Hemoperikardas
Hemoperikardas – perikardo kraujavimas, sukeliama traumos žala širdžiai ar kraujagyslėms, neoplastinis ar idiopatinis gimdymas. Hemopikardą pasireiškia atsirandantys širdies tamponadai: krūtinės skausmas, silpnumas ir prakaitavimas, baimė mirties, cianozė, kaklo venų patinimas, arterinė hipotenzija, sumažėjusi širdies veikla. Hemopikikulio diagnozė pagrįsta rentgeno krūtinės ląstos duomenų analize, EKG ir Echo-KG, perikardiocentesas. Gydymas hemoperikardu sužeistos širdies atveju yra skubi chirurginė intervencija ir kraujavimo sustabdymas; su širdies tamponados vystymu – atliekant perikardiocentesą arba chirurginį drenažą.
Hemoperikardas
Hemoperikardas – pavojinga būklė, dėl kraujo buvimo perikardyje, sustandantis (tamponadas) širdis, sunkūs hemodinamikos ir širdies nepakankamumas. Ūminis masinis hemopikardas gali sukelti ūminį širdies nepakankamumą ir paciento mirtį. Hemopikardas yra laikomas kardiologija kaip ypatingas perikardito atvejis, būtent — hidroperikardas.
Perikardo ertmė yra plyšio tipo tarpas tarp išorinės audinio širdies membranos parietalinio ir visceralinio lakšto. Erdvėje yra atskirų sinusų serija (sinusai): anteroposterior (tarp sterno-rėmelio ir diafragmos dalies perikardo), skersai (sujungus perikardo nugarą su priekine) ir įstrižai (vidurinėje smegenų dalyje, esančioje tarp smegenų kaklo ir plaučių venos). Su hemoperikardu kraujas kaupiasi priekinėje žemoje sinusoje.
Hemoperikardo priežastys
Atsižvelgiant į kraujavimo priežastis perikardo ertmėje, išskiriamas trauminis ir ne trauminis gimdos hemoperikardas. Dažniausiai prasiskverbiantis arba bukas krūtinės skausmas sukelia hemopicardą (dėl poveikio, kritimo), sužeistas perikardas (izoliuoti ir kartu su širdies žaizdomis), uždaryti širdies ir didelių indų pažeidimus.
Kraujo įsiskverbimas į perikardo ertmę ir hemoperikardo vystymasis gali būti stebimas po chirurginio įsikišimo į širdį ir kraujagysles (ypač, su nemokumu, ant širdies raumens). Kai operacija atliekama transsternalinės prieigos širdies operacijos metu, neatveriant pleuros, yra padidėjęs hemoperikardo pavojus, nes nėra kraujo ištekėjimo į pleuros ertmę. Širdies perforacija ir hemoperikardo vystymas gali apsunkinti diagnostines ir terapines procedūras: širdis skamba, angiografija, miokardo ir perikardo biopsija, ritmo vairuotojo implantavimas, pilvo kateterio anomalijos, intracardiac injekcija, centrinės venos kateterizavimas, krūtinės lūžis.
Koronarinių arba perikardo kraujavimų plyšimas sukelia netrauminį hemoperikardą, ūminės ar chroniškos poinfarkto širdies aneurizmos plyšimas, proveržio aortos aneurizma į perikardo ertmę. Hemopikardas, esant širdies pliūpsnėms dėl miokardo echinokokozės, gleivinis miokarditas, miokardo abscesas sukelia mirtiną širdies tamponadą.
Hemopikardą taip pat galima stebėti pirminiuose perikardo ir miokardo navikuose (hemangiomos, angiosarkomos), hemofilija, hemoraginė diatezė.
Hemopikardo simptomai
Klinikinių simptomų sunkumą hemoperikardyje lemia kraujosruvos kiekis perikardo diske. Kai perikardo pilamas nedidelis kiekis kraujo, širdies funkcija nesikeičia, ir liga yra besimptomiai.
Esant 150-200 ml kraujo kaupimosi, padidėja intrakarkinis spaudimas, skatinti širdies tamponadą. Širdies suspaudimas su hemipirikuliu sumažina kairiojo skilvelio užpildymą ir širdies išėjimą, sutrikęs kraujo tekėjimas į dešinįjį atriumą. Miokardo išemija padidina kraujagyslių arterijų hemoperikardo suspaudimą. Hipotenzija ir sutrikęs kraujo tekėjimas sukelia anemiją ir vidaus organų hipoksiją, pirmiausia smegenys.
Su hemoperikardu su besivystančiu širdies tamponu, pacientas turi skausmą širdies srityje, silpnumas, didėjantis nerimo ir baimės jausmas, prakaitavimas, odos ir gleivinės cianozė, alpulys. Yra tachikardija su silpnu impulsu (impulsinis slėgis mažesnis nei 10 mm.burnas.st.), širdies garsai – kurtis, ne pabaiga, širdies plakimas nėra aptiktas, paciento būklė yra būdinga sunki. Matomas kaklo venų patinimas, viršutinės galūnės ir veidai.
400-500 ml kraujo kaupimas perikardo ertmėje yra laikomas labai pavojingu paciento gyvenimui, nes tai sukelia širdies sustojimą. Jei greitas kraujo kaupimasis į perikardo ertmę, tamponadoje pasireiškia mirtiskelias sekundes ar minutes nuo hemipiricardo vystymosi.
Hemopikardo diagnozė
Hemopikardo diagnozę nustato širdies chirurgas, pagrįstas būdingomis klinikinėmis apraiškomis, tyrimas dėl galimų ligos priežasčių, krūtinės rentgeno spindulių duomenys, elektrokardiografija (EKG), echokardiografija (Echokardiografija), perikardiocentesas.
Apsvarstykite staigius simptomų vystymąsi, krūtinės sužalojimo tikimybė, chirurginės arba diagnostinės intervencijos į širdį ir kraujagysles faktas, įtariamasis vidurių akies vėžys, širdies ar aortos aneurizma, infekcinis miokarditas ir t.d. Paciento, sergančio hemoperikardu, tyrimas leidžia auskultuoti atskleisti širdies tonusų kurtumą ar jų nebuvimą, absoliutaus ir santykinio širdies buklumo perkusijų ribų išsiplėtimas, palpacija, siekiant nustatyti apikosio impulso išnykimą.
Dėl elektrokardiogramos su hemoperikardu būdinga skilvelių kompleksų įtampos sumažėjimas, pokyčių buvimas, atspindintis pagrindinę širdies patologiją (miokardo infarktas). Naudojant echokardiografiją, echo signalų pertrauka tarp širdies sienelių ir perikardo leidžia nustatyti net mažą hemopikardą.
Hemopikardo diagnozės nustatymas su krūtinės ląstos organų rentgenograma yra širdies šešėties padidėjimas visomis kryptimis, širdies lankų lygumas, amplitudės sumažėjimas arba pulsacinių kontūrų nebuvimas. Esant patenkinamai paciento, sergančio hemoperikardu, dinaminį rentgeno tyrimą, leidžia nustatyti kraujo kaupimosi greitį perikardo, padidinant širdies šešėlį.
Norėdami išsiaiškinti hemoperikardo etiologiją, galima atlikti papildomus egzaminus: perikardioskopija, perikardo biopsija, jei reikia — perikardo diagnostikos punkcija (perikardiocentesas), citologinis, perikardo skysčio bakteriologinė analizė. Dėl širdies tamponados progresavimo su hemoperikardu sunku toliau tirti pacientą ir atlikti tikslią diagnozę.
Būtina atlikti hemoperikardo diferencinę diagnozę su neuždegiminiu hiperperikardo, chiloperikardas, pneumoperikardas, ūminis eksudatyvus perikarditas (serozinis pluoštinis, hemoraginis) ir miokarditas.
Hemopikardo gydymas
Jei įtariamas hemopicardas, būtina nedelsiant hospitalizuoti pacientą į širdies chirurgijos skyrių. Hemopikardo gydymas skirtas sumažinti spaudimą širdžiai, širdies raumens kontraktilumo normalizavimas ir ligos priežasčių šalinimas.
Su mažu hemoperikardu, netrikdo širdies veiklos, vykdyti konservatyvią terapiją: Pacientui demonstruojama ramybė, šalta širdies srityje, hemostazinis receptas, skausmą malšinančiais vaistais ir širdies vaistais.
Jei susižeidžia širdis ir kraujagyslės, skrandžio chirurginė intervencija yra nurodyta siekiant pašalinti kraujavimo priežastis perikardo plyšyje; su didėjančiu hemoperikardu ir širdies tamponados aiškiais požymiais – chirurginis perikardo drenažas arba perikardinė punkcija (perikardiocentesas) su aspiracija sukaupto kraujo. Perikardiocentė su hemoperikardu atliekama pagal privalomą EKG kontrolę, EchoCG ir hemodinamikos stebėjimas.
Tuo pačiu metu atliekamos reanimacijos priemonės, siekiant visiškai kompensuoti kraujo netekimą ir atstatyti homeostazę. Atsižvelgiant į hemoperikardo etiologiją, atliekamas tolesnis pagrindinės ligos gydymas.