos liaukų paslaptys ir tt.
• bagosozė — plinta per kontaktą su cukranendrių mikropluoštais
• suberozė – antigeno šaltinis (pelėsio grybas) kamštienos žievė išsikiša
• «salyklo plaučių» — vystosi asmenims, liestis su miežių dulkėmis
• «plaučių asmenys, naudojant oro kondicionierius» — dažnai naudojamas oro kondicionierius, šildytuvai ir drėkintuvai
• «lengvas sūris» — antigeno šaltinis yra sūrio pelėsis
• «grybų rinkėjų plaučiai» — vystosi asmenims, grybų augintojai; patogenai – grybelinės sporos, esantis komposte
• kitas profesinis alerginis alveolitas: «plaučių gamybos plovikliai», «plaučių laboratorijos darbuotojai», «plaučiai, naudojami plastikoje» ir kiti.

Alerginio alveolito eiga gali būti ūminis, poakytas ar lėtinis, kuris atsispindi klinikiniame paveikslėlyje. Ūminė forma išsivysto jau po 4-12 valandų po sąlyčio su masyvi antigenų doze; lėtinis – su ilgalaikiu mažų antigenų dozių įkvėpimu; poakytas – su mažesne antigenų ekspozicija.

Alergologinių alveolitų simptomai

Ūminio alerginio alveolito klinika kartu su gripu panašiais simptomais: karščiavimas, mialgija ir artralgija, galvos skausmas. Po kelių valandų po temperatūros pakilimo sunkumas ir skausmas krūtinės ląstoje, kosulys su silpnais gleivinės skrepliais, dusulys. Išskyrus sąlytį su priežastingumu reikšmingo alergeno, visi simptomai išnyksta per 1-3 dienas, tačiau po antigeno pakartotinio įkvėpimo jie gali grįžti. Bendras silpnumas ir dusulys, pratybos susiję, išlieka kelias savaites.

Pasibaigus alerginiam alveolitui, kaip taisyklė, dėl neprofesionalių pavojų, ir antigenų poveikis namuose. Pasirodo debiutas karščiavimas, tačiau dažniau simptomai apibūdinami tik dusuliu, produktyvus kosulys, padidėjęs nuovargis.

Gali atsirasti lėtinis alerginis alveolitas, kaip ir pasikartojančių ūmaus arba pasibaigusio proceso epizodų rezultatams, iš karto. Šios formos eigai būdingas progresuojantis įkvėpiantis dusulys, nuolatinis kosulys, blogai jausmas, svorio kritimas. Simptomų išvaizda «būgno lazdelės» — pirštų falangų sustorėjimas rodo kvėpavimo nepakankamumą ir yra nepalankus prognostikos ženklas. Logiškas lėtinio alerginio alveolito formos rezultatas yra intersticinės fibrozės vystymasis, plaučių hipertenzija, plaučių širdis, dešiniojo skilvelio širdies nepakankamumas. Lėtinis bronchitas daugumoje pacientų būna po 10 ar daugiau metų, ir ketvirtadalis yra diagnozuota emfija­šviesa žemė.

Alerginio alveolito diagnozė ir gydymas

Anamnezė tiriama pirminėje pulmonologijos konsultacijoje, t. h. profesionalus, ligos pasireiškimo santykis su aplinkos sąlygomis. Objektyviai nustatomas alerginis alveolito tachypnea, cianozė, auscultatory — Crepitas, ypač pagrindiniuose plaučių regionuose, kartais švokštas. Alerginį alveolitą turinčiam pacientui taip pat turėtų konsultuotis su alergologu-imunologu.

Ūminis pneumonitas, plaučių rentgenografija leidžia aptikti mažą mazgą arba difuzinę infiltraciją; Remiantis spirometrija, nustatomas VC sumažėjimas ir sumažėjęs dujų keitimas. Lėtinėje formoje rentgeno nuotrauka rodo pneumonijos sklerozės ar «ląstelių plaučių», kvėpavimo funkcijos tyrimas – dėl obstrukcinių ir ribojančių sutrikimų. Plaučių CT yra labiau jautrus būdas anksti aptikti plaučių audinio pokyčius.

Alerginio alveolito laboratoriniams duomenims būdingas padidėjęs IgG ir IgM kiekis, kartais kiekvienas, reumatoidinis faktorius. Didžiausia diagnostinė vertė yra aptiktų antikūnų prieš numatomą antigeną nustatymas. Bronchoalveolinių praplovimų metu, gautas bronchoskopija, limfocitai (T ląstelės), masteliai padidėjo. Galima naudoti provokuojančius inhaliacijos bandymus, reaguodama į tai, kurie pacientai, turintys alerginį alveolitą, po kelių valandų atsiranda specifinio atsako (silpnumas, dusulys, temperatūros padidėjimas, bronchų spazma ir tt.).

Dėl greito simptomų išsiskyrimo, ūminis alerginis alveolitas retai diagnozuojamas arba laikomas ARVI. Su ilgesniu ar pasikartojančiu kursu dažnai galima klaidingai diagnozuoti bronchų astmą, SARS (virusinis, mikoplazma), pneumokoniozė, miliarinė tuberkuliozė, aspergiliozė, sarkoidozė, idiopatinis fibrozinis alveolitas, kitos intersticinės plaučių ligos. Diferencinės diagnostikos tikslais galima atlikti histologinio tyrimo metu plaučių audinio biopsiją.

Svarbiausias alerginio alveolito gydymo klausimas — pašalinti kontaktą su priežastingumu reikšmingu antigenu. Švelnios skausmo formos­To pakanka, kad būtų pašalinti visi alveolito požymiai, todėl vaistų nereikia. Esant sunkiam ūminiam plaučių uždegimui ar lėtinės formos progresavimui, nurodomas gliukokortikosteroidų vartojimas (prednizonas). Pacientai, kuriems atsparios kortikosteroidams atsparios ligos formos, teigiamai atsakė į D-penicilamino ir kolchicino vartojimą. Simptominis alerginio alveolito gydymas atliekamas naudojant inhaliuotiems bronchus plečiantiems preparatams, bronchodilatatorius, deguonies terapija.

Alerginio alveolito prognozavimas ir profilaktika

Palankų rezultatą galima pasiekti tik laiku pašalinus alergeną, jei reikia – aktyvus alerginio alveolito gydymas. Atsinaujinus padidėjusio jautrumo pneumonitui, kardiopulmoninis nepakankamumas, prognozė yra gana nepalanki.

Pirminė prevencija — pašalinti žalingus profesinius ir vidaus veiksnius (profesinė sveikata, naudoti apsauginius drabužius, vėdinimo pramoninės patalpos, oro kondicionierių priežiūra ir kt.), periodiškai atliekamas asmenų medicininis patikrinimas, padidėjusi alerginio alveolito atsiradimo rizika. Antrinės prevencijos priemonės apima sąlytį su alergenu, jei reikia – profesinės veiklos pakeitimas.