Makšties fistulė

Makšties fistulė – patologinė fistulė (fistulės), jungia makštį su žarnomis ar šlapimo organais (šlapimo pūslė, šlapimtakis, šlaplės). Per žarnyno ir šlapimo takų pertraukas (išmatos, dujų, šlapimas) patekti į makšties liumeną. Diagnozuokite makšties fistulę dėl ginekologinio tyrimo rezultatų, endoskopiniai ir radiologiniai dubens organų tyrimai. Chirurginis gydymas fistule, siekiama panaikinti patologinį vaginos pranešimą su kitais organais.

• Makšties fistulės priežastys
• Makšties fistulės simptomai
• Makšties fistulės diagnostika
• Makšties fistulės gydymas
• Makšties fistulės prognozė ir prevencija

Makšties fistulė

Makšties fistulė – sunkus os­klaidingas, dažnai yra akušerijoje ir ginekologijoje. Makšties siena tiesiogiai liečiasi su tiesiosios žarnos ir šlapimo organų sienomis, taigi, patologinio pranešimo atveju tarp jų atsiranda neaiškus defektas.

Tarp makšties fistulių skiriama vezikulinė, ureterovaginal, ureterovaginal, stačiakampis, storosios žarnos makšties, enterinis-makšties. Pagal vietą, makšties fistulė yra suskirstyta į žemą (apatiniame makšties trečdalyje), terpėje (viduryje trečią) ir aukštas (viršutiniame makšties trečdalyje). Dauguma makšties fistulių turi įgytą charakterį, tuo pačiu metu vystymosi ypatumai ir Kli­Ligos požymiai priklauso nuo defekto susidarymo priežasčių.

Makšties fistulės priežastys

Dažniausiai — trauminė vaginalinė fistulė atsiranda dėl žarnyno sienelės pažeidimo, šlapimo takų ir makšties metu atliekant invazines procedūras ir operacijas urologijoje, proktologija, akušerijos ir ginekologijos. Urogenitalinės fistulės paprastai yra rekonstrukcinių operacijų su šlapimo takų divertikuliais komplikacija, streso šlapimo nelaikymas, priekinės sienos ir makšties cistos prolapsas, radikali histerektomija, gimdos supravagininė amputacija ir kt.

Rektovagininės fistulės dažniau susidaro dėl akušerinės traumos ar trofinių sutrikimų patologinio darbo metu. Gimimo kanalo sužalojimas ar plyšimas, kai vaisiaus dydis nesutampa, vaisiaus pėdkelnių pristatymas, operacijos metu gali būti padaryta žala makšties sienoms, tiesiosios žarnos ir jo raumenų ir kaulų sistemos. Makšties fistulių išsivystymas gali būti pagrįstas ilgaamžė išemija ir minkštųjų audinių nekrozė dėl jų suspaudimo tarp vaisiaus galvos ir dubens kaulų ilgą darbą ir ilgą bevandenį laikotarpį.

Uždegiminės fistulės dažniausiai susidaro dėl to, kad atsidaro abscesai arba ūminis paraproctitas arba divertikulitas į makšties lumenį. Dažniau nudegimai gali sukelti makšties fistulę (cheminės medžiagos, elektrinis), namų apykaitos pertvaros traumos, šlapimtakio ektopija, Krono liga, spinduliuotės metu spinduliuojanti dubens apšvitą, dubens organų navikai.

Makšties fistulės simptomai

Dėl makšties fistulės, kaip taisyklė, yra lėtinis, pasikartojantis pobūdis. Kai šlapimo fistulės pacientai nerimauja dėl priverstinio dalinio ar visiško šlapimo nelaikymo dėl šlapimo nutekėjimo iš makšties, dažnos šlapimo takų infekcijos. Stebėtas epidermio drebulys tarp nugaros ir klubų, patinimas ir makšties gleivinės hiperemija.

Sub­šlapimo susilaikymas su šlapinimu paprastai rodo, kad fistulės yra tiksliai arba labai gulimos. Rasti uretro-vaginalines fistulas vidutiniškai arba proxy­šlaplėje, šlapimas negali būti laikomas vertikaliai, nei horizontalioje paciento padėtyje. Su patologijos progresavimu pastebėtas skausmas makšties ir šlapimo pūslės. Kai entero-vaginalinė fistulė pasižymi šlapimo nelaikymo dujomis (už taškų fistulas) ir kala (su didelėmis fistulėmis), dujų ir išmatų išleidimas per makštį, lytinių organų deginimas ir niežulys dėl gleivinės sudirginimo aplink fistulę.

Nuolatinė makšties infekcija iš tiesiosios žarnos pasireiškia dažniu kolpito paūmėjimu, vulvita, provokuoja skausmą tarpvietėje ir lytinių santykių metu. Rektovaginines fistulas dažnai lydi briaunos posteriorio makšties sienos ir perinumo deformacija, dubens dugno raumenų nepakankamumas ir tiesiosios žarnos sfinkterio defektas.

Kai makšties fistulė yra pūlingos uždegiminė genezė, galima pastebėti bendros būklės pablogėjimą, karščiavimas, pilvo ir pilvo skausmas, apšviečiant į tiesiąją žarną arba apatinę nugaros dalį, pūlingos baltos, laisvos išmatos su gleivių ir pūlių gausa išmatose, dizurija, pyurija, kartais menourija. Makšties fistulės simptomai sukelia fizinį diskomfortą ir dažnai lydi psicho-emociją­nacionaliniai sutrikimai.

Makšties fistulės diagnostika

Bet kokių makšties fistulių diagnozė pradedama nuodugniai ištyrus paciento anamnezę ir ginekologinį tyrimą. Jei žiūrite į veidrodžius, kai yra maža makšties fistulė, galite matyti ištraukiamą randą (fistula), iš kurių išsiskiria šlapimas ar žarnyno kiekis. Fistulinio perėjimo aukščio ir krypties nustatymas atliekamas zonduojant su varpiniu zondu. Norėdami išaiškinti fistulių lygio lokalizaciją, praleisti uretrocistoskopiją, indigokarmino chromocitocopija.

Diagnozuojant uždegiminę makšties fistulę, matyti dubens ultragarso ir inkstų ultragarso duomenys, laboratoriniai kraujo ir šlapimo tyrimai. Sunkiai diagnozuojamiems aukšto ir taško lygio ovaliniams fistulams atliekama papildoma ekskrecija ir retrograzė, renografija, cistografija, jei reikia — vaginografija. Iš tiesiosios fistulės atveju atliekamas stačiakampis tyrimas, leidžia nustatyti dydį, fistulės nuoseklumas, aplinkinių audinių cikatricinio pažeidimo tūris, analinio sfinkterio nepakankamumo laipsnis, infiltracijos buvimas, abscesų plėtros galimybės.

Privalomas endoskopinis tyrimas, paaiškinti makšties fistulių ir žarnų vietą, yra rektoromanoskopija, jei būtina diferencijuoti diagnozę – kolonoskopija. Sudėtingiems fistulams atliekami kontrastiniai radiografiniai tyrimai: irrigoskopija, fistulografija, padedant pamatyti šaknų šakas ir srautus.

Makšties fistulės diagnostika gali apimti citologinį ar histologinį pažeistų audinių tyrimą, biopsijos metu, CT. Vertikalaus reflekso įvertinimas atliekamas naudojant instrumentinius metodus — sfinkterometrija, elektromografija, anorektalinis manometrija.

Makšties fistulės gydymas

Makšties fistulės gydymo taktika priklauso nuo pagrindinių fistulių savybių, aplinkinių audinių būklę, dubens dugno ir tiesiosios žarnos sfinkterio raumenys. Po konservatyvaus gydymo mažos cistovagininės fistulės gali išgydyti save; šlaplės ir šlapimo pūslės taškų fistulės gali būti uždaromos elektrolizuojant.

Daugumai šlapimo fistulių po 3 — 6 mėnesiai po sužalojimo, sušvelninant uždegiminius procesus, yra parodyta chirurginė žaizdos pažeidimo fistulų plote išraiška, po to atskirai uždaromi makšties sienelių defektai, šlapimo pūslę ar šlaplę, naudojant plastikinį pleistrą. Ureterovagininės fistulės atveju atliekama ureterocistoneostomija. Ūminės stačiakampio formos traumos nedelsiant pašalinamos per pirmąsias 18 valandų: po žaizdų briaunų apdorojimo, negyvybingi audiniai yra išskiriami šalia fistulės, o slankiklius sutvirtina sluoksniais, tiesiosios žarnos ir makšties sienos.

Chirurginę intervenciją į makšties ir tiesiosios žarnos fistulių susidarymą lemia specifinė situacija ir atlieka makšties, Perinealinė arba tiesiosios žarnos prieiga, su dideliu cikatrišku pažeidimu – laparotominis. Po rando audinio ištraukimo ir įdubos atidarymo atliekama priekinė levatoroplastika, jei reikia, jis derinamas su vaginoplastika, esant minkštam trūkumui, atliekama sfinkteroplastika, po to uždaroma žarnyno ir makšties defektai. Fistulos cikatriškame ar pūlingame procese, pirmiausia 2-3 mėnesius, jie nustato kolostomiją, kad išmatuotų išmatą iš būsimos operacijos zonos.

Makšties fistulės prognozė ir prevencija

Sunkios pooperacinės makšties fistulės komplikacijos yra žarnyno siūlų ir fistulių pasikartojimo nesuderinamumas, reikalauja radikalios operacijos. Darbo jėgos ir gyvenimo kokybės prognozė po makšties fistulės pašalinimo yra gana palanki. Moterims, uždarius makšties fistulę, rekomenduojama kitą nėštumą pristatyti cezario pjūviu ne anksčiau kaip po 2-3 metų po operacijos.

Makšties fistulių prevencija yra akušerijos traumų prevencija, kvalifikuotos akušerinės ir ginekologinės operacijos, laiku gydyti genitalijų uždegimą.