Lėtinis periodontitas

Lėtinis periodontitas

Lėtinis periodontitas – ilga srovė, infekcinių ligų patologinis procesas, paveikiant visas periodonto struktūras ir sunaikinus jo audinius bei alveolių rezorbciją. Lėtiniu periodontitu lydi niežulys ir kraujavimas, viršutinių ir subgingyvių dantų indėlių ir periodontinių kišenių buvimas, halitozė, judumas ir dantų poslinkis, endogeninio intoksikacijos. Lėtinės periodontito diagnostikos priemonės apima periodonto duomenų analizę, ortopantomograma, dantenų audinių biopsija. Lėtinio periodontito gydymas priklauso nuo sunkumo ir apima dantų apnašos pašalinimą, vietinis priešuždegiminis gydymas, fizioterapija, dantų šlifavimas; jei reikia – mobiliųjų dantų pašalinimas, operacijos.

Lėtinis periodontitas

Lėtinis periodontitas
Lėtinis periodontitas – periodonto komplekso uždegiminė liga, ciklinis, nuolat progresuojantis kursas. Pagal statistiką, viena ar kita periodontito forma aptinkama 90-95 m% gyventojų. Asmenys, vyresni nei 30-40 metų, susiduria su rizika susirgti lėtiniu periodontitu. Pasak jo, 5 kartus dažniau stebimas dantų netekimas dėl lėtinio periodontito, nei dėl karieso. Lėtinės periodontito klinikinė reikšmė neapsiriboja dantų gydymo sritimi, kadangi periodonto būklė yra glaudžiai susijusi su endokrinine liga, širdies ir kraujagyslių ligos, kraujo ligos.

Lėtinio periodontito priežastys

Lėtinį periodontitą sukelia įvairios vietinės ir bendrosios sąlygos. Pagrindinis vietinis etiologinis veiksnys yra periodonto patogeninė mikroflora (Prevotella, aktinomicetai, porphyromonads, bakteroidai, peptostreptokokki ir kt.), dideliais kiekiais, esančiais plokštelėje. Mikroorganizmai ir jų toksinai kenkia dantenų epiteliui, sukelia uždegiminį atsaką lėtinės katarrinės ar hipertrofinės gingivito forma. Ateityje, įsiskverbia į gingivą, patogenai prisideda prie jos gilinimo ir periodontinių kišenių susidarymo. Agresyvus veiksmas ir subgingyvi apnaša, bakterijų kolonijas, yra laipsniškas pagrindinio jungiamojo audinio sunaikinimas, įskaitant periodonto raiščius, formuojant periodonto junginį.

Be mikrobų faktoriaus, lėtinio periodontito vystyme yra svarbus dantų ligų vaidmuo: kariesas, akmuo, dantų sužalojimas, neteisingas įkandimas, bruxizmas, gleivinės kryptis ir tt. Pradinis taškas gali būti lėtinis periodonto audinių traumavimas netinkamai įdarytomis įdaromis ar prastai įrengtais protezais. Tarp bendrų veiksnių, prisideda prie lėtinio periodontito vystymosi, endokrinopatijos vaidmuo yra puikus (diabetas, osteoporozė, nutukimas), GI patologija (gastritas, cholecistitas, enterokolitas, hepatitas), alerginės ir autoimuninės ligos, kraujo sistemos ligų, hipovitaminozė, radiacinės traumos ir kt.

Skaitykite taip pat  Nutukimas

Klasifikacija

Atsižvelgiant į uždegiminių-distrofinių procesų paplitimą, parodontologijoje paskirstykite lokalizuotą (židinio) ir apibendrinti (išsklaidyti) lėtinis periodontitas. Klinikinės lėtinės periodontito eigos metu pasireiškė pakitę paūmėjimo ir remisijos fazės. Priklausomai nuo patologinių periodonų pokyčių sunkumo, išsiskiria pradinis ir išsivysčiusių sutrikimų etapas, įskaitant 3 lėtinio periodontito sunkumą.

  • Pradinis etapas lėtinį periodontitą apibūdina kompaktinės plokštelės susiskaidymas, osteoporozės požymių, tarpdentinio septo aukščio sumažinimas ne daugiau kaip 1/4 ilgio danties šaknis. Periodonto kišenės yra ne didesnės kaip 2 cm gylio,5 mm.
  • Lengvas laipsnis lėtinis periodontitas diagnozuojamas periodontinių kišenių gylyje nuo 2,Nuo 5 iki 3,5 mm; alveolinio kaulo praradimas ne didesnis kaip 1/3 ilgio danties šaknis; mažas danties judumas.
  • Vidutiniškai sunkus lėtinį periodontitą apibūdina periodontinių kišenių gylis nuo 3,5–5 mm; alveolinio kaulo rezorbcija iki pusės danties šaknų ilgio; dantų I-II laipsnio patologinis judumas.
  • Sunkus laipsnis lėtinis periodontitas nustatomas, kai periodonto kišenių gylis yra didesnis nei 5 mm; alveolinių kaulų praradimas daugiau nei pusė danties šaknų ilgio ir dantų II-III laipsnio patologinis judumas. Ypatingai pažengusiais atvejais pasireiškia visiškas kaulo rezorbcija, raiščių aparato mirtis ir dantų praradimas iš jo lovos.

Lėtinio periodontito simptomai

Pradiniame lėtinio periodontito periode pacientai jaučiasi niežulį ir dantenų dantis, kramtomasis diskomfortas. Gums laisvi, patinę, kraujavimas, kai valote dantis. Tarpdanties erdvėse yra įstrigęs, blogas kvapas. Dantų tyrimas atskleidžia, kad atsiranda katarinio gingivito požymių, dantų likučių ir seklių dantų kišenių buvimas tarpdisciplininėje zonoje. Dantys išlaiko ramybę.

Lengvas lėtinis periodontitas pasižymi patologinių pokyčių progresavimu. Padidėjęs skausmas ir kraujavimas, halitozė. Minkštas apnašas greitai ir dideliais kiekiais kaupiasi burnos ertmėje, susidaro akmuo. Nagrinėjant lėtinio katarrinio ar hipertrofinio gingivito požymius, periodontinės kišenės, turinčios atskirą sero-pūlingą charakterį, dantys atsipalaiduoja.

Skaitykite taip pat  Karotidinių arterijų užsikimšimas

Esant vidutinio sunkumo laipsniškam periodontitui, visi minėti simptomai yra susiję su dantų kaklų poveikiu ir jautrumu temperatūrai ir cheminiam poveikiui. Dėl ryškios hipertrofinės gingivito dervos praranda įprastą konfigūraciją ir spalvą; gilios dantenų kišenės, su sero-pūlingos iškrovos. Pykinimo laikotarpiu išsivysto alveolinė pyorėja – pūlingos eksudato išsiskyrimas iš periodontinių kišenių. Dantys judami, tarp jų susidaro diastema ir treme.

Lėtinis periodontitas pasireiškia sunkiais simptomais (kraujavimas, judumas ir dantų poslinkis, halitozė, sunkus dantų apnašas, difuzinis gingivitas ir tt. Sunkus dantenų skausmas sunkina kramtymą ir dantų valymą. Yra atskirų dantų praradimas (dalinis adentija).

Lėtinio periodontito paūmėjimą lydi endogeninis apsinuodijimas — blogai jausmas, karščiavimas, regioninių limfmazgių padidėjimas. Dantenos tampa patinusios ir smarkiai skausmingos; pūšis yra išleistas iš periodontinių kišenių, susidaro fistulės ir abscesai, padidėjęs danties judumas.

Lėtinio periodontito diagnostika

Lėtinio periodontito diagnostiką ir gydymą atlieka periodontas. Prireikus endokrinologas gali būti susijęs su susijusių ligų diagnostika, gastroenterologas, kardiologas, hematologas, alergistas, reumatologas.

Atliekant patikrinimą įvertinamas pokyčių laipsnis: nustatomi higieniniai ir periodontiniai rodikliai, periodontinių kišenių gylio matavimas, atliekami funkciniai bandymai (Schiller-Pisarev testas), periodontograma ir tt. Lėtinio periodontito sunkumas nustatomas remiantis rentgeno ir ortopantomografijos duomenimis.

Norint nustatyti periodontinių kišenių mikrobinį užterštumą, atliekamas PCR kapsulės, bakteriologinė kultūra. Siekiant patvirtinti endogeninę lėtinio periodontito kilmę, rekomenduojama atlikti cukraus kiekį kraujyje, imunoglobulinų nustatymas, CRP turinys. Remiantis dantenų biopsijos duomenimis, lėtinis periodontitas skiriasi nuo gingivito ir periodonto ligos.

Lėtinio periodontito gydymas

Terapinių priemonių apimtis ir pobūdis labai skiriasi priklausomai nuo lėtinio periodontito sunkumo. Pradinės ir lengvos formos lėtinio periodontito gydymas atliekamas konservatyviais metodais, įskaitant burnos gleivinės antiseptinį gydymą (vandenilio peroksidas, chlorheksidinas, furatsilinom), vaistai nuo uždegimo, fizioterapija (elektroforezė, fonoforezė, darsonvalizacija, lazerio terapija, ozono terapija, dantenų masažas). Prieš gydant lėtinį periodontitą, atliekamas dantų apnašos pašalinimas; ateityje pacientui bus suteikta praktinių patarimų, kaip laikytis veiksmingos burnos higienos.

Skaitykite taip pat  Skaičiavimo prostatitas

Gydant vidutinio sunkumo laipsnišką periodontitą, reikia papildomai laikyti uždarą ir atvirą periodontinių kišenių kiretą, skleroterapija. Patartina paskirti antibakterinius vaistus. Taip pat gali prireikti selektyvaus judesio dantų šlifavimo ir terapinio šlifavimo.

Terapinei chroniško periodontito taktikai reikalinga terapinė ir chirurginė periodontologija. Šiuo atveju, išskyrus vietinį ir sisteminį priešuždegiminį gydymą, pagal indikacijas, dantų pašalinimas iš patologinio judumo, gingivektomija, operacijos (t t. h. su osteoplastija), periodontiniai abscesai yra atidaryti ir t. n. Pacientams, sergantiems sunkiu lėtiniu periodontitu, planuojant ortopedinį gydymą, reikia kreiptis į ortopedijos gydytoją – protezavimo konstrukcijos su šlifavimo elementais.

Prognozė ir prevencija

Tinkamai atliktas kompleksinis lėtinio periodontito gydymas ir tolesnis odontologo rekomendacijų laikymasis leidžia ilgą laiką atkurti odontologijos sistemos funkciją. Lengvas ir vidutinio laipsnio lėtinis periodontitas, kaip taisyklė, nesukelia dantų praradimo; sunkiais atvejais yra didelė antrinio susierzinimo rizika.

Lėtinio periodontito prevencija yra pašalinti vietinius ir bendruosius nusodinančius veiksnius (dantų apnašos pašalinimas, karieso gydymas, prastos kokybės protezų keitimas, įkandimo korekcija, ligų gydymas, blogų įpročių atmetimas ir pan.). Pacientams, sergantiems lėtiniu periodontitu, reikia reguliariai stebėti, periodinė profesionali burnos higiena ir palaikomoji terapija.