Hipertrofinis gingivitas

Hipertrofinis gingivitas – uždegiminiai dantenų audinio pokyčiai, kartu su jų augimu (hipertrofija) su klaidingomis periodonto kvėpavimo formomis, dantų vainiko uždarymas. Hipertrofinio gingivito klinikiniai požymiai pasireiškia edema, degimo pojūtis, hiperemija ir kraujavimas iš dantenų (kai palietė, dantis valyti, valgydami), skausmo atsakas į karštą, šaltas arba rūgštus maistas, neesminė dantenų išvaizda. Hipertrofinio gingivito diagnozė apima dantenų tyrimą ir palpaciją, dantų rodiklių apibrėžimas, Rentgeno tyrimas. Vietiniam uždegiminiam gydymui naudojamas hipertrofinis gingivitas, skleroterapija, fizioterapija, dantenų papilių diatermokoaguliacija, gingivektomija.

• Hipertrofinio gingivito priežastys
• Hipertrofinio gingivito klasifikavimas
• Hipertrofinio gingivito simptomai
• Hipertrofinio gingivito diagnozė
• Hipertrofinio gingivito gydymas
• Hipertrofinio gingivito prognozavimas ir prevencija

Hipertrofinis gingivitas

Hipertrofinis (hiperplazinis) gingivitas – lėtinio gingivito forma, pasireiškiantis daugybe proliferacinių procesų danties audiniuose. Stomatologijoje diagnozuotas hipertrofinis gingivitas 3-5% asmenys, kenčia nuo periodonto ligos. Hipertrofinio gingivito vystymui paprastai būna ilgalaikis dantenų audinio katarinis uždegimas (katarinis gingivitas). Hipertrofinis gingivitas gali būti savarankiška liga arba kartu su apibendrino periodontito paūmėjimu. Su hipertrofiniu gingivitu, nepaisant žymiai padidėjusio dantenų audinio, epitelio pririšimo vientisumas nėra pažeistas, ir alveolių kaulų audinyje nėra patologinių pokyčių.

Hipertrofinio gingivito priežastys

Hipertrofinio gingivito vystymui gali būti taikomi vietiniai ir bendrieji veiksniai. Tarp vietinių priežasčių svarbiausia yra įkandimo pablogėjimas (gilus įkandimas, atverti įkandą), atskirų dantų anomalijos (sustingimas, papildomi dantys, sukimas); dantų plokštelė (dantų plokštelė ir dantų akmuo); mažas lanko tvirtinimas; mechaninės žalos dantenoms su netinkamai įdiegtais užpildais, neracionali protezai; bloga burnos higiena dėvėti ortodontinius prietaisus ir t. d.

Bendrų veiksnių serijoje, prisidedant prie hipertrofinio gingivito vystymosi, pagrindinis vaidmuo yra skiriamas hormoninio būklės pokyčiams, todėl liga dažnai būna brendimo metu, nėštumo, menopauzė. Kartais jaunatviškas hipertrofinis gingivitas ir nėščių moterų hipertrofinis gingivitas atsiskleidžia kaip periodontologijos nepriklausomos formos. Be kitų priežasčių, dėl hipertrofinio gingivito, reikia pažymėti endokrinines ligas (diabetas, skydliaukės patologija), vartoti tam tikras narkotikų grupes (antiepilepsiniai vaistai, kalcio kanalų blokatoriai, imunosupresantai, geriamieji kontraceptikai ir tt.), hipovitaminozė, leukemija.

Hipertrofinio gingivito klasifikavimas

Patologinių pokyčių paplitimas išskiria lokalizuotą (1-5 dantų srityje) ir apibendrintas hipertrofinis gingivitas. Kartais lokalizuotos hipertrofinio gingivito paviršiaus formos skirstomos į atskirą ligą — papilitas.

Priklausomai nuo hiperplazinių procesų tipo, edematuose gali pasireikšti hipertrofinis gingivitas (uždegiminis) ir pluoštinės (granuliavimas) forma. Morfologiniai pokyčiai edematinėje hipertrofinio gingivito formoje yra danties pūslelių jungiamojo audinio patinimas, kraujagyslių išsiplėtimas, limfoplazmaticizų dantenų audinių infiltracija. Plintinėje hipertrofinio gingivito formoje danties pūslelių jungiamojo audinio pluoštai yra plačiai paplitę mikroskopiškai, kolageno skaidulos storinimas, parakeratozės poveikis su minimalia edema ir uždegiminė infiltracija.

Atsižvelgiant į dantenų audinio išplitimą, yra trys hipertrofinio gingivito laipsniai:

• lengva – dantenų papilių hipertrofija prie pagrindo; užaugęs dantenų kraštas uždengia danties karūną iki 1/3;
• vidurkis – progresuojanti plėvele ir danties pūslelių formos pokyčiai; užaugusi dantenų pusė uždaro dantų vainikus;
• sunkus — išreikšta dantenų papilių hiperplazija ir dantenų kraštas, kuris uždaro danties karūną daugiau nei 1/2 aukštumos.

Hipertrofinio gingivito simptomai

Edematozinė hipertrofinio gingivito forma pasižymi degenimu, skausmas ir kraujavimas dantenomis, kai dantis ir valgyti, tarpdentalinė papilių hipertrofija, ryškios raudonos dantenos. Dantų tyrimas atskleidžia dantenų papilių padidėjimą ir patinimą, jų hiperemija su melsvu atspalviu, blizgus blizgesys, kraujavimas, kai zonduojamas; dantų plokštelės buvimas. Paplitusi klaidingų periodontinių kišenių forma, turintis detritus. Periodontinio junginio vientisumas hipertrofiniame gingivitui nėra pažeistas.

Plintinio hipertrofinio gingivito atveju skundai dėl dantenų masyvumo iškyla į priekį, jų tankis liečiant, nepatenkinama estetinė išvaizda. Peraugę dantenos gali trukdyti kramtyti. Blyškiai rausvos dantenos, neskausminga, turėti nelygus, nelygusis paviršius, nekontaktuokite. Inspektavimas atskleidžia minkštųjų ir kietų subginivinių indėlių buvimą.

Hipertrofinio gingivito diagnozė

Hipertrofinio gingivito paciento tyrimo planas apima higienos indekso nustatymą, periodonto indeksas, papiliarinis–nežymiai–alveolinis indeksas (RMA), Schiller-Pisarevo testas, jei reikia – biopsija ir dervos audinio morfologinis tyrimas. Atliekant rentgenografiją (intraoralinė, panoraminis, ortopantomografija), kaip taisyklė, jokių pokyčių taip pat nėra (su pailgintu hipertrofiniu gingivitu) tarpdančių sienelės viršūnių osteoporozė.

Pagal diferencinę diagnozę dervos fibromatozė bus neįtraukta, epulis, dantenų peraugimas su periodontitu. Su atitinkamo profilio specialistais turėtų būti konsultuojamasi su pacientais, sergančiais hipertrofiniu gingivitu ir su jais susijusiomis ligomis: ginekologas, endokrinologas, hematologas ir kt.

Hipertrofinio gingivito gydymas

Pacientams, kuriems yra hipertrofinis gingivitas, reikia stomatologo-terapeuto pagalbos, higienistė, periodonto gydytojas, ortopedas. Gydant edematinį hipertrofinį gingivitą, reikia pašalinti dantų apnašas, burnos gleivinės gydymas antiseptikais, periodonto paraiškos, burnos vonios ir gargles, fizioterapija (elektroforezė, galvanizavimas, darsonvalizacija, ultragarsu, lazerio terapija), gumos masažas. Esant vietinių priešuždegiminių priemonių neveiksmingumui, atliekama skleroterapija – injekcijos injekcija į kalcio chlorido arba gliukonato tirpalų papilę, gliukozė, etilo alkoholis, esant vietinei anestezijai.

Siekiant sumažinti tuštinimą ir uždegimą hipertrofiniame gingivitui, hormoniniai tepalai įtrinami į dantenų papilę, steroidų hormonų injekcijos. Plaučių hipertrofinio gingivito gydymas — konservatyvūs metodai, kaip taisyklė, įrodyti neveiksminga. Šiuo atveju iškyla hipotrofinių pūslelių ir gingivektomijos kriodestracija arba diatermokoaguliacija — pergimtos dantenų srities chirurginis išpjovimas.

Vietinis hipertrofinio gingivito gydymas taip pat turėtų apimti trauminių veiksnių pašalinimą: plombos keitimas, dantų restauracija, protezų pašalinimas, šlifavimo okliuziniai paviršiai, ortodontinis gydymas, lūpų ir liežuvių kulkšnių plastinė chirurgija ir kt. Hipertrofinio gingivito išgydymo kriterijai yra išorinių dantenų ir subjektyvių pojūčių pokyčių dingimas, dantų rodiklių normalizavimas, nėra klaidingų periodontinių kišenių.

Hipertrofinio gingivito prognozavimas ir prevencija

Nepilnamečių hipertrofiniame gingivitui ir nėščių moterų gingivitui tikslinga apsiriboti konservatyviu gydymu, nes po hormoninio fono normalizavimo ir gimdymo dantenų hiperplazija mažėja arba visiškai išnyksta. Hipertrofinis gingivitas yra linkęs pasikartoti, todėl svarbu pašalinti visus provokuojančius vietinius ir bendruosius veiksnius.

Hipertrofinio gingivito prevencija yra sumažinta, neįtraukiant lėtinių mechaninių traumų į dantenas, nuolatinė profesinė burnos higiena, tinkama dantų ir dantenų higieninė priežiūra, sprendžiant paciento odontologines problemas. Terapija endokrininės ligos yra labai svarbi, racionali narkotikų atranka.