Lėtinis sigmoiditas

Lėtinis sigmoiditas

Lėtinis sigmoiditas – lėtinė sigmoidinės gaubtinės gleivinės uždegimas. Parodytas pilvo skausmu, dažnai juosmens, kojos ir krūtinės, blaškymas, meteorizmas, sprogimo jausmas, klaidingi troškimai, sutrikusi išmatos, gleivių ir kraujo priemaišos išmatose. Lėtinio sigmoidito paūmėjimo laikotarpiu simptomai pablogėja, pasireiškia silpnumas ir nedidelis hipertermija. Galbūt uždegimas skrandžio pilvaplėvėje plinta perisigmoiditu. Diagnozuoti simptomai, fizinis patikrinimas, irrigoskopija, sigmoidoskopijos ir išmatų bandymai. Gydymas – mityba, vaistų terapija.

Lėtinis sigmoiditas

Lėtinis sigmoiditas
Lėtinis sigmoiditas – segmentinio kolito tipas, kai uždegimas atsiranda sigmoidinės storosios žarnos gleivinės srityje. Laikoma labiausiai paplitusiu segmentiniu kolitu. Įvyksta visose amžiaus grupėse, vaikai kenčia mažiau nei suaugusieji, vyrai – mažiau moterų. Dažnai kartu su prokitu. Kai kuriems pacientams paplitęs kolitas yra vyraujantis lėtinio sigmoidito simptomas. Nesukeliantis srautas, pakitimų ir pasikartojimų. Dažnas pasunkėjimas ir sunkus svorio kritimas, astenija ir negalia. Gydymą vykdo proktologijos specialistai.

Lėtinės sigmoidito priežastys

Didelis lėtinio sigmoidito paplitimas priklauso nuo daugelio veiksnių, provokuoja uždegimo vystymąsi šiame žarnyno segmente, taip ir sigmoidinės dvitaškio struktūros ir vietos ypatumai. Šioje žarnyne vyksta išmatų masių susidarymas, kartu su intensyvia skysčio absorbcija ir žarnyno turinio susikaupimu. Su stagnacija ir pernelyg tankiomis išmatomis susidaro padidėjusi žarnyno sužalojimo rizika natūralių fiziologinių kreivių srityje.

Atsižvelgiant į vystymosi priežastis galima nustatyti maistą, užkrečiama, parazitinis, išeminis, spindulinis lėtinis sigmoiditas ir mišrios etiologijos sigmoiditas. Maisto sigmoiditas atsiranda dėl prastos mitybos, išprovokuoti lėtinio vidurių užkietėjimo vystymąsi ir nuolatinį žarnyno sienelės dirginimą kietomis išmatomis. Papildomas provokuojantis veiksnys yra sėdimas gyvenimo būdas, taip pat prisideda prie lėtinio vidurių užkietėjimo.

Infekcinės lėtinės sigmoidito priežastis yra patogeniniai mikroorganizmai, parazitų priežastis – paprasčiausios grupės helmintai ir parazitai. Išeminė ligos forma atsiranda, kai kraujotakos sutrikimai, arterijų aterosklerozė, spinduliuotės – terapijos metu. Lėtinis sigmoiditas taip pat gali išsivystyti, kai uždegimas plinta iš tiesiosios žarnos ir urogenitalinės sistemos organų, su Krono liga, opinis kolitas, viršutinės GI trakto patologija ir adhezijų susidarymas pilvo ertmėje po chirurginių intervencijų.

Skaitykite taip pat  Padidėjęs emocinis labilumas

Lėtinio sigmoidito simptomai

Tipiniai lėtinio sigmoidito požymiai yra skausmas, žarnyno diskomfortas, kėdės sutrikimai ir bendrosios būklės sutrikimai. Sigmoidito skausmai yra stiprūs, daugiau mėšlungio ar sukimo, mažiau skaudus ar traukiantis, lokalizuotas kairiajame iliakalnio regione, kairėje pilvo dalyje arba kairėje hipochondrijoje. Daugelis pacientų, kenčia nuo lėtinio sigmoidito, atkreipkite dėmesį į skausmo apšvitą kairėje kojoje, apatinė nugaros dalis arba kairė pusė krūtinės. Pacientai taip pat skundžiasi dėl spaudimo ar plitimo, blaškymas ir vidurių pūtimas.

Prieš pradedant žarnyno judėjimą, dažnai padidėja skausmas ir garsiai blaškosi. Paprastai lėtinis sigmoiditas sukelia žarnyno judėjimo padidėjimą iki kelių kartų per dieną. Dažnai pasirodo po valgymo, skystos arba pastos išmatos, išvyksta nedideliais kiekiais. Mažiau paplitęs vidurių užkietėjimas «avių» kala. Lėtinės sigmoidito paciento išmatų masėje galima nustatyti gleivių priemaišas, rečiau – kraujo. Skausmas taip pat gali padidėti po žarnyno judėjimo, ir tada išnyks arba išnyks.

Padidėjęs skausmas lėtinio sigmoidito atveju gali būti dėl išmatos, ir paciento veiklos pobūdį. Bėgant pablogėja, stiprus drebulys transporte arba intensyvus fizinis krūvis. Kai kurie pacientai skundžiasi rauginimu, pykinimas ir vėmimas. Dėl lėtinio sigmoidito paūmėjimo visi išvardyti simptomai tampa ryškesni, pasireiškia silpnumas ir hipertermija. Dažnai pasunkėjęs ar sunkus lėtinis sigmoiditas, gali atsirasti svorio.

Kai kuriems pacientams sigmoidinės storosios žarnos uždegimas plinta į pilvaplėvę. Perisigmoiditas išsivysto, kartu su sukibimu. Perisigmoidito klinikinis vaizdas panašus į lėtinį sigmoiditą. Dėl lipnios ligos vystymosi gali padidėti skausmas ir dispepsija. Kai uždegimas plinta į saulės plexus sritį, pasikeičia skausmo sindromo pobūdis. Pinkai tampa nuolatiniais, prarandamas ryšys su defekacijos ir fizinio aktyvumo veiksmu.

Paciento palpacija, kenčia nuo lėtinio sigmoidito, sergamumas atskleidžiamas sigmoido dvitaškio projekcijoje. Kartais dėl netipinės žarnyno lokalizacijos skausmas palpacijos metu nepasireiškia kairėje pilvo pusėje, bet vidurinės linijos regione arba net dešinėje. Nustatant žarnyno smūgio zonos vietą, nustatomas tympanitas. Perisigmoidito atsiradimą lydi žarnyno judėjimo sumažėjimas arba praradimas. Saulės plexo zonos uždegimo metu lėtiniu sigmoiditu sergantiems pacientams pastebimas skausmas poodinio audinio ir baltos linijos palpavimo metu.

Skaitykite taip pat  Lėtinė opinė pyoderma

Lėtinės sigmoidito diagnostika

Liga diagnozuojama atsižvelgiant į istoriją, klinikinių apraiškų, laboratoriniai ir instrumentiniai metodai. Interviuojant pacientą, sergančią lėtiniu sigmoiditu, proktologas atkreipia dėmesį į žarnyno judėjimo dažnį ir išmatų pobūdį, trukmė, skausmo pobūdis ir vieta, jų santykis su žarnyno judėjimu ir fiziniu krūviu. Dėl palpacijos nustatomas skausmas ir tam tikras pilvo pūtimas. Makroskopinis išmatų masės tyrimas atskleidžia gleivių priemaišas, rečiau – pūliai ir kraujas. Išmatų mikroskopija aptinka epitelines ląsteles, eritrocitų ir baltųjų kraujo kūnelių. Jei įtariama, kad yra lėtinė sigmoidito infekcinė ar parazitinė prigimtis, yra nustatytas bakteriologinis išmatų tyrimas ir išmatų analizė ant kirminų kiaušinių.

Irrigoskopija lėtinėje sigmoiditoje rodo gleivinės sulankstymo sumažėjimą. Su perisigmoiditu nustatoma kontūrų plokštuma ir žarnyno fiksacija. Rektoromanoskopija leidžia gauti vizualinę informaciją apie žarnyno sienelės būklę, uždegiminio proceso sunkumas ir paplitimas. Jei reikia, endoskopinio tyrimo metu atlikite biopsiją. Lėtinio sigmoidito diferencinė diagnozė atliekama su storosios žarnos vėžiu, lytinių organų ir šlapimo takų ligos.

Lėtinio sigmoidito gydymas

Lėtinio sigmoidito gydymas konservatyviu, apima dietą, etiotropinis ir simptominis gydymas. Pailgėjimo laikotarpiu pacientams patariama neįtraukti produktų, dirgina žarnyno sienelę, valgykite dietines sriubas ir patiekalus, virtos. Remisijos laikotarpiu pacientai, sergantys lėtiniu sigmoiditu, perkeliami į bendrą stalą, išskyrus alkoholinius gėrimus ir maistą, dirginanti žarnyno siena. Meniu tendencija į vidurių užkietėjimą apima produktus, kuriuose yra daug šiurkščių maisto skaidulų: džiovinti abrikosai, morkų, burokėliai, moliūgų, slyvos, sėlenos duona.

Infekcinės lėtinės sigmoidito atveju skiriami antibakteriniai vaistai, su parazitine liga – antiparazitiniai vaistai. Su lėtiniu sigmoiditu, sukelia kitų virškinimo sistemos dalių ligas, atlikti pirminės patologijos gydymą. Dėl disbakteriozės yra naudojami probiotikai. Kai spazmus rekomenduojama vartoti antispazminiams vaistams. Kartu su vaistų terapija lėtinio sigmoidito gydymui plačiai vartojamos vaistinės žolės su priešuždegiminiu ir susilpninančiu poveikiu. Remisijos laikotarpiu pacientas vadovaujasi fizioterapija.