Hormoniškai neaktyvūs antinksčių navikai

Hormoniškai neaktyvūs antinksčių navikai (incidentalomas) – įvairios antinksčių neoplazmos, nestereiduojantys hormonai ir nehormoniniai sutrikimai. Gerybiniai incidentalomai yra besimptomiai; piktybiniai neoplazijos akivaizdus intoksikacijos sindromas, padidėjęs pilvo tūris. Antinksčių navikų diagnozė atliekama ultragarsu, CT liaukos, selektyvinė angiografija, geros adatos aspiracijos biopsija, scintigrafija. Kai inkidentalomas mažas dydis gali būti dinamiškai stebimas; gauti duomenis apie piktybinį naviko pobūdį yra pagrindas adrenalektomijai.

• Antinksčių laipsnio klasifikacija
• Antinalinių antinksčių simptomai
• Antinalinių antinksčių diagnozė
• Antinalinių antinksčių gydymas

Hormoniškai neaktyvūs antinksčių navikai

Nevartojantys hormonai antinksčių navikai dažniausiai yra atsitiktiniai endokrinologijos duomenys. Atsitiktinis aptikimo lygis yra 1,5-8,7% iš visų antinksčių navikų. Atsitiktiniai ląstelės, dažniausiai diagnozuotos nuo 30 iki 60 metų amžiaus, daugiausia moterims. B 60 % navikai stebimi kairėje antinksčių dalyje, 3-4% atvejai turi dvišalę lokalizaciją. Antinksčių kortikos vėžys sudaro 0,02-0,04% visų piktybinių auglių atvejai.

Skirtingai nuo hormonus gaminančių navikų (aldosteromai, kortikosteros, feochromocitoma, feminizuojantis ar virilizuojantis navikas), incidentalomos nesukelia specifinių klinikinių pasireiškimų (hiper aldosteronizmas, hipokortikoidizmas, vegetacinės krizės, estrogeno-genitalijų ir androgeno genitalijų sindromai).

Antinksčių laipsnio klasifikacija

Hormoniškai neaktyvūs antinksčių navikai gali būti gerybiniai ir piktybiniai, turėti pirminę ar antrinę (metastazinis) kilmė. Atsižvelgiant į histogenezę, kortikinės medžiagos pirminiai epiteliniai incidentalomos izoliuoti (adenomos, karcinomos), mesenchiminių navikų (lipomas, mielolipoma, fibroids, Hamartomas, angiomos), antinksčių medulių navikai (ganglioma, neuroblastoma, ganglioniuromas, simpatogonios ir kiti.). Tarp palyginti reti retais hormonais neaktyvių antinksčių navikų yra pseudocistas, antinksčių uždegimas ir parazitiniai cistos.

Pirminis antinksčių vėžys yra klasifikuojamas pagal TNM etapus.

• T1 – santykinai mažas navikas — iki 5 cm
• T2 – santykinai didelis navikas — daugiau kaip 5 cm
• TK – bet kokio dydžio patinimas su daigumu aplinkiniuose audiniuose
• T4 — bet kokio dydžio invazija į pilvo ir priešuždegiminę erdvę (kepenys, kasa, inkstai, mažesnė vena cava ir kt.).
• N0 – nėra išsiplėtę limfmazgiai
• N1 – aptikti parakavos ir paraoratinių limfmazgių metastazės
• MO — nėra tolimų metastazių M1 – aptiktos toli plaučių metastazės, smegenys, kaulų sistema, GIT, inkstai, įsčiose, kepenys.

Antriniai piktybiniai antinksčių navikai dažnai yra metastazinis plaučių vėžys, skydliaukės liauka, pieno liauka, inkstai, dvitaškis, melanomos, limfomos ir kt. ir susitikti 8-13 val% atvejai.

Antinalinių antinksčių simptomai

Incidentalomas, mažas dydis, paprastai yra «kliniškai niūrus», t. e. nesukelia klinikinių simptomų ir nepažeidžia antinksčių funkcijos. Kai kurie iš šių navikų išskiria nedidelį hormonų kiekį, nepakankamas klinikinių sindromų vystymuisi. Tokios ligos dažnai lydi inkidentalomas, kaip diabetas, nutukimas, arterinė hipertenzija.

Hormoniškai neaktyvūs piktybiniai antinksčių navikai yra akivaizdūs intoksikacijos sindromas: karščiavimas, myasthenia, mialgija, artralgija, sumažėjęs apetitas, numesti svorio. Dideli navikai gali lydėti pilvo apimties padidėjimas ir gali būti aptikti palpacija.

Antinalinių antinksčių diagnozė

Dažniausiai incidentalomos diagnozuojamos pilvo ertmės ir apsivalymo erdvės vaizdavimo tyrimų metu (Ultragarsas, CT, MRT), atliekamas dėl kitų ligų.

Jeigu kitame etape aptinkamas bet koks naviko formavimas antinksčių, paaiškėja jo hormoninis aktyvumas ir histologinė struktūra. Šiuo tikslu atliekamas antinksčių hormonų bazinio lygio nustatymas (kortizolis, aldosteronas, estrogenas, androgenas, katecholaminai) ir jų kraujo lygį atsakant į mėginių stimuliavimą. Be hormoninių testų, Nustačius incidentą, tiriamas kalio kiekis kraujyje (pašalinti hiper aldosteronizmą), dehidroepiandrosterono sulfatas — androgeno sekrecijos žymeklis.

Kaip diagnozės dalis atliekama atsitiktinė angiografija (arteriografija, flebografija), antinksčių doplerografija, radionuklidinė scintigrafija, išskyrinė urografija. Gydymo taktikos klausimas atsitiktinių incidentų atveju išsprendžiamas antinksčių aspiracinės biopsijos smulkia adata rezultatais. Nepaisant labai informatyvios biopsijos, jo naudojimas yra ribotas dėl didelės komplikacijų tikimybės (hemotoraksas, pneumotoraksas, kraujavimas, hematurija, inkstų ar kepenų parenchimo hematomos, pankreatitas, infekcijos ir t. d.).

Antinalinių antinksčių gydymas

Terapinė taktika atsitiktiniams atvejams yra diferencijuota. Su įrodytu gerybiniu navikų pobūdžiu, normalus hormonų lygis, nepakankamumas ir mažas naviko dydis (mažesnis nei 3 cm) pacientą galima įdiegti dinamiškai stebint endokrinologą.

Gerybiniai nepakankamumo antinaliniai antinksčių, kurių skersmuo yra didesnis nei 3 cm, yra chirurginis pašalinimas, net jei jų hormoninis aktyvumas nėra. Augliai su piktybinio augimo požymiais (spartus dydžio padidėjimas, kontūrų rupumas, audinių heterogeniškumas, mikrokalkinti, gausus vaskulizavimas, aspiracinių netipinių ląstelių buvimas ir kt.) taip pat yra indikacijos chirurginiam gydymui. Jei yra hormoniškai neaktyvių antinksčių navikų, gali būti atliekama vienašalė adrenalektomija (t. h. laparoskopinis), su abiejų liaukų nugalėjimu — dvipusis antinksčių pašalinimas.

Neveikiančių piktybinių antinksčių navikų atveju parodytas chemoterapijos gydymas.