Cerebrasteninis sindromas vaikams

Cerebrasteninis sindromas vaikams – nespecifinis neurologinių simptomų kompleksas, dėl netobulumo, atidėtas centrinių nervų reguliavimo mechanizmų vystymasis. Akivaizdi astenija: padidėjęs nuovargis, psichikos ir fizinio aktyvumo išnaudojimas, mieguistumas, sumažinta koncentracija, dirglumas, galvos skausmas. Diagnozė pagrįsta klinikiniu ir neurologiniu tyrimu, papildyti instrumentiniais smegenų tyrimais, psichologiniai tyrimai, laboratoriniai tyrimai. Sudėtingas gydymas, apima vaistus, fizioterapija ir psichokorekcija.

• Vaikų cerebrastinio sindromo priežastys
• Patogenezė
• Cerebrasteninio sindromo simptomai vaikams
• Komplikacijos
• Diagnostika
• Cerebrasteninio sindromo gydymas vaikams
• Prognozė ir prevencija

Cerebrasteninis sindromas vaikams

Žodis «cerebrastinis» tiesiog reiškia «silpnumas, smegenų bejėgiškumas». Sinonimai sindromo pavadinimai – cerebrastija, astenija, asteninis sindromas, asteninė būklė. Vaikų paplitimas yra 3%. Kadangi pagrindinė smegenų charakteristika yra adaptyvių mechanizmų pažeidimas, sindromas dažniau diagnozuojamas streso vaiko gyvenimo laikotarpiu – įeinant į darželį, mokykloje. Epidemiologiniai smailės nustatomi 3-4 metų ir 6-7 metų amžiaus. Simptomatologija yra ryškesnė ne sezono metu – pavasarį, rudenį. Lyčių ir geografiniai veiksniai neturi įtakos patologijos paplitimui.

Vaikų cerebrastinio sindromo priežastys

Cerebrastenija išsivysto esant organiniam smegenų pažeidimui. Sindromo priežastys gali būti:

• Nėštumo komplikacijos. Sunkus toksikozė turi neigiamą poveikį vaisiaus CNS, hipoksija, reeso konfliktas, apsinuodijimas, gimdos infekcijos. Vėlesniais nėštumo etapais, kai yra kenksmingų veiksnių, yra didelė smegenų skausmo rizika.
• Sudėtingas gimdymas. Žala dėl nuovargio, kraujo netekimas, gimdos trauma. Manifestinis išeminis, hipoksiniai sutrikimai, stuburo trūkumas.
• Neuroinfekcija. Vidutinės nervų sistemos jautrumas pastebimas meningito metu, encefalitas, poliomielitas, mielitas. Astenija vystosi kaip simptomas, po atkūrimo.
• Trauminis smegenų pažeidimas. Asteniniai sutrikimai nustatomi 88% vaikus tolimiausiu galvos traumos laikotarpiu. Sunkumas priklauso nuo sužalojimo sunkumo ir trukmės.
• Somatinės ligos. Simptomai pastebimi, kai nepakanka smegenų kraujotakos. Priežastis yra širdies ir kraujagyslių sistemos patologija, hipovolemija (kraujo tūrio mažinimas), hipoksemija (sumažėjęs deguonies kiekis kraujyje) nuo inkstų ligos, šoką ir kitas sunkias sąlygas.
• Streso veiksniai. Netikėta intensyvi kūno apkrova gali sukelti cerebrasteninį sindromą. Simptomai atsiranda po ilgesnio emocinio streso ar šoko, fiziologinės krizės metu, pažeidžiant kasdienį režimą, dažnas reaktyvinis atsilikimas.

Patogenezė

Cerebrasteninis sindromas išsivysto hipoksijos fone, išeminis, užkrečiama, trauminiai smegenų pažeidimai. Pagrindinės apraiškos – silpnumas, nuovargis, dirglumas, galvos skausmas – atsiranda dėl nepakankamo deguonies tiekimo į audinius, sumažinti nervų perdavimo greitį, patologinių židinių atsiradimas. Neurologinė išplatinta mikrosimptomatologija dėl padidėjusio intrakranijinio spaudimo, nedideli sutrikimai, smegenų elektrinio aktyvumo pokyčiai likutinio organinio tipo. Cerebrastenija yra būdingas regresinis kursas, klinikinių apraiškų mažinimas. Galimi dekompensacijos laikotarpiai, sukeltų somatinių ligų, stresines situacijas, amžiaus krizės.

Cerebrasteninio sindromo simptomai vaikams

Cerebrastenija pasireiškia fiziniu silpnumu, nuovargis, mieguistumas, autonominė disfunkcija. Kūdikiai yra neramus, dažnai verkia, po pietų daug miegoti, budėkite naktį. Sumažėjęs apetitas, svorio padidėjimas lėtai, atsižvelgiant į bendrą vystymosi atotrūkį. Maži vaikai mažiau domisi žaislais. Jie nemėgsta lauko žaidimų, prastai pritaikytas nepažįstamai aplinkai. Kai užsikimšęs, šilumos, šalta, aštrūs garsai jaučiasi blogesni, vaikas prašo rankų, neklaužada. Nepatinka kelionėms, jodinėjimas, sūpynės.

Ikimokyklinio amžiaus vaikai nerimauja, baimės (tamsoje, monstras, aukštis). Dažni simptomai yra nakties enurezė, meteorologinė priklausomybė, per didelis prakaitavimas ar švelnumas. Emocijos yra labilios, nestabili – pacientai lengvai nusiminę, verkti, yra piktas, greitai nuraminti. Retai dalyvauja žaidimuose, ne smalsu. Stresinės situacijos sukelia funkcinius fiziologinius sutrikimus – vemti, viduriavimas, širdies plakimas, galvos svaigimas.

Mokiniai turi fizinio negalavimo simptomus, ryškesni pažinimo požymiai. Pažeidimas pastebėtas, sumažintas dėmesio intervalas, nesugebėjimas įsiminti studijų medžiagos. Rašto pamokose vaikas praleidžia raides, apsikeičia juos, neturi laiko rašyti diktatą, klausia. Kai žodiniai atsakymai sunku sukurti monologą, ilgą laiką pasirenka tinkamus žodžius, prisimena informaciją. Pastebima kasdienė veikimo dinamika: pamokos yra daug lengviau, išsekimas ateina vakare.

Komplikacijos

Cerebrasteninis sindromas vaikams lemia fizinės ir psichinės raidos atsilikimą. Kūdikiai, 1–3 metų vaikai mokosi motorinių ir kasdieninių įgūdžių, kalba. Ikimokyklinio amžiaus vaikai, moksleiviai yra sunkesni, mokyklų nesėkmė dažnai išsivysto. Emocinės sferos komplikacijos – padidėjęs nerimas, depresija, baimės, fobijas. Sunkiais atvejais būtina studijuoti namuose ar specialiose švietimo įstaigose, skirtose somatiškai sutrikusioms vaikams. Paaugliams organinis asmenybės sutrikimas susidaro dėl asteninio sindromo.

Diagnostika

Cerebrosteninio sindromo diagnostika apima klinikinę, fizinis, instrumentiniai ir laboratoriniai metodai. Plačios apklausos poreikį lemia simptomų netikslumas – imunologiniai, užkrečiama, hematologinės ir kitos ligos. Naudojami šie metodai:

• Klinikiniai. Išsamus tyrimas, istorija, tolesnius veiksmus atlieka terapeutas, neurologas, psichiatras. Kiekvienas specialistas sukuria pokalbį pagal numatytas diagnozes, skiria papildomus objektyvius tyrimus.
• Fizinis. Bendrasis gydytojas atlieka bendrąjį tyrimą, su skundais dėl vidaus organų darbo vertina plaučių darbą, širdis, virškinimo trakto. Neurologas tikrina formavimąsi, simetrija, refleksinis adekvatumas, reakcijos į šviesą ir garsą, atskleidžia vėlavimus vystymuisi.
• Psichodiagnostika. Psichologas naudoja pažinimo funkcijų tyrimo metodus – dėmesį, atminties, mąstymas. Cerebrastenijai būdingas sumažėjęs dėmesingas-naminis procesas, greitas išsekimas, rodomas pablogėjimas nuo pradžios iki pabaigos.
• Instrumentinis. Atliktas EEG, Reg, Smegenų MRI, USDG galvos ir kaklo. Kai asteninį sindromą lemia kraujagyslių nepakankamumas, bioelektrinių potencialių verčių nukrypimas, nervų impulsų disbalansas.
• Laboratorija. Priskirta bendram ir biocheminiam kraujo tyrimui. Pagal rezultatus infekcijos neįtraukiamos, anemija, diabetu ir kitomis ligomis, gali sukelti silpnumą, nuovargis, galvos svaigimas.

Cerebrasteninio sindromo gydymas vaikams

Cerebrozės gydymas vaikams – sudėtingas įvykis. Gydymo metodai parenkami individualiai, atsižvelgiant į klinikinių požymių amžių ir sunkumą. Bendra schema yra tokia:

• Vaisto vartojimas. Nustatyti vaistai, pagerina smegenų kraujotaką ir medžiagų apykaitos procesus, nervų įtampą, normalizuoja mieguistumą. Rodoma Nootropics, antiangininiai vaistai, B vitaminai, amino rūgštys (metioninas, lecitinas, glicinas, glutaminas).
• Fizioterapija. Masažo terapija, balneoterapija pagerina kraujotaką, skatinti neuromuskulinį atsipalaidavimą. UHF, šviesos terapija padidina kraujagyslių pralaidumą, skatinti kraujotaką, mainų procesus.
• Psichokorekcija. Vaikams nuo 4 iki 5 metų rodomos psichologo klasės, psichoterapeutas. Korekcija skirta pažintinių funkcijų plėtrai, emocinės pusiausvyros atkūrimas.

Prognozė ir prevencija

Tinkama medicininė ir psichologinė-pedagoginė pagalba vaikams yra palanki smegenų sindromo prognozė. Klinikiniai pasireiškimai tampa mažiau ryškūs, paauglystei. Siekiant užkirsti kelią sindromo vystymuisi ir jo paūmėjimui, būtina atidžiai stebėti vaiko gerovę: anksti aptikti nuovargį, nustatyti dienos mieguistumo priežastį, galvos skausmas, mokyklos nepakankamumas. Svarbu sukurti palankią šeimą, rami atmosfera, išvengti konfliktų, ginčai. Verta laikytis teisingo dienos režimo: suteikti vaikui visą miegą (mažiausiai 8 valandas), iki 6-8 metų amžiaus – dienos miego, psichikos ir fizinio darbo pakaitiniai laikotarpiai, kasdien vaikščioti gryname ore.