Jodo trūkumo skydliaukės sutrikimai

Jodo trūkumo skydliaukės sutrikimai – skydliaukės patologija, kuriasi dėl jodo trūkumo organizme. Jodo trūkumo požymiai gali būti skydliaukės dydžio padidėjimas, disfagija, atminties sutrikimas, silpnumas, lėtinis nuovargis, sausa oda, trapūs nagai, svorio padidėjimas. Jodo trūkumo skydliaukės sutrikimus diagnozuoja endokrinologas, atsižvelgdamas į laboratorinių tyrimų duomenis (TSH ir skydliaukės hormonų lygis), Skydliaukės ultragarsas, geros adatos biopsija. Jodo trūkumo sutrikimų gydymas gali apimti monoterapiją su kalio jodidu, L-tiroksino arba kombinuotas gydymas (L-tiroksinas+ jodo preparatai).

• Skydliaukės jodo trūkumo sutrikimų rūšys
• Jodo trūkumo klasifikacija
• Skydliaukės jodo trūkumo sutrikimų simptomai
• Skydliaukės jodo trūkumo sutrikimų diagnozė
• Skydliaukės jodo trūkumo sutrikimų gydymas
• Skydliaukės jodo trūkumo sutrikimų prognozavimas ir profilaktika

Jodo trūkumo skydliaukės sutrikimai

Jodo trūkumo sutrikimai dėl skydliaukės yra keletas patologinių būklių, dėl jodo trūkumo organizme, kurių atsiradimą ir vystymąsi galima užkirsti kelią pakankamu šio mikrokameros suvartojimu. Jodo trūkumo sutrikimai apima ne tik skydliaukės patologiją, bet taip pat teigia, sukelia skydliaukės hormono trūkumas.

Jodas yra esminis kūno funkcionavimo elementas. Sveikas žmogus yra 15-20 mg jodo, 70-80% iš kurios ji kaupiasi skydliaukės liaukoje ir tarnauja kaip būtina skydliaukės hormonų sintezės sudedamoji dalis, susideda iš 2/3 jodo: trijotitroninas (T3) ir tiroksiną (T4). Kasdieninio jodo poreikis yra nuo 100 iki 200 μg, o jo gyvenime žmogus suvartoja 1 arbatinį šaukštelį jodo (3-5 g). Jodo poreikis kūnui padidėja iki brendimo, nėštumo ir maitinimo krūtimi metu.

Jodo trūkumas aplinkoje (dirvožemyje, vanduo, maistas) ir, todėl, natūralaus jo vartojimo nebuvimas sukelia sudėtingą kompensacinių procesų grandinę, skirtas palaikyti įprastą skydliaukės hormonų sintezę ir sekreciją. Nuolatinis ir ilgalaikis jodo trūkumas pasireiškia atsiradus daugybei skydliaukės jodo trūkumo sutrikimų (difuzinis ir mezoterinis strigtis, hipotirozė), persileidimas, perinatalinis mirtingumas, fizinis ir psichinis vaikų atsilikimas, endeminis kretinizmas.

Skydliaukės jodo trūkumo sutrikimų rūšys

Dažniausiai jodo trūkumas organizme pasireiškia difuzinio eutyroidinio streso atsiradimu – vienodas padidėjimas (hiperplazija) skydliaukės liauka. Difuzinis asbestas atsiranda kaip kompensacinis mechanizmas, užtikrinant pakankamą skydliaukės hormonų sintezę jodo trūkumo sąlygomis.

Difuzinis išbėrimas, besivystančioms asmenims, gyvena srityje, kurioje yra jodo trūkumas, vadinamas endeminiu, ir tose vietose, kuriose yra pakankamo jodo kiekio – atsitiktinis. PSO kriterijai, jei daugiau nei 10% Regiono gyventojai kenčia nuo difuzinės skydliaukės hiperplazijos, tada šis regionas yra pripažinta endemine dėl goiterio. Retais atvejais endeminio streso atsiradimas atsiranda dėl jodo trūkumo, ir veikiant cheminiams junginiams: tiocianatai, flavonoidai ir pr. Iki šiol endokrinologija neturi tikslių duomenų apie sporadinio streso mechanizmą. Šis klausimas yra mažai ištirtas. Laikoma, kad daugeliu atvejų sporadinis asbardas susijęs su įgimtais fermentų sistemų sutrikimais, skydliaukės hormonų sintezė.

Antroji labiausiai paplitusi skydliaukės liga sergantiems suaugusiems žmonėms yra šaknies goiteris – nevienodas, skydliaukės sąnarinė hiperplazija. Ankstyvais mazgo šaknies goiterio stadijomis nesibaigia skydliaukės veiklos sutrikimas, tačiau, vartojant jodo preparatus, gali išsivystyti tirotoksikozė. Extreme jodo trūkumas pasireiškia hipotireozės forma, kurį sukelia staigus skydliaukės hormono koncentracijos sumažėjimas organizme.

Nėščios moterys ir vaikai yra labiausiai pažeidžiama gyventojų kategorija jodo trūkumo. Jodo trūkumas, išbandytas nėštumo metu, ypač pavojinga, t. į. esant šiai būkle, kenčia motinos ir vaisiaus skydliaukės liaukos. Kai jodo trūkumo skydliaukės sutrikimai nėščioms moterims padidina persileidimų riziką, įgimtas vaisiaus anomalijas, ir turi vaikų – hipotirozės ir psichinės negalios vystymasis.

Vaisius, skydliaukės hormono T4 gamyba prasideda 16-18 savaičių. gimdos vystymasis, kadangi iki šios datos visų sistemų kūrimas atliekamas naudojant motinos skydliaukės hormonus. Todėl pirmąjį nėštumo trimestrą T4 sekrecija nėštumo metu padidėja beveik 40%.

Sunkus jodo trūkumas ir moters T4 sumažėjimas jau nėštumo metu, Skydliaukės hormono trūkumas vaisiaus vystymosi metu yra toks ryškus, sukelia sunkias pasekmes vaikui ir atsiradimą neurologinio kretinizmo — ekstremalus protinis ir fizinis atsilikimas, susijęs su gimdos jodo trūkumu ir skydliaukės hormono trūkumu.

Lengvas jodo trūkumas, lengvai kompensuojamas nėštumo nebuvimo metu ir nesumažina skydliaukės hormono lygio, bet pasireiškė sumažėjusi T4 gamyba nėštumo metu, laikoma santykine nėštumo hipotiroksinemijos sindromu. Hipotiroksinemija, nėštumo metu, gali sukelti silpną intelekto vystymąsi, ne sunki oligofrenija.

Jodo trūkumo klasifikacija

Pagal ICCIDD klasifikaciją (Tarptautinė taryba prieš jodo trūkumą) ir kas yra skydliaukės išsiplėtimo laipsnis, sukelia jodo trūkumas, nustatoma pagal šiuos dydžius:

• Laipsnis 0 – skydliaukė nėra išsiplėtusi ir paprastai nėra apčiuopiama;
• 1 klasė – skydliaukė yra apčiuopiama pirmojo nykščio falango dydžio;
• 2 klasė – skydliaukės liauką nustato akis, kai galva nukreipiama atgal, apčiuopiamas sąnario ir skilties liaukos;
• 3 klasė – Euthyroido goiteras.

Jodo trūkumas, patikrintas kūno, nustatomas pagal jodo kiekį šlapime ir gali būti:

• lengva – kai jodo kiekis šlapime yra nuo 50 iki 99 μg/l;
• vidutiniškai stiprus – kai jodo kiekis šlapime yra nuo 20-49 mcg/l;
• sunkus — su jodu šlapime

Skydliaukės jodo trūkumo sutrikimų simptomai

Paprastai difuzinis eutoroidinis goiteris vystosi asimptomiai. Kartais yra kaklo diskomfortas, ir su reikšmingu skydliaukės dydžio padidėjimu – Gretimų kaklo struktūrų suspaudimo simptomai: jausmas «koma gerklėje», sunku rijoti. Pastebimas skydliaukės akies padidėjimas gali sukelti kosmetinius nepatogumus ir sukelti kreipimąsi į endokrinologą.

Neurologinis kretinimas, pasireiškiantis ryškia demencija, kalbos sutrikimas, kryžiaus akimis, kurtumas, dideli skeleto-raumenų sistemos sutrikimai, displazija. Paciento aukštis neviršija 150 cm, žymi fizinio vystymosi disharmonija: sutrikusios kūno proporcijos, kaukolės deformacijos sunkumas. Nėra hipotiroidizmo apraiškų. Jei pacientas ir toliau patiria jodo trūkumą, tada jis vystosi strutą. Skydliaukės stimuliuojančių hormonų kiekis gūrio formavime gali išlikti nepakitęs (eutroidizmo būklė) arba padidėjęs (Hipertiroidizmo būklė), tačiau jis dažniau mažėja (hipotirozė).

Net ir dėl vidutinio jodo trūkumo, pacientai patyrė 10-15 psichikos sutrikimų%: atmintis blogėja (ypač vizualiai), garsinis informacijos suvokimas mažėja ir jo apdorojimo procesai sulėtėja, atitraukiamas dėmesys, apatija, silpnumas, lėto miego trūkumo jausmas, patvarūs galvos skausmai. Dėl lėtesnių medžiagų apykaitos procesų kūno svoris padidėja, net su mityba. Oda tampa sausa, plaukai ir nagai – trapus. Dažnai pastebima arterinė hipertenzija, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, kuris padidina koronarinės širdies ligos ir aterosklerozės riziką. Būdinga tulžies takų diskinezija ir tulžies akmenų liga, moterims — gimdos fibroids, mastopatija, menstruacijų sutrikimai ir nevaisingumas.

Jodo trūkumo pasekmės dėl jo sunkumo ir amžiaus, kuriame vyksta jodo trūkumas. Jodo trūkumas sukelia sunkiausias pasekmes, sukurtas ankstyvaisiais kūno formavimo etapais: iš gimdos – iki brendimo.

Skydliaukės jodo trūkumo sutrikimų diagnozė

Sergant skydliaukės jodo trūkumo sutrikimais sergantiems pacientams gaunama informacija apie skydliaukės patologijos buvimą artimiems giminaičiams, įvertinkite kaklo dydį, atkreipkite dėmesį į disfoniją (silpnumas), disfagija (rijimo sutrikimas). Vertinant paciento skundus, atkreipkite dėmesį į hipoglikemizmo ar hipertiroidizmo pasireiškimus.

Skydliaukės skydliaukės skausmo metu atsižvelgiama į jo tankį, vieta, pagrindinio išsilavinimo buvimas. Skydliaukės palpacija atliekama skydliaukės ultragarsu, siekiant nustatyti hiperplazijos laipsnį. Vyrams normali skydliaukės apimtis neviršija 25 ml, ir moterys turi 18 ml. Remiantis liudijimu, atliekama skydliaukės smulkaus adatos biopsija.

Įvertinti skydliaukės funkcinę būklę nustato TSH lygis. Esant difuziniam eutriroidiniam goitui, skydliaukės liaukos padidėjimas atsiranda dėl abiejų lobių, o paciento TSH lygis yra normalus. Mažas TSH kiekis (mažiau nei 0,5, medus/l) leisti įtarti hipertireozę ir reikalauti ištirti skydliaukės hormonų koncentraciją kraujyje (T4 ir T3).

Skydliaukės jodo trūkumo sutrikimų gydymas

Pagyvenusiems pacientams pasireiškia nedidelis skydliaukės hiperplazija, be lydimų funkcinių sutrikimų, paprastai nereikia vartoti vaistų. Jauniems pacientams skiriama aktyvi terapija skydliaukės liaukos jodo trūkumo sutrikimams gydyti. Endeminėje jodo trūkumo srityje gydymas pacientu prasideda nuo jodo preparatų dozavimo, neviršijant dienos normos, su paskesniu dinaminiu skydliaukės kiekio įvertinimu. Daugeliu atvejų skydliaukės dydis mažėja arba grįžta į normalią pusę metų.

Jei norimas rezultatas nepasiekiamas, gydymas tęsiamas su L-tiroksinu (levotiroksinas), kartais kartu su kalio jodidu. Paprastai šis gydymo režimas sumažina skydliaukės liaukos dydį. Tolesnė monoterapija su kalio jodo preparatais tęsiasi. Neurologiniai sutrikimai, vystosi embriogenezės laikotarpiu ir sukelia neurologinį kretinizmą, negrįžtamas ir netinkamas gydymui skydliaukės hormonais.

Skydliaukės jodo trūkumo sutrikimų prognozavimas ir profilaktika

Dažniausiai jodo trūkumas yra grįžtamas. Terapija leidžia normalizuoti skydliaukės liaukos tūrį ir funkciją. Regionuose, kur pastebėtas lengvas jodo trūkumas, difuzinio eutoreidinio goo išplitimo pacientams retai pasitaiko žymiai. Kai kurie pacientai gali formuoti mazgelius, todėl skydliaukės veikla yra dar funkcionali. Psicho-neurologiniai sutrikimai, dėl jodo trūkumo, negrįžtamas.

Jodo trūkumo prevencija gali būti atliekama atskirai, grupės ir masės metodai. Individuali ir grupinė profilaktika apima kalio jodido preparatų naudojimą fiziologinėse dozėse, ypač tais laikotarpiais, kai papildomo jodo poreikis didėja (vaikai ir paaugliai, nėštumas, žindymo laikotarpis). Jodo trūkumo masinė prevencija apima jodotą druską.

Naudingi produktai, turintys dideles jodo koncentracijas: jūros dumbliai, jūrų žuvis, jūros gėrybės, žuvų taukai. Prieš planuojant ir nėštumo metu moteriai reikia nustatyti skydliaukės būklę. Teikti kasdienius fiziologinius jodo reikalavimus vaikams ir suaugusiems, taip pat 2001 m. Pasaulio sveikatos organizacijos Pasaulio sveikatos organizacijos rizikos grupės, skirtos jodo trūkumų turinčioms ligoms vystyti. Nustatyti tokie jodo vartojimo dažniai:

• kūdikiai — (0-23 mėnesiai.) — 50 mikrogramų per dieną;
• jaunesni vaikai (2-6 metai) – 90 mikrogramų per dieną;
• pradinio ir vidurinio mokyklinio amžiaus vaikai (6-11 metų amžiaus) — 120 mikrogramų per dieną;
• paaugliai ir suaugusieji (nuo 12 metų ir vyresni) — 150 mikrogramų per dieną;
• nėščios ir žindančios moterys — 200 mikrogramų per dieną.