Dyslalia

Dyslalia – įvairūs garso ištartų defektai asmenims su įprastomis klausos aparato klausos ir nepažeistomis inervacijomis. Dyslalia pasirodo, pakeitimai, garsų maišymas arba iškraipymas kalboje. Esant dislaliacijai, kalbos aparato konstrukcijos ir mobilumo kalbos terapija yra nagrinėjama, garso išraiškos ir fonemos klausos sąlygos, jei reikia – konsultacijos dantų, neurologas, otolaringologas. Kalbos terapija su dyslalia apima 3 etapus: parengiamasis, pirminio tardymo įgūdžių formavimas, bendravimo įgūdžių ugdymas.

• Dyslalia klasifikacija
• Dyslalia priežastys
• Simptomai dyslalia
• Dyslalia diagnozė
• Dyslalia korekcija
• Dyslalia prognozavimas ir prevencija

Dyslalia

Dyslalia – standartinio tarimo ir kalbos garsų pažeidimas, nesusijusi su organine žala centrinei nervų sistemai ar klausai. Dyslalia yra labiausiai paplitęs kalbos sutrikimas kalbos terapijoje, kuris atsiranda 25-30% (pagal kai kuriuos šaltinius – 52,5%) ikimokyklinio amžiaus vaikai (5-6 metai), 17-20% jaunesni studentai (1-2 klasės) ir 1 val% vyresni vaikai. Pastaraisiais metais dyslalia struktūroje dominavo polimorfiniai garso ištvirkimo sutrikimai, kurie užkerta kelią tolesniam normaliam rašytinės kalbos valdymui ir prisideda prie disgrifijos ir disleksijos atsiradimo.

Dyslalia klasifikacija

Atsižvelgiant į garso išraiškos pažeidimo priežastis yra mechaninis (ekologiškas) ir funkcinė dislaliacija. Mechaninė dyslalia, susijusi su šarnyrinio aparato anatominės struktūros defektais. Funkcinė dyslalia, kurią sukelia socialiniai veiksniai ar grįžtami neurodinaminei sutrikimai smegenų žievėje.

Funkcinė dislaliacija, savo ruožtu, padalintas į variklį (dėl neurodinamicinių judesių kalbos variklio analizatoriaus centrinėse dalyse) ir jausmingas (dėl neurodinamicinių pokyčių centrinėse garsinio analizatoriaus dalyse). Su motorizuota funkcine dyslalia, lūpos ir liežuvio judesiai tampa netikslūs ir nediferencijuoti, kuris nustato garsų išdėstymą, t. e. jų iškraipymas (fonetinis defektas). Jautrinės funkcinės dyslalia, trukdoma akustiniu būdu panašias fonemos garsinei diferenciacijai (kieta ir minkšta, kurtis ir išreikštas, sustingimas ir švilpimas), kas lydima garsų maišymo ir pakeitimo kalba (foneminis defektas) to paties tipo raidžių pakeitimai. Jei tuo pačiu metu yra jutimo ir variklio nepakankamumas, jie kalba apie sensorinės formos dyslalia

Priklausomai nuo to, kad trūksta tam tikrų garsų ženklų (akustinis ar articulatory) ir defekto pobūdis (fonetinė ar foneminė) skleidžia akustinę fonemiją, sąnario foneminė ir sąnarinė fonetinė dyslalia.

Atsižvelgiant į sutrikimų garsų skaičių, dyslalia gali būti paprasta (klaidingai išreiškiant 1-4 garsus) ir sudėtinga (su defektuotu daugiau kaip 4 garsų tarimu). Jei garsų tarimas iš vienos artikuliacijos grupės yra pažeistas (Pavyzdžiui, tiesiog šnabždesys ar švilpimas), kalbėti apie monomorfines dyslalia; jei iš skirtingų sakinių grupių (Pavyzdžiui, švilpimas ir šnypštimas tuo pačiu metu) – apie polimorfinę dyslalia.

Fonetiniai skirtingų grupių garsų tarimo defektai (iškraipymai) disliacijoje tai yra įprasta žymėti, kilusios iš graikų abėcėlės raidžių:

• Rotacizmas – tarimo trūkumas [p] ir [p’]
• Lambdazizmas — tarimo trūkumas [l] ir [l’]
• Sigmatizmas — tariamas kalbos trūkumas [gerai], [sh], [tu], [h] ir švilpimas [su], [su’], [s], [s’]
• Iotacizmas – tarimo trūkumas [th]
• Gammatizmas – tarimo trūkumas [g] ir [g’]
• Kappacism – tarimo trūkumas [į] ir [į’]
• Hitizmas — tarimo trūkumas [x] ir [x’]
• Garsų ir apsvaiginimo defektai – pakaitiniai balsai susijaudino subalsus kurčius ir atvirkščiai
• Švelninimo ir kietumo defektai — minkių konsonantų pakeitimas su suporuotu kietu garsu ir atvirkščiai

Kai dyslalia dažnai sudėtingi kartu trūkumai (sigmatizmas + rotacizmas, lambdazizmas + rotacizmas, sigmatizmas/rotacizmas + sušvelninti defektai ir t. d.)

Tokiu atveju, jei yra dislaliafone esantis foneminis defektas (pakeitimo garsai), pridedamas prefiksas garso tarimo stoka «pora»: pararotikizmas, paralmbadizmas, parasigmatizmas, paraiotisms, paragammatizmas, paracapacizmas, parachitmas.

Dyslalia priežastys

Neteisingo garso išraiškos pagrindas mechaniniuose disliacijose yra periferinio šarnyrinio aparato organiniai defektai (kalba, lūpos, dantų, žandikauliai). Tarp kalbos ir lūpų struktūros anomalijų, veda prie dyslalia, labiausiai paplitęs trumpas liežuvio arba viršutinės lūpos fronulumas; rečiau – makroglosija (masyvi, kalba), mikroglozija (siaura, mažas liežuvis), storas, sėdimas lūpas. Su sutrumpinta hyoid raište, pirmiausia, kenčia žodinių garsų tarimas; su lūpos anomalijomis – lūpų ir lūpų danties garsai. Makrozė ir mikroglozija dažniausiai pasireiškia vaikams, kurių fizinis ar psichinis nepakankamumas.

Kalbinio aparato kaulinės bazės struktūros defektai yra netinkamo įkandimo (giliai, kryžius, atviras, palikuonys, prognathy), dantų apykaitos sutrikimai (diastema, retai esantys ar maži dantys ir t. d.), didelis siauras (gotika) ar žema plokščia viršutinė gomurė. Anatominiai defektai, sukelia mechaninę dyslalia, gali būti įgimtas ar atsirasti dėl ligų ir dantų sistemos sužalojimų.

Reikėtų pažymėti, kokie yra tarimo pažeidimai, susiję su tokiais organiniais kalbos aparato defektais, kaip skylė lūpa, minkšta ir kieta gale, nepriskirti dyslalia, ir raminalija.

Su funkcine dyslalia, sąnarių aparato struktūra nesikeičia, t. e. nėra jokio pagrindinio garso ištarto pažeidimo. Šiuo atveju dyslalia priežastis yra socialiniai ar biologiniai veiksniai. Tarp neigiamų socialinių veiksnių priskiriama suaugusiųjų kalbos vaikų imitacija (skubėti, liežuvis, dialektas), suaugusiųjų kūdikių pokalbių imitacija («kūdikio pokalbis»), dvikalbystės atvejai šeimoje, pedagoginis neatsargumas.

Dėl biologinio pobūdžio veiksnių, sukelia funkcinę dyslalia, Įvertinkite bendrą dažniausiai sergančių vaikų fizinį silpnumą, minimali smegenų disfunkcija, prisidedant prie kalbos vystymosi atidėjimo, Neformalus foneminis klausymas, kalbos modeliai ir jų perjungimas.

Simptomai dyslalia

Garso išraiškos defliacijos, esančios dyslalia, brūkšniai, pakeitimai, sumišimas ir garsų iškraipymas. Praleidžiant garsą, tai reiškia, kad visiškas praradimas vienoje ar kitoje pozicijoje (pradžioje, žodžio viduryje arba pabaigoje). Garso pakeitimas – vienas nuolatinis vieno garso pakeitimas kita, taip pat yra fonetine gimtosios kalbos sistema. Garsų keitimą sukelia fonemų nediskriminavimas dėl subtilių sakinių ar akustinių savybių. Kai dyslalia galima pakeisti garsais, skirtingi vietoj suformulavimo ar mokymo metodo, remdamiesi garsumu — kurlu arba kietumu — minkštumu. Jei vaikas nuolat klaidina kalbos sraute du teisingai išreikštus garsus (t. e. jas naudoja tinkamai, tai netinkama), kalbėkite apie garsų maišymą. Šiuo atveju dyslalia mechanizmas yra susijęs su fonemų sistemos asimiliacijos neišsamumu.

Garso iškraipymas – tai neteisingas tarimas, naudoti kalbos garsuose, nėra fonetinėje rusų kalbos sistemoje (Pavyzdžiui, velar arba uvular pasisakymas [p], tarpdentiškas ar šoninis paskelbimas [su] ir kiti.). Garsų iškraipymas dažniausiai atsiranda mechaniškai dyslalia.

Kai funkcinė dislaliacija, kaip taisyklė, trikdomas vienas ar keli garsai; esant mechaninei dislaliacijai – garsų grupės, panašios į artikuliaciją. Taip, atvira priekinė okliuzija palengvins priekinės sąnarių garsų tarpinės dantų paplitimą ([s], [su], [c], [h], [gerai], [sh], [tu], [d], [t], [l], [n]), nes liežuvio galas negali būti laikomas už priekinių dantų.

Leksikologinė-gramatika kalboje dislalia formuojama pagal amžių: yra pakankamai išvystyta žodynų bazė, silpnoji žodžio struktūra nėra iškreipta, atvejų galūnės yra tinkamai naudojamos, viengubos ir daugiskaitos, yra pakankamai aukšta nuoseklios kalbos raida.

Kartu su patologinėmis dyslalia formomis kalbos terapijoje išskirti vadinamąją fiziologinę dyslalia, su amžiumi susijusi kalba ar fiziologiniai kalbos netobulumai, dėl to, kad trūksta amžių klausantis fonemos ar judančių organų. Tokie garso atkūrimo trūkumai paprastai savaime išnyksta iki 5 metų amžiaus.

Dyslalia diagnozė

Diagnostinis kalbos ištyrimas dislalia prasideda aiškinant nėštumo ir gimdymo eigą motinoje, ankstesnės ligos vaikui, ankstyvas psichomotorinis ir kalbos vystymasis, biologinio klausos ir regėjimo būklė, raumenų ir kaulų sistemos (pagal medicininius įrašus). Tada logopedas pradeda tyrinėti artilatinių aparatų organų struktūrą ir mobilumą vizualiai apžiūrint ir vertinant eilę pratimų imituoti.

Tiesą sakant, žodinės kalbos diagnozė diskvalijoje apima garso išraiškos būklės tyrimą ir defektiškai išreikštų garsų identifikavimą naudojant atitinkamą didaktinę medžiagą. Kalbos terapijos procese aptikta pažeidimo pobūdžio (nėra, pakeitimas, maišymas, garsų iškraipymas) įvairiose pareigose — atskirai, skiemenomis (atviras, uždarytas, su konsonantų sujungimu), žodžiais (pradžioje, viduryje, pabaiga), frazės, dainos žodžiai. Tada patikrinamas fonemos klausos būklė – sugebėjimas klausytis visų koreliuotų fonemų.

Logopedinės išvados atspindi dyslalia formą (mechaninis ar funkcinis), tipo dyslalia (sąnario fonemija, akustinė fonemija, asimetriškas fonetinis), nenormalaus skambėjimo rūšis (rotacizmas, sigmatizmas ir t. d.). Su mechanine dyslalia, vaikui gali tekti kreiptis į odontologą (dantų chirurgas, ortodontas); su funkcine dyslalia – vaiko neurologas. Siekiant pašalinti klausos praradimą, atliekama konsultacija su pediatriniu otorinolaringologu ir garsinio analizatoriaus funkcijos tyrimas. Difliacija diagnozuojant dyslalia, pirmiausia, turėtų būti atliekama su ištrinta disartrija.

Dyslalia korekcija

Dizlalia korekcijos darbai organizuojami pagal tris darbo etapus: parengiamasis, pirminio tarimo įgūdžių formavimo etape ir bendravimo įgūdžių formavimo etape.

Esant mechaninei dislaliacijai preparaciniame etape, būtina pašalinti sąnarių aparato struktūros anatominius defektus (liežuvio ar viršutinės lūpos kulkšnis, ortodontinio gydymo kursas). Su motorine funkcine dislalia, kalbos varomoji jėga vystoma per parengiamąjį laikotarpį (sąnarinė gimnastika, logopedinė masažas); su sensorine funkcine dyslalia – foneminių procesų raida. Taip pat ir teisingai garso išraiškos atveju svarbu formuoti nukreiptą orą, gerų motorinių įgūdžių ugdymas, praktikuojantis atskaitos garsų tarimas.

Pirminio tardymo įgūdžių formavimo etapas, susijęs su dislalia, apima izoliuoto garso gamybą (pagal imitaciją, mechaniškai padedama, t. e. naudojant kalbos terapijos zondus arba mišrus); garso automatizavimas skiemeniais, žodžiais, sakiniai ir žodžiai bei garso diferenciacija (maišant juos).

Paskutiniame dyslalia korekcijos etape susiduriama su neabejotinai naudojamų garsų naudojimo įgūdžiais visose bendravimo situacijose.

Kalbėjimo terapijos klases, susijusias su dislalia korekcija, reikia reguliariai atlikti, bent 3 kartus per savaitę. Svarbu, taip, kad užsiima logopedu ir sąnarių gimnastika. Trukmė klasėms paprastam dislalia nuo 1 iki 3 mėnesių.; su sudėtinga dyslalia – 3-6 mėnesiai.

Dyslalia prognozavimas ir prevencija

Daugeliu atvejų dyslalia galima sėkmingai ištaisyti. Sėkmę ir laiko įveikti dyslalia lemia defekto sudėtingumas, amžiaus ir individualios vaiko charakteristikos, reguliarus mokymas, tėvų įtraukimas. Ikimokyklinio amžiaus vaikams garso išraiškos koreguoja greičiau, nei moksleiviai, pradinių klasių moksleiviai – greičiau, negu vidutinio ir vyresnio amžiaus studentai.

Dyslalia prevencijai reikia laiku nustatyti anatominius sutrikimus kalbos organų struktūroje, supantis vaiką su tinkamais kalbos imitacijos modeliais, išsami fizinė ir vaikų sveikatos priežiūra.