Eksudacinis pleuritas

Eksudacinis pleuritas — iki­infekcija, auglio ar kito pobūdžio, teka su eksudacijos reiškiniais – ekstruzijos susidarymą ir kaupimąsi pelėse­burnos ertmė. Eksudacinis pleuritas pasireiškia skausmu ir sunkumo pojūčiu paveiktoje pusėje, refleksinis kosulys, progresuojančios dusulys, karščiavimas kūno temperatūra. Diagnozuojant exudative pleuritas, krūtinės ląstos rentgenografija yra labai svarbi, Ultragarsas pleuros ertmėje, diagnostinis punkcija su citologiniu ir bakteriologiniu eksudato tyrimu, torakoskopija. Eksudacinio pleurito gydymas yra susikaupusio skysčio evakavimas, patogenetinis ir simptominis gydymas.

• Eksudacinio pleurito klasifikacija
• Eksudacinio pleurito priežastys
• Eksudacinio pleurito patogenezė
• Eksudacinio pleurito simptomai
• Eksudacinio pleurito diagnozė
• Eksudacinio pleurito gydymas
• Eksudacinio pleurito prognozė ir prevencija

Eksudacinis pleuritas

Eksudacinis pleuritas (hidrotoraksas, efuzijos pleuritas) klinikinėje praktikoje jis pasireiškia kaip nepriklausoma liga (pirminė pleuritas), tačiau dažniau dėl kitų plaučių ar ekstrapulmoninių procesų (antrinis pleuritas). Sunku įvertinti teisingą pleuros išsiskyrimo dažnį; manoma, kad eksudacinis pleuritas diagnozuojamas mažiausiai 1 mln. žmogus per metus. Exudative pleuritas gali būti sudėtingas dėl daugelio patologinių procesų pulmonologijoje, ftisiologija, onkologija, kardiologija, reumatologija, gastroenterologija, traumatologija. Eksudato kaupimasis pleuros ertmėje dažnai pablogina pagrindinės ligos eigą, todėl reikia specialių diagnostinių ir terapinių priemonių, kuriose dalyvautų pulmonologai ir krūtinės chirurgai.

Pleuros ertmė yra uždara erdvė, išorės (parietalinis) ir vidaus (visceralinis) pleuros lapai, vidinės krūtinės ir plaučių sienelės. Paprastai pleuros ertmėje yra nedidelis kiekis (nuo 1 iki 10 ml) skysčių, kuris kvėpavimo takų judėjimo metu suteikia slydimo lakštus ir užtikrina dviejų paviršių sukibimą. Per valandą parietinė pleura gamina apie 100 ml skysčio, kuris yra visiškai absorbuojamas pleuros lakštų kapiliarais ir limfiniais indais, todėl pleuros ertmėje nėra skysčio. Eksudaciniu pleuritu, susidaręs efuzijos kiekis viršija pleuros absorbcijos gebą, todėl pleuros ertmėje kaupiasi didelis kiekis eksudato.

Eksudacinio pleurito klasifikacija

Eksudacinis pleuritas, pagal jų etiologiją, yra suskirstytas į infekcinį ir aseptinį. Atsižvelgiant į eksudacijos pobūdį, pleuritas gali būti serous, serofibrinas, hemoraginis, eozinofilinis, cholesterolio, chyle (chylothorax), pūlingas (empyema pleura), paslėptas, sumaišyti.

Su srautu yra aštrus, subakutinis ir lėtinis eksudacinis pleuritas. Priklausomai nuo eksudato lokalizacijos, pleuritas gali būti difuzinis arba supainiotas (ribojamas). Sulėtintas eksudacinis pleuritas, savo ruožtu, suskirstyti į apikalius (apical), parietalinis (paracostal), osteodiaphragmatic, diafragma (bazinis), interlobaras (interlobaras), paramedicinas.

Eksudacinio pleurito priežastys

Dauguma infekcinių eksudacinių pleuritas yra patologinių plaučių procesų komplikacija. Su maždaug 80% pacientams, sergantiems plaučių tuberkulioze, nustatyti hidrotorakso atvejai. Kartu su pneumonija gali pasikartoti eksudacinis pleuritas, bronchektazė, plaučių abscesas, pūslinis pūlinys. Kai kuriais atvejais, egzudacinis pleuritas gali būti kitas sausos pleuritas.

Tokiu būdu, infekcinis eksudacinis pleuritas gali atsirasti dėl specifinių (Mycobacterium tuberculosis) ir nespecifinių bakterijų patogenų (pneumokoką, streptokoką, stafilokokas, hemofilinis bacilis, Klebsiella, su pirocianiniu lazdele, vidurių šiltinė, Brucella ir kt.), riketija, virusų, grybai, parazitai (echinokokas), paprasčiausias (ameba), mikoplazma ir t. d.

Aseptinis eksudacinis pleuritas išsivysto pagal įvairiausias plaučių ir ekstrapulmonines patologines sąlygas. Alerginiai išsiliejimai gali pabloginti narkotikų alergijos eigą, egzogeninis alerginis alveolitas, postinfarktas autoallerginis perikarditas arba poliserozitas (stalčiaus sindromas) ir kiti. Eksudacinis pleuritas yra dažni difuzinės jungiamojo audinio ligos — reumatoidiniu artritu, reumatas, sklerodermija, sisteminė raudonoji vilkligė ir kt.

Po trauminio exudative pleuritas lydi uždarą krūtinės sužalojimą, šonkaulio lūžis, krūtinės ląstos limfos kanalo žaizda, spontaniškas pneumotoraksas, elektriniai nudegimai, spindulinės terapijos. Svarbi eksudacinio pleurito grupė yra naviko etiologijos išsiskyrimas, pleuros vėžiu (mezoteliomą), plaučių vėžys, leukemija, metastazavusių navikų iš tolimų organų (pieno liauka, kiaušidžių, skrandžio, dvitaškis, kasa).

Sunkus eksudacinis pleuritas dažniau yra etiologiškai susijęs su širdies nepakankamumu, plaučių tromboembolija. Nefrozinis sindromas pasireiškia dysproteineminiu eksudaciniu pleuritu (glomerulonefritas, inkstų amiloidozė, lipoidinė nefrozė), kepenų cirozė, meksedema ir kt. Gydant pankreatitu gali išsivystyti fermentinis eksudacinis pleuritas. Hemoraginės pleurito priežastys gali būti avitaminozė, hemoraginė diatezė, kraujo ligos.

Eksudacinio pleurito patogenezė

Pradinis eksudacinio pleurito patogenezės mechanizmas atsiranda dėl kraujagyslių sienelės pralaidumo pokyčių ir padidėjusio kraujagyslių slėgio­nuo. Dėl fiziologinių ryšių tarp pleuros lakštų pažeidimo, sumažėja visceralinės pleuros barjero funkcija ir parietinės pleuros rezorbcijos funkcija, kartu su padidėjusiu eksudato kaupimu, kurie neturi laiko įsisavinti kapiliarus ir limfinius indus. Pleuros efuzija gali pasireikšti tiesiogiai (susisiekti) infekcija iš gretimų židinių, limfogeninis arba hematogeninis, dėl tiesioginės pleuros infekcijos, pažeidžiant jo vientisumą.

Palaipsniui susikaupęs skystis tarp pleuros lakštų sukelia plaučių suspaudimą ir sumažina jo erdvumą. Kai kaupiasi dideli skysčių kiekiai, mediastinas pereina į sveiką pusę, ką lydi kvėpavimo ir hemodinaminiai sutrikimai. Būdingi serous fiziniai ir cheminiai požymiai (serofibrinas) eksudatai yra didelė dalis (>1,018), baltymų kiekio >30 g/l, pH 1,0×109/l), padidėjęs LDH aktyvumas pleuros efuzijos metu ir kt.

Dažnai exudative pleuritas yra vienašalis, tačiau metastazavusių navikų procesų, Kieta valiuta, limfoma, galima nustatyti dvišalį pleuros išsiskyrimą. Skysčio tūris pleuros ertmėje su eksudaciniu pleuritu gali siekti 2-4 ar daugiau litrų.

Eksudacinio pleurito simptomai

Eksudacinio pleurito pasireiškimo sunkumas priklauso nuo efuzijos kaupimosi apimties ir greičio, ligos sunkumas. Per eksudato kaupimosi laikotarpį nerimauti intensyvaus krūtinės skausmo. Su efuzijos kaupimu pleuros lakštai išskaidomi, kartu su jautrių tarpinių nervų galų dirginimo sumažėjimu ir skausmo malšinimu. Skausmas pakeičiamas sunkumu, atitinkamoje pusėje, reflekso genezės kosulys, dusulys, priversti pacientą imtis priverstinės padėties gerklės pusėje.

Išsivysčiusios pleurito simptomus sunkina gilus kvėpavimas, kosulys, judesius. Padidėjęs kvėpavimo nepakankamumas, pasireiškiantis odos riebumu, gleivinių cianozė, acrocianozė. Tipinė kompensacinių tachikardijos raida, kraujo spaudimą.

Hidrotoraksą gali lydėti karščiavimas, prakaitavimas, silpnumas. Infekcinės etiologijos eksudaciniame pleuritas pastebimas, kad yra karščiavimas, šaltkrėtis, stiprus apsinuodijimas, galvos skausmas, apetito stoka.

Nedidelis serozinio eksudato kiekis gali patirti savęs rezorbciją 2-3 savaites arba kelis mėnesius. Dažnai po spontaniško eksudacinio pleurito išsiskyrimo išlieka dideli pleuros švartavimai (šuoliai), riboja plaučių laukų judėjimą ir veda į vėdinimą. Eksudato išsivystymas kartu su pleuros empyema.

Eksudacinio pleurito diagnozė

Eksudacinio pleurito diagnozavimo algoritmas apima fizinio, rentgeno tyrimas, diagnostinis pleuros punkcija su citologiniu ir bakteriologiniu tyrimu.

Fiziniai duomenys apie eksudacinį pleuritą pasižymi atsilikimu nuo paveiktos krūtinės pusės, kai kvėpuoja, nuobodu perkusijos garsas, kvėpavimo susilpnėjimas eksudato kaupimosi projekcijoje, triukšmas, tarpkultūrinių erdvių išplėtimas ir išsipūtimas, silpnėjimas arba balso virpesių trūkumas per eksudato zoną.

Biocheminės analizės metu pastebima kraujo disproteinemija, padidėjęs sialo rūgšties kiekis, haptoglobinas, fibrinas, seromucoid, srb išvaizda.

Eksudacinio pleurito diagnozę patvirtina rentgeno arba roentgenoskopijos duomenys, leidžia atskleisti intensyvią homogenišką išjungimą, širdies perkėlimas į sveiką pusę. Siekiant iš anksto nustatyti efuzijos kiekį, patartina atlikti pleuros ertmės ultragarsą.

Privaloma diagnostinė procedūra egzudatyviam pleuritui yra torakocentezė. Gautas pleuros eksudatas patenka į laboratoriją (citologiniai, biocheminis, bakteriologiniai) mokslinius tyrimus, turi didelę diferencinę diagnostinę vertę. Kai kuriais atvejais, norint tiksliai diagnozuoti eksudacinio pleurito priežastis, kreipkitės į kompiuterinę tomografiją (MSCT, MRT) po skysčio evakavimo.

Nuolatinis eksudacinio pleuritas ir masinis efuzijos kaupimasis rodo diagnostinę torakoskopiją (pleuroskopija), atliekant pleuros biopsiją vizualiai, po to atliekant biopsijos morfologinį tyrimą. Pleuros transthoracinė pleuros biopsija turi mažesnį diagnostinį tikslumą.

Eksudacinio pleurito gydymas

Pagrindiniai eksudacinio pleurito gydymo principai yra susikaupusio skysčio evakuacija iš pleuros ertmės ir poveikis pagrindiniam patologiniam procesui, sukėlė pleuros reakciją. Pulmonologai gali dalyvauti gydant eksudacinį pleuritas, pthisiatricians, krūtinės chirurgai, traumatologai, reumatologai, kardiologai, gastroenterologai, onkologai ir kt. specialistai.

Kai kliniškai reikšmingas eksudato kiekis yra pleuros ertmės punkcija arba drenažas, leidžia pasiekti skysčių pašalinimą, ištiesinti plaučius, dusulys, sumažinti kūno temperatūrą ir t. d. Remiantis pagrindine diagnoze, skiriamas gydymas vaistais: tuberkulostatinis (su tuo­berkuliozės pleuritas), antibakterinis (su parapneumoniniu pleuritu), citostatiniai (su naviko pleuritas), gliukokortikoidų (lupus ir reumato pleuritas) ir t. d.

Nepriklausomai nuo eksudacinio pleurito etiologijos, patartina paskirti analgetikus, priešuždegiminis, antitussive, desensibilizacija­prisiekus, diuretikai, deguonies terapija, kraujo perpylimo tirpalo. Eksudato rezorbcijos stadijoje kvėpavimo gimnastikos kompleksai yra susiję su gydymu, krūtinės masažas, vibracijos masažas, fi­gydymas (nesant kontraindikacijų) — elektroforezė, parafino terapija.

Kai empyema rodoma pleuros ertmės sanitarija su antiseptikais, intrapleurinis antibiotikų vartojimas. Lėtinė empyema gydoma operacija (torakostomija, torakoplastija, pleurektomija su plaučių decortikacija ir kt.). Chemoterapija atliekama naviko pleuritas, paliatyvi pleurektomija, pleuros ertmės išnykimas (cheminė pleurodezė).

Eksudacinio pleurito prognozė ir prevencija

Eksudacinis pleuritas, dėl nespecifinių plaučių ligų, net ir ilgą srautą, kaip taisyklė, turėti teigiamą rezultatą. Kai kuriais atvejais masiniai sukilimai pleuros ertmėje gali sukelti kvėpavimo nepakankamumą. Esant tuberkuliozės etiologijos eksudaciniam pleuritui, pacientams nustatomas psichologo stebėjimas. Nepalanki gyvenimo trukmės prognozė yra susijusi su vėžinių pleiritas.

Prevencinis eksudacinio pleurito gydymas padeda laiku gydyti įvairias fonines ligas, hipotermija, padidinti apsaugines kūno savybes, traumų prevencija. Po 4-6 mėnesių po eksudacinio pleurito išsiskyrimo būtina rentgeno kontrolė.