Grynasis perikarditas

Grynasis perikarditas – infekcinis širdies serozinės membranos uždegimas, kartu su pūlingo efuzijos susidarymu perikardo maiše. Gilus perikarditas pasireiškia su sunkiais apsinuodijimo simptomais (šaltkrėtis, karščiavimas, purvinas prakaitavimas, apetito stoka) ir hemodinamikos sutrikimai (dusulys, cianozė, širdies priepuoliai ir širdies skausmai). Ginekologinio perikardito diagnozė nustatoma pagal rentgeno tyrimą, echokardiografija, perikardo plyšimas. Gvalifikuoto perikardito gydymas apima antibiotikų terapiją, perikardo ertmės drenažas arba perikardektomija.

• Grynojo perikardito priežastys
• Giliųjų perikardito patologija
• Grynojo perikardito simptomai
• Grynojo perikardito diagnozė
• Grynojo perikardito gydymas
• Grybelinio perikardito prognozavimas ir profilaktika

Grynasis perikarditas

Grynasis perikarditas – bakterinis eksudato perikarditas, pasireiškiantis pūlingo eksudato kaupimu perikardo maišelyje. Gilus perikarditas dažniau yra antrinis ir apsunkina daugybę kardiologijos ligų, pulmonologija, gastroenterologija, Traumatologija. Gilus perikarditas yra 7,4—8,8% dėl viso perikardito skaičiaus. Šiuo metu grynojo perikardito dažnis labai sumažėjo, kas yra susijusi, daugiausia, plačiai naudojant antibiotikus. Tuo tarpu, mirtingumas nuo žarnos perikardito yra labai didelis.

Gilus perikardo eksudatas gali užpildyti visą perikardo ertmę, dažniau, tačiau jis yra apibendrintas viename ar daugiau sinusų. Piktybinis eksudatas su perikarditu gali svyruoti nuo 100 ml iki 1 l.

Grynojo perikardito priežastys

Grynasis perikarditas, kaip taisyklė, yra antrinė ir yra pirminės bet kurios lokalizacijos užkrėtimo pasekmė. Daugeliu atvejų pacientams, sergantiems pleuros empiēma, išsivysto žarnos perikarditas, mediastinitas, pneumonija, plaučių abscesas, subfreninis abscesas, miokarditas, infekcinis endokarditas. Tokiais atvejais infekcijos pasklidimas į perikardą iš gretimų anatominių sričių.

Metastazinis (hematogeninis ir limfogenas) gleivinis perikarditas pasireiškia osteomielito sergantiems pacientams, peritonitas, erysipelas, angina, difterija, Odontogeninė burnos flegma, peritonsiliaus abscesas, periodonto ligos, minkštųjų audinių abscesas, sepsis. Dėl kai kurių virusinių infekcijų (gripas, vėjaraupiai, tymai) organizmo imunoblinio reaktyvumo sumažėjimas sukelia bakterinės infekcijos pridėjimą ir giliųjų kokliuoto perikardito vystymąsi.

Gilus perikarditas gali būti perikardinės punkcijos komplikacija, krūtinės ir širdies chirurgija, ant ugnies­širdies ginklų ir peilių žaizdos. Literatūroje pateikiama informacija apie bakterinio perikardito pasireiškimą pilvo aortos aneurizmos mikotito etiologijos fone, stemplės vėžys, dėl «Nissen fundoplication» veikimo, skrandžio rezekcija ir kt.

Dažniausiai patogeniškas, sukelia gleivinį perikarditą, Staphylococcus aureus išlieka (22–31% atvejai). Retas žiedinis perikarditas, sukelia streptokokai, pneumokokai, mes plauname, enterokokai, Klebsiella, mikoplazma, tuberkuliozės mikrobakterija, gonokokas. Prevotella nustatyta tarp anaerobinių patogenų, peptostreptokoki, propiono bakterijos spuogai ir dr.

Giliųjų perikardito patologija

Patologiniai perikardito pokyčiai praeina per fibrininius etapus, serozinis, ir gleivinės uždegimas. Su vidutinio išsiskyrimo išlieka perikardo lapelių absorbcinis gebėjimas, todėl perikardo pokyčiai būdingi hiperemija, mezoteliulio patinimas ir desquamation, fibrino prolapsas tarp perikardo lapų. Bandant atskirti perikardą nuo epikardo, fibrininės grandinės sukuria reiškinį «plaukuotas» arba «vulgaris» širdis.

Esant žymiai ryškiems eksudatiniams procesams perikardo maišelyje, pirmiausia kaupiasi serozinis efuzija, kurių sudėtyje yra fibrino dribsnių, Desquamated mesothelium, kraujo kūneliai. Kai yra užkrėstas širdies maišelio turinys, gleivinio perikardito stadijoje, patogeneziniai mikroorganizmai taip pat aptiktų efuzijai, protozoa, grybai ir tt.

Efuzijos ir vėlesnių randų organizavimo stadijoje gali atsirasti kalcifikacija ir rando audinio ossifikacija, todėl širdis imobilizuojasi. Ryklių pokyčiai gali užfiksuoti ne tik perikardą ir epikardą, bet kartais visa širdis, tęsiasi iki endokardo («šarvuotos širdis»). Perikardo ir epikardo lakštų niežėjimas ir kalcifikacija riboja širdies susitraukimų jėgą ir amplitudę; esant tokioms sąlygoms, širdies siurblio funkcija atliekama tik dėl tarpvandeninio pertvaros judėjimo (susitraukiantis perikarditas).

Grynojo perikardito simptomai

Gripo perikardito klinikoje vyraujantys sindromai yra apsinuodijimas ir sunkūs hemodinamikos sutrikimai. Rimtą ligonių būklę dar labiau apsunkina pirmosios infekcijos akcentai.

Praktiškai visiems pacientams, sergantiems gleiviniu perikarditu, yra drėgnas karščiavimas, stulbinantis šaltkrėtis, bendras silpnumas, adinamija, stiprus prakaitavimas, apetito stoka. Kai perikardo ertmėje kaupiasi žarnos eksudatai, pasireiškia sutrikusio širdies veiklos simptomai: cianozė, dusulys, tachikardija, sunkumo ir skausmo jausmas širdyje. Baltai gali spinduliuoti į kairę ranką, primena anginos kliniką. Susilpnėjęs uždegimas verčia pacientą, turinčią žarnų perikarditą, pusę sėdėti, palengvinti kvėpavimą.

Suspaudimo sindromas, dėl kraujagyslių suspaudimo, trachėja ir stemplė randasi išraiškai kaklo venose, kosulys, disfagija. Venų apykaita slopina kartu su galvos odos aušinimu, kaklas, viršutinė liemuo, viršutinės galūnės.

Kai yra gilus perikarditas, atsiranda ankstyvas širdies tamponadas, pasireiškianti arterine hipotenzija, didėja veninis slėgis, spaudimo skausmas širdyje, epigestriniame regione, padidėjimas ir sunkus kepenų skausmas, baimė mirties. Su širdies tamponadu, kritinis kraujospūdžio sumažėjimas sukelia smegenų apytaką; šiuo atveju tik skubiai atliekama iškrovimas perikardo ertmėje iš eksudato leidžia sutaupyti paciento gyvenimą. Širdies tamponados su gleiviniu perikarditu vystymosi dažnis svyruoja nuo 42 iki 80%.

Gripo perikarditas gali būti klijais arba pluoštinis perikarditas, reikalinga perikardektomija.

Grynojo perikardito diagnozė

Nagrinėjant pacientą su gleiviniu perikarditu, atskleidžiamas pirmtakų srities paviršinių audinių patinimas, veninis uždegiminis tinklas krūtinėje, epigastrinė švelnumas, padidėjo­naya kepenys. Auskultavimas atskleidžia perikardo trinties triukšmą, širdies tonų kurtys; perkusiją lemia širdies triukšmo padidėjimas trikampio formos. Impulsinis impulsas, silpnas, BP sumažinta. Bendrojo kraujo tyrimo pokyčiai būdingi ryškiam uždegimui — neutrofilinis leukocitozė, didelis ESR.

Krūtinės rentgenas nustato stiprus trikampis šešėlis širdies srityje, sukeltas perikardinės ertmės diafragmos ir priešsėdimojo torsiono užpildymas.

Informacinis instrumentinis ginekologinio perikardito tyrimo metodas yra echokardiografija, leidžianti aptikti net nedidelį išpūtimą perikardo ertmėje, nustatyti širdies tamponados požymius. Naudojant echokardiografiją su didelio tikslumo laipsniu, galima spręsti apie grynąjį eksudato pobūdį, esant hipercheminiams intarpams, dribsniai, sustabdyta medžiaga, intraperikardiniai virveliai, susitraukęs perikardas. Skaičiuojama labai svarbi grybelinio perikardito diagnozė ir širdies magnetinio rezonanso vaizdavimas.

Galutinė grynojo perikardito diagnozė patvirtinama perikardo dūrio metu. Siekiant užkirsti kelią širdies sužalojimui, perforacija atliekama ultragarso skenavimo ir elektrokardiograma. Perkutaninio perikardiocenteso procese gaunamas storas, drumstas eksudatas, kuriame yra daug neutrofilinių leukocitų, fibrinas, baltymai ir dažnai bakterijos. Siekiant išaiškinti grynojo perikardito etiologiją, atliekamas efuzijos kultūros tyrimas.

Diferencinė grynojo perikardito diagnozė atliekama kairėje pusėje esančio eksudatyvinio pleurito ir širdies sienų išplėtimas.

Grynojo perikardito gydymas

Grynojo perikardito gydymas atliekamas specializuotoje širdies chirurgijos ligoninėje. Konservatyvūs renginiai vyksta ūmiajame etape: antibiotikai yra nustatomi remiantis patogenų jautrumu, simptominis gydymas (analgetikai, širdies vaistai, diuretikai, deguonies terapija).

Geriamojo perikardito sergantiems pacientams atliekami terapiniai punktai ar perkutaninis perkutaninis drenažas, siekiant evakuoti gleivinį efuziją. Kartu su sisteminiu antimikrobiniu terapija, intraperikardinis antibiotikų ir fermentų vartojimas (urokinazė, streptokinazė).

Jei nėra konservatyvios žarnos perikardito valdymo poveikio, chirurginio drenažo problema yra išspręsta — perikardiotomija, leidžianti tuštinti perikardo ertmę iš pusės. Esant tankioms sąramoms, lokalizuotas gleivinis efuzija, pasikartojantis širdies tamponadas, nuolatinė infekcija rodo perikarditalktomiją.

Grybelinio perikardito prognozavimas ir profilaktika

Jei nėra specialaus gydymo, gleivinis perikarditas 100% atvejai yra mirtini dėl širdies tamponados ir intoksikacijos. Geriamojo perikardito gydymas narkotinėmis medžiagomis yra susijęs su pacientų mirtimi nuo 66 iki 82 metų% atvejai. Integruotas požiūris į grynojo perikardito valdymą specializuotoje širdies chirurgijos ligoninėje gali sumažinti mirtingumo lygį iki 20-36 metų%. Atsižvelgiant į vėlesnį sutrikusį perikarditą, širdies nepakankamumas dažnai vystosi ateityje. Pacientams, patyrė gleivinį perikarditą, reikalinga kardiologo ir širdies chirurgo priežiūra.

Gripo perikardito prevencijai reikia prevencijos ir ligų gydymo laiku, perikardo uždegimas (gerklės skausmas, pūlingos plaučių ligos, pleura, mediastinum), chirurginių operacijų prie krūtinės ertmės operacijų laikymasis, teisingas širdies ir perikardo žaizdų gydymas.