Gimdos vėžio vėžys

Gimdos vėžio vėžys – pirminis kiaušintakio piktybinis navikas, antrinis arba metastazinis. Kiaušintakio vėžys, paženklintas pilvo skausmu, serozinio ar pūlingesnio baltumo išsiskyrimas, pilvo apimties padidėjimas dėl ascito, bendrosios sąlygos pažeidimas. Kiaušintakio vėžio diagnostika atliekama remiantis ginekologinio tyrimo duomenimis, Ultragarsas, aspirato ir gimdos skreplių tyrimai. Optimali taktika yra kombinuotas gydymas – Panhysterectomy su pooperacine spinduliuotės ir chemoterapijos eiga.

• Gimdos vamzdelio vėžio priežastys ir vystymasis
• Gimdos vamzdelio vėžio klasifikacija
• Gimdos vėžio vėžio simptomai
• Gimdos vamzdelio vėžio diagnostika
• Kiaušintakio vėžys
• Gimdos vėžio prevencija ir prognozė

Gimdos vėžio vėžys

Ginekologijoje gimdos žarnų vėžys yra gana retas, 0,11–1,18% atvejų iš piktybinių moterų reprodukcinių organų navikų. Paprastai liga nustatoma pacientams po 50 metų. Auglio procesas dažniau yra vienašalis ir veikia kiaušintakio ampulę. Dažniau gimdos vėžys gali būti dvišalis.

Gimdos vamzdelio vėžio priežastys ir vystymasis

Aiškiai apibrėžta nuomonė apie gimdos vėžio vystymosi priežastis šiuolaikinėje ginekologijoje dar neturi. Tarp predisponuojančių veiksnių skleidžia pakartotinai patyrusių priedų uždegimą (salpingitas, adnexites), vyresni nei 45-50 metų amžiaus. Pacientų istorija dažnai neturi gimdymo ar nevaisingumo, su amenorėja ar anovuliaciniais ciklais. Pastaraisiais metais virusinės etiologijos teorija kiaušintakio vėžio vystyme, ypač II tipo herpeso viruso ir žmogaus papilomos viruso vaidmenį.

Augant auglui, atsiranda kiaušintakio išplitimas ir deformacija, kuris įsigyja retortoobraznuyu, kiaušinio arba kitokios netaisyklingos formos. Vėžys, kaip taisyklė, turi žiedinių kopūstų išvaizdą su smulkiais gumbavaisiais, smulkiai suplotas paviršius, pilkšva arba rausvai balta. Kiaušintakyje atsiranda kraujavimas, nekrozė, pažeidimas; galima ištempti vamzdžių sieneles. Užsikimšusio kiaušintakio išorinis paviršius gauna pilkai mėlynos arba tamsiai violetinės spalvos, dėl ryškių sutrikimų.

Kai užsandarinta vamzdžio ampulinė anga sukuria hidro- \ t, hemato arba pyosalpinx. Atviros ampulės atvėrimo atveju naviko masės gali išsikišti į pilvo ertmę atskirų auglių mazgų arba karpų augalų pavidalu. Dėl perifokalinio uždegimo kiaušintakio vėžyje susidaro sujungimai su omentum, įsčiose, žarnyno kilpos.

Gleivinės plitimas kiaušintakio vėžiu gali pasireikšti limfogeniniu būdu, hematogeninis ir implantavimo metodas. Lymphogenous metastazių kelias vyksta dažniau, dėl gausaus falopinių vamzdžių limfinių indų tiekimo. Kiaušintakio vėžys anksčiau buvo aptiktas tik įduboje, juosmens ir supraclavikinių limfmazgių. Vidaus genitalijų vieningas kraujo tiekimo tinklas suteikia antrinį kiaušidžių pažeidimą, gimdos ir jo raiščių aparatai, makšties. Implantuojant gimdos mėgintuvėlio vėžys gali išnykti sergantiems visceralinio ir parietalinio pilvaplėvės uždegimu, įtraukiant epiplooną į bendrą procesą, žarnyne, antinksčių liauka, kepenis, blužnis ir kiti. organai.

Gimdos vamzdelio vėžio klasifikacija

Pradžioje gali išsivystyti piktybinis kiaušintakio procesas (pirminis gimdos vėžys) arba atsiranda dėl gimdos ar kiaušidžių kūno vėžio plitimo (antrinis vėžys). Taip pat randama metastazė į krūties kiaušintakius, skrandžio, žarnyne (metastazavusiu vėžiu). Histologiniu būdu gimdos žarnos vėžys dažniau yra adenokarcinoma (serous, endometrioidą, gleivinės, išvalyti langelį, pereinamojo langelio, nediferencijuoti).

Ginekologijos gimdos žarnos vėžio stadijai skiriamos 2 klasifikacijos — TNM ir FIGO. TNM klasifikacija pagrįsta pirminio naviko paplitimo nustatymu (T), regioninis limfmazgių dalyvavimas (N) ir tolimų metastazių buvimas (M).

0 etapas (Tis) — gimdos vėžys (in situ)

I etapas (T1) – vėžys neišeina už gimdos vamzdelio (vamzdžiai)

• IA (T1a) – vėžys yra lokalizuotas viename kiaušintakyje; serozinė membrana nedygsta; ascitas nėra;
• IB (T1c) — vėžys yra lokalizuotas abiejuose kiaušintakiuose; serozinė membrana nedygsta; ascitas nėra;
• IC (T1c) – vėžys apsiriboja vienu ar abu vamzdeliais; įsiskverbia į serozinį kailį; netipinės ląstelės aptinkamos ascitinio efuzijos metu arba skalaujant vandenį iš pilvo ertmės

II etapas (T2) – vėžys plinta į vieną ar du kiaušintakius, taip pat dubens organus

• IIA (T2a) – auglys plinta į gimdą ar kiaušidę
• IIB (T2b) — auglys plinta į kitas dubens struktūras
• IIC (T2с) – dubens organų, kuriuose yra netipinių ląstelių, įtraukimas į ascitinį išsiskyrimą arba skalavimo vandenį iš pilvo ertmės

III etapas (T3) – vėžys veikia kiaušintakį (vamzdžiai), skleidžia pilvaplėvę už dubens, metastazuojasi į regioninius limfmazgius

• IIIA (T3a) – mikroskopiniai metastazių židiniai išorinėje pilvo dalyje, esančiame už dubens
• IIIB (T3b) – peritoninės metastazės židiniai, kurių didžiausias matmuo yra mažesnis nei 2 cm
• IIC (T3c/N1) — metastazių židiniai daugiau kaip 2 cm, regioninių metastazių (inguinal, paraaortinis) limfmazgiai

IVB etapas (M1) – yra tolima gimdos vamzdelio vėžio metastazė, išskyrus metastazes pilvaplėvėje.

Gimdos vėžio vėžio simptomai

Kiaušintakio vėžys dažnai pasireiškia jau ankstyvoje stadijoje. Kadangi tarp kiaušintakio ir gimdos yra anatominis pranešimas, naviko produktai ir kraujo tekėjimas per ertmę ir gimdos kaklelį į makštį, pasireiškia patologinėmis sekrecijomis.

Iš genitalijų trakto išsiskyrimas gali būti serozinis, serozinis pūlingas ar serinis kraujas. Dažnai yra reprodukcinio amžiaus pacientų ar kitokio intensyvumo kraujavimas, kai menopauzės metu kraujavimas iš aciklinių. Atskiras šiais atvejais atliktas diagnostinis curettage ne visada atskleidžia raumenų ląsteles, kuri vėluoja diagnozę.

Kiaušintakio vėžio patognominis požymis yra «pakaitomis» — pertrūkių išplovimas, sutapo su mažėjančiu pakopų formavimuisi. Kiaušintakio vėžys sukelia ankstyvą skausmą pažeistoje pusėje: pirmasis trumpalaikis pobūdis, ir tada nuolatinis. Apsinuodijimas, temperatūros reakcijos, silpnumas, ascitas, metastazavusios gimdos kaklelio ir supraclavikulinių limfmazgių padidėjimas, cachexia atsiranda su pažengusiu gimdos vėžiu.

Gimdos vamzdelio vėžio diagnostika

Informacinės priešoperacinės gimdos vėžio vėžio diagnozės atlikimas yra labai sudėtingas. Vėžys turi būti skiriamas nuo pyosalpinx, salpigitas, tuberkuliozės kiaušintakis, negimdinis nėštumas, gimdos ir kiaušidžių kūno vėžys. Įtariamas kiaušintakio vėžys gali būti nuolatinis limforėja, sumaišyta su krauju, gumbų kolikas, kraujavimas.

Makšties ginekologinis tyrimas atskleidžia vieną ar dvišalį sėklinį naviką, esantis palei gimdos kūną arba Douglaso erdvę. Apčiuopiamas vamzdelis paprastai yra nereguliarus, retortinis arba kiaušinio formos, su nelygios konsistencijos pleistrais.

Gimdos kaklelio ir endometriumo sekrecijos ir skreplių tyrimas, ir kai kuriais atvejais aspiratai iš gimdos leidžia nustatyti netipines ląsteles. Jei įtariamas gimdos vamzdelio vėžys, kraujyje aptinkamas su augikliu susijęs CA-125 žymuo, tačiau jo padidėjimas taip pat pastebimas endometriozės ir kiaušidžių navikų.

Tarp instrumentinių metodų, skirtų gimdos vamzdelio vėžiui, dažniausiai atliekama transvagininė arba transabdominė sonografija (Ultragarsas), kuri atskleidžia deformuotas vamzdžių sienas, papiliariniai augimai, cistinės arba kietos struktūros navikas. Papildomą informaciją apie diagnozę galima gauti per pilvo ultragarsu, pilvo rentgenografija, Dubens CT, diagnostinė laparoskopija, laparoskopinė echografija.

Kiaušintakio vėžys

Gimdos vėžio vėžiu, kaip taisyklė, neapsiriboja tubektomija. Pirmasis gydymo etapas yra chirurginis gimdos pašalinimas su adnexectomy (panhysterectomy) pašalinus didesnį omentum (omentektomija), ilealinė biopsija, parazortiniai limfmazgiai ir pilvaplėvė, plaunant iš dubens dubens pilvaplėvės. Histerektomijos metu atliekamas skubus pašalinto audinio histologinis tyrimas.

Ateityje beveik visais atvejais polichoterapiją skiria platinos dariniai, radioterapija į dubens plotą ir paraortos zoną. Kombinuotas gimdos vamzdelio vėžio gydymas leidžia padidinti penkerių metų išgyvenimą ir trukmę be­pasikartojantis laikotarpis.

Gimdos vėžio prevencija ir prognozė

Kiaušintakio vėžio profilaktika sumažinama iki laiku išgydant priedų uždegimą, reguliarus onkologinis patikrinimas, Stebėjimo ginekologas ir ginekologas. Išgyvenamumas po gimdos vamzdelio vėžio gydymo labai skiriasi priklausomai nuo vėžio stadijos. Kai aš st. kiaušintakio išgyvenamumo rodiklis yra 65-75%, II st. — 30-50%, III st. — 14%, IV st. — 0%.

Prognozė pagerėja, kai derinama laiku. Išgyvenimo perspektyvos pablogėja, kai adenokarcinoma blogai diferencijuota, vėžio plitimas už gimdos vamzdelio.