Autoimuninis tiroiditas

Autoimuninis tiroiditas (AIT) — lėtinis skydliaukės audinio uždegimas, turinti autoimuninį gimstamumą ir susijęs su folikulų ir liaukų folikulinių ląstelių pažeidimu ir sunaikinimu. Tipiškų atvejų autoimuninis tiroiditas yra asimptominis, tik retkarčiais kartu su skydliaukės liaukos padidėjimu. Autoimuninio tiroidito diagnozė yra pagrįsta klinikinių tyrimų rezultatais, Skydliaukės ultragarsas, medžiagos histologijos duomenys, geros adatos biopsija. Autoimuninį tiroiditą gydo endokrinologai. Jis susideda iš hormonų gaminančios skydliaukės funkcijos ištaisymo ir autoimuninių procesų slopinimo.

• Autoimuninio tiroidito klasifikavimas
• Autoimuninio tiroidito priežastys
• Simptomai autoimuninio tiroidito
• Autoimuninio tiroidito diagnozė
• Autoimuninis tiroidito gydymas
• Prognozė autoimuniniam tiroiditui
• Autoimuninio tiroidito prevencija

Autoimuninis tiroiditas

Autoimuninis tiroiditas (AIT) — lėtinis skydliaukės audinio uždegimas, turinti autoimuninį gimstamumą ir susijęs su folikulų ir liaukų folikulinių ląstelių pažeidimu ir sunaikinimu. Autoimuninis tiroiditas yra 20-30% iš visų skydliaukės ligų skaičiaus. Tarp moterų AIT įvyksta 15 metų – 20 kartų dažniau, nei tarp vyrų, kas yra susijusi su X pažeidimu — chromosomos ir veikia estrogeno limfoidinę sistemą. Pacientams, kuriems yra autoimuninis tiroiditas, paprastai yra 40-50 metų amžiaus, nors pastaruoju metu liga pasitaikanti jauniems žmonėms ir vaikams.

Autoimuninio tiroidito klasifikavimas

Autoimuninis tiroiditas apima ligų grupę, turintys vieną pobūdį.

1. Lėtinis autoimuninis tiroiditas (limfomos, limfocitinis tiroiditas, Ustaras.- goiter Hashimoto) išsivysto dėl laipsniškos T limfocitų infiltracijos į liaukos parenchimą, padidina antikūnų skaičių ląstelėse ir skatina laipsnišką skydliaukės sunaikinimą. Dėl skydliaukės liaukos struktūros ir funkcijų pažeidimo, pirminė hipotirozė gali būti vystoma (sumažinti skydliaukės hormonų lygį). Chroniškas AIT genetinis pobūdis, gali pasireikšti šeimos formų forma, kartu su kitais autoimuniniais sutrikimais.

2. Po gimdymo tireiditas pasitaiko dažniausiai ir yra labiausiai ištirtas. Tai sukelia per didelė kūno imuninės sistemos reaktyvacija po natūralios depresijos nėštumo metu. Jei yra polinkis, tai gali sukelti destrukcinį autoimuninį tiroiditą.

3. Skausmas tireoiditas yra panašus į gimdymą, bet jo atsiradimas nėra susijęs su nėštumu, jo priežastis nežinoma.

4. Citokino sukeltas tiroiditas gali atsirasti gydymo interferonu preparatų su hepatitu C sergančių pacientų ir kraujo ligų metu.

Tokie autoimuninio tiroidito variantai, kaip po gimdymo, neskausmingas ir citokinas – sukeltas, panašus etapais procesai, atsiranda skydliaukėje. Pradiniame etape atsiranda destruktyvus tireotoksikozė, vėliau virsta trumpalaikiu hipotiroidizmu, daugeliu atvejų baigiant skydliaukės funkcijos atkūrimu.

Visais autoimuniniais tiroiditais galima išskirti šiuos fazes:

• Eutiroidinė liga (be skydliaukės disfunkcijos). Gali tęstis keletą metų, dešimtmečius ar visą gyvenimą.
• Subklininė fazė. Esant ligos progresavimui, masinė agresija T–limfocitai veda prie skydliaukės ląstelių sunaikinimo ir skydliaukės hormonų kiekio sumažėjimo. Didinant skydliaukės stimuliuojančio hormono gamybą (TSH), kuris pernelyg stimuliuoja skydliaukę, organizmas sugeba išlaikyti normalų T4 gamybą.
• Tirotoksinė fazė. Dėl padidėjusio T lymphocyte agresijos ir žaizdos skydliaukės ląstelių, skydliaukės hormonai išsiskiria į kraują ir išsivysto tirotoksikozė. Be to, sunaikintos folikulinių ląstelių vidaus struktūrų dalys patenka į kraują, kurie provokuoja tolesnę skydliaukės ląstelių antikūnų gamybą. Kada su tolesniu skydliaukės sunaikinimu, hormonų gamybos ląstelių skaičius sumažėja žemiau kritinio lygio, T4 kraujo lygis smarkiai sumažėja, yra atviros hipotirozės fazė.
• Hipotyroido fazė. Praeina apie metus, tada paprastai atsiranda skydliaukės funkcijos atkūrimas. Kartais hipotireozė išlieka patvari.

Autoimuninis tiroiditas gali būti monofazinis (turi tik tirotoksinį poveikį, arba hipotiroido fazė).

Atsižvelgiant į klinikinių pasireiškimų ir pokyčių skydliaukės dydžio autoimuninės tiroiditas yra padalintas į formos:

• Atviras (yra tik imunologiniai požymiai, nėra klinikinių simptomų). Geležies normalaus dydžio arba šiek tiek padidėjo (1-2 laipsniai), be plombos, liaukos funkcijos nėra pažeistos, kartais gali pasireikšti lengvi tirotoksikozės ar hipotirozės simptomai.
• Hipertrofinis (kartu su padidėjusiu skydliaukės liaukos dydžiu (goiteris), dažni vidutinio stiprumo hipotirozės ar tirotoksikozės pasireiškimai). Visoje tariamoje gali būti vienodas skydliaukės padidėjimas (difuzinė forma), ar stebėti mazgų susidarymą (mazgas formos), kartais difuzinių ir mazgelių formų derinys. Hipertrofinė autoimuninio tiroidito forma gali būti susijusi su tireotoksikoze pradiniame ligos stadijoje, bet paprastai skydliaukės funkcija yra išsaugota arba sumažinta. Kadangi autoimuninis procesas skydliaukės audinyje progresuoja, pablogėja, skydliaukės funkcija mažėja, ir pasireiškia hipotirozė.
• Atrofinis (skydliaukės dydis yra normalus arba sumažintas, dėl klinikinių simptomų – hipotirozė). Dažniau senėjame, ir jaunas – radiacijos apšvitos atveju. Sunkiausia autoimuninio tiroidito forma, dėl masinio sunaikinimo tyrocitų – skydliaukės funkcija yra labai sumažinta.

Autoimuninio tiroidito priežastys

Net esant paveldimiems polinkiams, autoimuninio tiroidito vystymui reikalingi papildomi nepalankūs faktoriai:

• ūminės kvėpavimo takų virusinės ligos;
• lėtinės infekcijos liga (dėl mandlių, sinusuose, carious dantys);
• ekologija, jodo junginių perteklius, chloro ir fluorido aplinkoje, maistas ir vanduo (veikia limfocitų aktyvumą);
• ilgalaikis nekontroliuojamas narkotikų vartojimas (jodo turintys vaistai, hormoniniai vaistai);
• radiacija, ilgas buvimas saulėje;
• stresinės situacijos (artimųjų žmonių liga ar mirtis, darbo praradimas, įžeidimai ir nusivylimai).

Simptomai autoimuninio tiroidito

Dauguma lėtinio autoimuninio tiroidito atvejų (eutiroidinės fazės ir subklinikinės hipotirozės fazės metu) asimetrinis ilgą laiką. Skydliaukės liauka nėra padidinta, palpacija neskausminga, liaukos funkcija yra normalu. Labai retais atvejais gali būti nustatytas padidėjęs skydliaukės dydis (goiteris), pacientas skundžiasi diskomfortu skydliaukės srityje (spaudimo jausmas, koma gerklėje), lengvas nuovargis, silpnumas, sąnarių skausmas.

Klinikinis tirotoksikozės vaizdas autoimuniniam tiroiditui paprastai pasireiškia ankstyvose ligos metose, turi trumpalaikį pobūdį ir kaip skydliaukės funkcionuojančio audinio atrofija tam tikrą laiką praeina į eutiroidijos fazę, ir tada hipotiroidizmui.

Po gimdymo tireoiditas, 14 savaičių po gimdymo paprastai pasireiškia lengva tirotoksikoze. Daugeliu atvejų pastebimas nuovargis, bendras silpnumas, svorio kritimas. Kartais būdinga tireotoksikozė (tachikardija, karštas jausmas, per didelis prakaitavimas, galūnių drebulys, emocinis labilumas, nemiga ). Autoimuninio tiroidito hipotiroidinė fazė pasireiškia 19-ą savaitę po gimdymo. Kai kuriais atvejais tai derinama su gimdos depresija.

Be skausmo (tylus) tiroiditas yra lengvai išreikštas, dažnai subklinikinė tirotoksikozė. Citokinų sukeltas tiroiditas taip pat paprastai nėra susijęs su sunkia tirotoksikoze ar hipotiroze.

Autoimuninio tiroidito diagnozė

Prieš pasireiškiant hipotirozei, sunku diagnozuoti AIT. Pagal klinikinę nuotrauką endokrinologai nustato autoimuninio tiroidito diagnozę, laboratoriniai duomenys. Kitų autoimuninių ligų šeimos narių buvimas patvirtina autoimuninio tiroidito tikimybę.

Laboratoriniai tyrimai dėl autoimuninio tiroidito apima::

• pilnas kraujo tyrimas — nustatomas limfocitų skaičiaus didėjimo
• imunograma – charakterizuojamas antikūnų prieš tiroglobuliną buvimas, tiroperoksidazė, antrojo koloidinio antigeno, skydliaukės skydliaukės hormonų antikūnai
• t3 ir t4 apibrėžimas (paprastas ir laisvas), serumo TSH lygiai. Padidėjęs TSH lygis su įprasta T4 koncentracija rodo subklinikinę hipotirozę, padidėjęs TSH su sumažėjusia T4 koncentracija – apie klinikinį hipotiroidizmą
• Skydliaukės ultragarsas — rodo, kad padidėja arba sumažėja liaukos dydis, restruktūrizavimas. Šio tyrimo rezultatai papildo klinikinę nuotrauką ir kitus laboratorinius rezultatus
• skydliaukės smulkaus adatos biopsija — leidžia nustatyti daug limfocitų ir kitų ląstelių, būdingas autoimuniniam tiroiditui. Naudojamas, kai yra įrodymų apie galimą piktybišką skydliaukės formos degeneraciją.

Yra nustatyti autoimuninio tiroidito diagnozavimo kriterijai:

• padidėję cirkuliuojantys antikūnai prieš skydliaukę (AT-TPO);
• ultragarsinis skydliaukės hipoekogeniškumo nustatymas;
• pirminio hipotirozės požymiai.

Jei nėra bent vieno iš šių kriterijų, autoimuninio tiroidito diagnozė yra tikimybinė. Kadangi padidėjo AT-TPO lygis, arba pats skydliaukės hipoekogeniškumas dar neįrodo autoimuninio tiroidito, tai neleidžia nustatyti tikslios diagnozės. Gydymas pacientui nurodomas tik hipotoroidų fazėje, todėl yra labai reikalinga diagnozė eutiroidijos fazėje, kaip taisyklė, ne.

Autoimuninis tiroidito gydymas

Specifinis autoimuninio tiroidito gydymas nėra sukurtas. Nepaisant šiuolaikinių medicinos pažangos, endokrinologija dar neturi veiksmingų ir saugių autoimuninės skydliaukės ligos ištaisymo būdų, kurioje procesas nebūtų pažengęs į gipoteriozą.

Jei yra autoimuninio tiroidito tireotoksiška fazė, tai vaistų vartojimas, slopindamas skydliaukės funkciją — tireostatikai (tiamazolas, karbimazolas, propiltiorakilas) nerekomenduojama, nes šiame procese nėra skydliaukės hiperfunkcijos. Jei išreikšti širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų simptomai, vartojami beta adrenoblokatoriai.

Kai hipotirozės pasireiškimai atskirai skiria pakaitinę skydliaukės preparatų skydliaukės hormonų preparatą — levotiroksinas (L-tiroksinas). Tai atliekama kontroliuojant klinikinį vaizdą ir TSH kiekį serume.

Gliukokortikoidai (prednizonas) parodyta tik tuo pačiu metu atliekant autoimuninį tiroiditą ir podagraus tiroidito, kuris dažnai pastebimas rudens-žiemos laikotarpiu. Nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai yra naudojami automatinio antikūnų titrams mažinti: indometacinas, diklofenakas. Taip pat naudojami vaistai imuniteto korekcijai, vitaminai, adaptogenas. Sergant skydliaukės liaukų hipertrofija ir išryškėjusia mediastininių organų suspaudimu, atliekamas chirurginis gydymas.

Prognozė autoimuniniam tiroiditui

Autoimuninio tiroidito išsivystymo prognozė yra patenkinama. Pradėjus laiku pradėti gydymą, skydliaukės funkcijos sunaikinimo ir sumažinimo procesas gali žymiai sulėtinti ir pasiekti ilgalaikę ligos remisiją. Kai kuriais atvejais pacientų sveikatos būklė ir normalus darbingumas yra daugiau kaip 15 metų, nepaisant trumpalaikių AIT paūmėjimų.

Autoimuninis tiroiditas ir padidėjęs titroperoksidazės antikūnų titras (AT-TPO) turi būti laikomi būsimos hipotireozės rizikos veiksniais. Po pogimdyminio tiroidito atveju jo pasikartojimo tikimybė po kito nėštumo moterims yra 70%. Apie 25-30% po pogimdyminio tiroidito moterys vėliau turi lėtinį autoimuninį tiroiditą, perėjęs prie nuolatinio hipotirozmo.

Autoimuninio tiroidito prevencija

Jei nustatomas autoimuninis tiroiditas, pacientą reikia stebėti, nedarant įtakos skydliaukės funkcijai, kuo anksčiau nustatyti ir nedelsiant kompensuoti hipotirozės pasireiškimus.

Moterys — nešiklio AT-TPO, nekeičiant skydliaukės funkcijos, nėštumo metu gali pasireikšti hipotirozė. Todėl būtina kontroliuoti skydliaukės būklę ir funkciją, kaip ankstyvuoju nėštumu, taigi po gimdymo.