Lėtinis apendicitas

Lėtinis apendicitas – lėtai uždegiminio proceso forma cecum priede, dažniausiai siejamas su anksčiau patyrusiu ūminio apendicito priepuoliu. Klinikinis lėtinio apendicito vaizdas pasižymi diskomfortu, skausmai skausmui dešiniajame šlaunies regione, apsunkina fizinis krūvis; pykinimas, meteorizmas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, pūslelinė, makšties arba tiesiosios žarnos simptomai. Lėtinio apendicito diagnozė grindžiama kitų galimų šios simptomų priežasčių pašalinimu ir gali apimti istorijos tyrimą, apžvalgos radiografija, irrigoskopija, kolonoskopija, Ultragarso ir kiti diferenciniai diagnostiniai pilvo organų tyrimai. Lėtinio apendicito gydymas su nepaaiškintomis apraiškomis – konservatyvus, su nuolatiniu skausmo sindromu, nurodoma apendektomija.

• Lėtinio apendicito priežastys
• Lėtinio apendicito simptomai
• Lėtinės apendicito diagnostika
• Lėtinio apendicito gydymas

Lėtinis apendicitas

Lėtinis apendicitas, skirtingai nuo jos ūminės formos, gana retas gastroenterologinės ligos atveju. Lėtiniu apendicitu dėl lėto uždegimo gali atsirasti atrofinių ir sklerozinių pokyčių, daiginantis granulių audinys, randai ir sukibimai, veda prie liumenų išnykimo ir proceso deformacijos, jo susiliejimas su gretimais organais ir aplinkiniais audiniais.

Lėtinio apendicito priežastys

Yra trys lėtinio apendicito formos: likutis, pasikartojantis ir pirminis lėtinis. Lieka (likutis) lėtinio apendicito forma pasižymi vienintelio ūminio išpuolio paciento istorijoje buvimu, kuris baigėsi atsigavimą be operacijos. Lėtinėje pasikartojančioje formoje pastebimi pakartotiniai ūminio apendicito priepuoliai su minimaliais klinikiniais remisijos pasireiškimais. Daugelis autorių taip pat akcentuoja pagrindinį lėtinį (nepralaidi) apendicitas, palaipsniui plėtojant, be ūminio išpuolio.

Lieka (likutis) lėtinio apendicito forma yra anksčiau patirto ūminio apendicito atakos pasekmė, sustabdytas be chirurginio proceso pašalinimo. Tuo pačiu metu, pasibaigus ūminių apraiškų pasikartojimui cecum, palaikomos sąlygos, kad būtų išlaikytas uždegiminis procesas: šuoliai, cistos, priedėlio posūkiai, limfoidinė hiperplazija, trukdo jo ištuštinimui.

Sumažėjusi kraujotaka paveiktame aklame procese prisideda prie vietinio gleivinės imuniteto sumažėjimo ir patogeninės mikrofloros aktyvacijos. Apendicitas gali pasikartoti, nesant jo chirurginio gydymo, ir po subtotal appendectomy paliekant 2 cm ilgio procesą.

Lėtinio apendicito simptomai

Klinikinį lėtinio apendicito vaizdą apibūdina netiesiogiai išreikštas dominavimas, neryškūs simptomai.

Lėtinis apendicitas pasireiškia diskomfortu ir sunkumu, nuobodūs skausmai dešiniajame pilvo regione, nuolatinis arba atsitiktinis, po pratybų ir klaidų dietoje.

Lėtiniu apendicitu sergantiems pacientams gali pasireikšti virškinimo sutrikimų: pykinimas, vidurių pūtimas, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas. Temperatūra dažnai lieka normali, kartais vakarais pakyla į subfebrilę.

Lėtiniu apendicitu gali pasireikšti kiti simptomai: šlapimo pūslė (skausmingas ir dažnas šlapinimasis), makšties (ginekologiniai skausmai), tiesiosios žarnos (skausmas tiesiosios žarnos tyrimo metu). Pakartotiniai ūminio aklo uždegimo uždegimai pasireiškia ūminio apendicito simptomais.

Lėtinės apendicito diagnostika

Lėtinio apendicito diagnozė sukelia sunkumų dėl objektyvių klinikinių ligos simptomų nebuvimo. Tai lengviausia diagnozuoti lėtinį recidyvą, anamnezė yra labai svarbi (kelių ūminių atakų buvimas). Ūmaus apendicito diagnozė atliekama per kitą ūminį išpuolį, vietoj lėtinės ligos paūmėjimo.

Netiesioginiai lėtinio apendicito požymiai, kai pilvo plečiasi, gali būti vietinis skausmas dešiniajame pilvo regione, dažnai teigiamas simptomas Obraztsova, kartais – teigiami simptomai rovinga, Sitkovsky.

Dėl lėtinio apendicito diagnozės būtinai atliekama storosios žarnos radiologinė irrigoskopija, leidžia aptikti aklųjų priedų nebuvimą arba dalinį užpildymą bariu ir lėtinti jo ištuštinimą, kuris rodo priedėlio formos pasikeitimą, deformacijos, jo liumenų susiaurėjimas. Kolonoskopija padeda atmesti navikų buvimą vėžio ir dvitaškyje, peržiūros rentgeno ir ultragarso – pilvo ertmėje. Klinikiniai pacientų, sergančių lėtiniu apendicitu, kraujo ir šlapimo tyrimai, kaip taisyklė, jokių žymių pakeitimų.

Pirminio lėtinio apendicito atveju diagnozė nustatoma pašalinant kitas galimas pilvo organų ligas, panašių simptomų. Būtina atlikti diferencinę lėtinės apendicito diagnostiką su skrandžio opa, Krono liga, dirgliosios žarnos sindromas, lėtinis cholecistitas, spazinis kolitas, pilvo rupūžė, yersiniosis, Typhalitis ir ileofilitas, kita etiologija (Pavyzdžiui, tuberkuliozė, piktybinis), inkstų ir šlapimo takų ligos, ginekologinės ligos, žarnų invazija vaikams ir kt.

Lėtinio apendicito gydymas

Nustatant lėtinio apendicito ir nuolatinio skausmo sindromo diagnozę, nurodomas chirurginis gydymas: aklo proceso pašalinimas – atviros arba laparoskopinės apendektomijos. Operacijos metu taip pat atliekamas pilvo organų auditas, siekiant nustatyti kitas galimas skausmo priežastis dešiniajame pilvo regione.

Pooperaciniu laikotarpiu reikalingas gydymas antibiotikais. Ilgalaikiai rezultatai po chroninio lėtinio apendicito gydymo yra šiek tiek blogesni, po ūminio apendicito, kaip dažniau pastebima sukibimų raida.

Jei lėtiniu apendicitu sergančiam pacientui simptomai yra neišreikšti, taikyti konservatyvų gydymą – antispazminiai vaistai, fizioterapija, žarnyno sutrikimų šalinimas.

Makroskopiniai pakeitimai, susiję su lėtiniu apendicitu, gali būti tokie nepaaiškinti, kad juos galima aptikti tik nuotolinio proceso morfologiniu tyrimu. Jei aklas priedas nepakeistas, yra galimybė, chirurginė intervencija gali dar labiau pabloginti esamą skausmo sindromą, apendektomijos pagrindas.