Intrauterinė pertvara

Intrauterinė pertvara – vaisiaus anomalija, būdingas dviejų dalių buvimas gimdoje (hemipolis), atskirtas pertvara. Intrauterinio pertvaros buvimas gali pasireikšti algomenorėjoje, gimdos kraujavimas, nevaisingumas arba persileidimas. Intrauterinis perėjimas diagnozuojamas ultragarsu, Ultragarso heistozalpingoskopija, isteroskopija, MR arba spiralinė CT, laparoskopija. Šio defekto gydymas yra sumažintas iki transkirkinės pertvaros išskyros per histeroskopą. Po gimdos pertvaros pašalinimo nėštumo ir natūralaus gimdymo galimybės gerokai padidėja.

• Imuninės tarpinės priežastys
• Simptomai intrauterine pertvaros
• Imuninės tarpinės diagnozė
• Gimdos pertvaros gydymas
• Prognozė po gimdos pertvaros pašalinimo

Intrauterinė pertvara

Intrauterinė pertvara įvyksta 2–3% moterys bendrojoje populiacijoje yra viena iš labiausiai paplitusių moterų reprodukcinės sistemos malformacijų (48-55%). Imuninės tarpinės gali būti skirtingo ilgio, dėl kurių atskiriama neužbaigta ir pilna intrauterinė pertvara, pasiekti gimdos kaklelio kanalą. Dažniau išilginis 1 mm-6 cm ilgio vidinis vainikas, rečiau – skersinis pertvara. Intrauterinio pertvaros buvimas, kaip taisyklė, nustatytas palyginti vėlai tiriant pacientus menstruacinio disfunkcijos, įprastas persileidimas ar nevaisingumas. Kai kuriems pacientams intrauterinė pertvara yra derinama su inkstų nepakankamumu.

Imuninės tarpinės priežastys

Prenataliniame laikotarpyje gimdos vystymasis vyksta dėl paramsejonfolio sintezės (Mullerian) kanalai. Paprastai per 19-20 savaičių nėštumo pabaigos nuotekos ir medianinės pertvaros rezorbcija užbaigiamos, atskirti gimdos ir makšties kanalus, ir vienos ertmės formavimasis gimdoje. Jei organogenezė yra sutrikusi dėl bet kokių neigiamų veiksnių, tai veda prie vidurinės pertvaros išsaugojimo gimdos ertmėje.

Dėl vaisiaus intrauterinio pertvaros vystymosi etiologijos vaidmuo tenka paveldimoms ligoms, ankstyva ar pavėluota nėštumo toksikozė, placentos patologija, motinos infekcija (raudonukė, tymai, toksoplazmozė ir kiti.), diabetas, blogi įpročiai, prastas maistas, jonizuojanti spinduliuotė, vaistinis efektas ir tt.

Simptomai intrauterine pertvaros

Pacientams, kuriems yra intrauterinė pertvara, dažnai pasireiškė algomenorėjos tipo menstruacijų sutrikimai arba kraujavimas iš gimdos. Kiti gimdos pertvaros simptomai yra įprasti persileidimai (spontaniškas abortas), rečiau – nevaisingumas. Savanoriško aborto rizika pacientams, kuriems yra gimdos kerpimas per pirmąjį nėštumo trimestrą, yra 30—60%, II — apie 5%.

Kai embrionas implantuojamas į avaskuliarinę gimdos kerpių pertvarą, jo vystymasis sutrinka, todėl persileidimas. Be to, gimdos pertvaros buvimas sumažina gimdos ertmės tūrį ir neleidžia vaisiaus augimui nėštumo metu. Dažnai intrauterinį pertvarą derina su istimo-gimdos kaklelio nepakankamumu, dėl kurio nutraukiamas nėštumas II trimestre. Be to, intrauterinė pertvara gali sukelti neteisingą skersinę vaisiaus padėtį, priešlaikinis gimdymas, blogas gimdos kontraktiškumas darbe. Pacientams, kuriems yra intrauterinė pertvara, sumažėja gebėjimas įsivaizduoti.

Imuninės tarpinės diagnozė

Pagal statistiką, kuri renka klinikinę ginekologiją, įtvarinio pertvaros buvimas dažniau aptinkamas atliekant tyrimą dėl įprasto nevaisingumo, persileidimas arba atskiras diagnostikos kuretetas. Vykdant dubens ultragarsą, gimdos pertvara ne visuomet nustatoma. Kartais pertvara vizualizuojama kaip plonasienė konstrukcija, vyksta anteroposterior. Remiantis ultragarso duomenimis, sunku atskirti gimdą iš dviejų ragų gimdos.

Ultragarsinė hemosterosalpingoskopija turi daugiau informatyvumo diagnozuojant šią anomaliją, kurio metu galima nustatyti intrauterinį pertvarą, jo ilgis ir storis. Norint pašalinti šlapimo sistemos vystymosi sutrikimus, reikia nurodyti ultragarso inkstų funkciją. Remiantis endoskopiniais tyrimais, skirtais intrauterine pertvara diagnozei, naudojama historezopija ir laparoskopija. Laparoskopija gali atskleisti išsiplėtusią gimdą, baltos juostos buvimas arba šiek tiek susitraukimas sagittalinėje kryptimi arba gimdos pusių asimetrija.

Ginekologinės pertvaros hysteroskopija naudojama paaiškinti defekto rūšį ir jos chirurginį pašalinimą. Hysteroskopijos procese ginekologas mato trikampę įvairių ilgių ir storių audinių juostelę, padalinti gimdos viduje į du atskirus hemipoles, iš kurių kiekviena išsiunčiama į gimdos vamzdelį. Kai negalima atskirti intrauterinės anomalijos tipo, MRT ar multispiralinė CT skenavimas yra naudojamas. Histerosalpingografijos galimybės diagnozuoti intrauterinį pertvarą yra apie 50%.

Gimdos pertvaros gydymas

Jei nustatomas gimdos spindis, atliekama metroplastika, kurio paskirtis — sukurti vieną gimdos ertmę. Dažniausias intrauterinės pertvaros chirurginis išskyrimas yra transcervine prieiga per histeroskopo kanalą skersine arba išilgine kryptimi. Endoskopinės žirklės naudojamos supjaustyti ploną ir siaurą pertvarą; pašalinti shi­roka, storas, vaskulizuota intrauterinė pertvara – hysterosekteskopas. Esant operacinei histeroskopijai, gimdos ertmę galima rekonstruoti lazeriu.

Su pilna gimdos kaklelio pertvara, pasiekti gimdos kaklelio kanalą, įprasta išlaikyti pertvaros kaklelio dalį, kad būtų išvengta antrinio istimo-gimdos kaklelio nepakankamumo. Dėl to metroplastika, vizualinis patikrinimas atskleidžia simetriškai esančius kiaušintakių vamzdžius. Vieninga chirurginė histometrija ir laparoskopija yra pagrįstos, leidžia kontroliuoti gimdos audinio išsišakojimą. Pašalinus intrauterinį pertvarą, priskiriami estrogenai arba sumontuota IUD, kad paspartintų epitelio susidarymą ir sumažintų gimdos sintezės riziką.

Prognozė po gimdos pertvaros pašalinimo

Transcervinė historezopinė intrauterinės pertvaros ištrynimas yra pats švelnesnis ir mažiau trauminis metodas, nepaliekant randų. Rizika nėra­sumažėja nėštumo progresavimas operuojamiems pacientams, normalaus pristatymo dažnis padidėja iki 70—85%. Jei vis tiek kyla problemų su vaisiaus pasisavinimu, moteris gali tapti motina, turinčia ART, būtent perorientacija. In vitro paciento kiaušinėlio apvaisinimas gali būti atliekamas naudojant vyro spermą arba donoro spermą, po kurio embrionai persodinami į surogatinės motinos gimdos ertmę.

Gimdos perforacija gali susilpninti intrauterinį pertvarą historezopiniu būdu. Kadangi histoprosekonominė pertvaros rezekcija lydima gimdos nykimo, nėštumo metu yra gimdos plyšimo pavojus. Nėštumo palaikymui pacientams po gimdos pertvaros išardymo reikalingas didesnis akušerio-ginekologo dėmesys ir kontrolė.