Nosokominė pneumonija

Nosokominė pneumonija

Nosokominė pneumonija – plaučių infekcija, išsivysčiusios po dviejų ar daugiau dienų po paciento priėmimo į ligoninę, ligos požymių nebuvimo metu. Nosokominės pneumonijos apraiškos yra panašios į kitas pneumonijos formas: karščiavimas, kosulys su skrepliu, Tachypnea, leukocitozė, infiltruoti plaučių ir t pokyčiai. n., tačiau gali būti lengvas, ištrintas. Diagnozė pagrįsta klinikiniu, fizinis, radiologiniai ir laboratoriniai kriterijai. Nosokominės pneumonijos gydymas apima tinkamą antibiotikų terapiją, kvėpavimo takų klirensas (praplovimas, įkvėpus, fiziometiniai metodai), infuzijos terapija.

Nosokominė pneumonija

Nosokominė pneumonija
Nosocomial (nosocomial, ligoninė) pneumonija – ligoninė įsigijo apatinę kvėpavimo takų infekciją, požymiai, kurie atsiranda ne anksčiau kaip praėjus 48 valandoms po paciento įstojimo į gydymo įstaigą. Nosokominė pneumonija yra viena iš trijų labiausiai paplitusių hospitalinių infekcijų, antra tik žaizdų ir šlapimo takų infekcijos. Nosokominė pneumonija vystosi 0,5-1% sergantis, gydoma ligoninėse, o intensyviosios terapijos skyriuose ir intensyviosios terapijos pacientai būna 5-10 kartų dažniau. Hospokominės pneumonijos mirtingumas yra ypač didelis – nuo 10-20% iki 70-80% (priklausomai nuo patogeno tipo ir paciento fono būklės sunkumo).

Nosokominės pneumonijos klasifikacija

Kalbant apie ligoninės infekcijos atsiradimą, jis skirstomas ankstyvuoju ir vėlyvuoju laikotarpiu. Svarstoma ankstyvoji nosocominė pneumonija, atsiradusi per pirmąsias 5 dienas po įleidimo į ligoninę. Paprastai, tai sukelia patogenai, būti paciento kūne net prieš hospitalizavimą (St. Aureus, St. pneumoniae, H. influenzae ir kt. viršutinių kvėpavimo takų mikrofloros atstovai). Paprastai šie patogenai yra jautrūs tradiciniams antibiotikams, ir pati pneumonija teka palankiau.

Vėlyvoji hospitalinė pneumonija pasireiškia po 5 ar daugiau stacionarinio gydymo dienų. Jos sukūrimas yra susijęs su faktinėmis ligos stygomis (meticilinui atsparus st. Aureus, Acinetobacter spp., P. aeruginosa, Enterobacteriaceae ir kt.), pasižymi labai virulentiškomis savybėmis ir atsparumu antimikrobinėms medžiagoms. Vėlyvos nosocominės pneumonijos eiga ir prognozė yra labai rimta.

Atsižvelgiant į priežastinius veiksnius, išskiriamos 3 ligonių kvėpavimo takų infekcijos formos: su ventiliatoriumi susijęs, pooperacinė ir aspiracinė pneumonija. Šiuo atveju gana dažnai įvairios formos sutampa tarpusavyje, dar labiau apsunkina hospokominės pneumonijos eigą ir padidina mirties riziką.

Skaitykite taip pat  Lėtinis plaučių abscesas

Nosokominės pneumonijos priežastys

Pagrindinis ligonių pneumonijos etiologijos vaidmuo priklauso nuo gramneigiamos floros (pyocyanitis stick, Klebsielle, E. coli, proteus, serija ir kiti.) – šios bakterijos yra 50-70 metų kvėpavimo takų sekretuose% atvejai. 15-30% pagrindinis patogenas yra meticilinui atsparus Staphylococcus aureus. Dėl įvairių prisitaikymo mechanizmų, šios bakterijos atsparios daugeliui žinomų antibakterinių preparatų. Anaerobai (bakterijodeliai, fosobacteria ir kt.) yra etiologiniai veiksniai 10-30% nosokominė pneumonija. Apie 4% pacientai susiduria su legioneliozine pneumonija – kaip taisyklė, tai tęsiasi kaip masinis protrūkis ligoninėse, kurios priežastis yra Legionella oro kondicionavimo sistemų ir vandens užteršimas.

Daug mažiau, nei bakterinė pneumonija, diagnozuojamos nosokominės apatinių kvėpavimo takų infekcijos, sukelia virusai. Tarp nosokominės virusinės pneumonijos sukėlėjų pagrindinis vaidmuo priklauso gripo virusams A ir B, Kompiuterio virusas, pacientams, kurių imuninė sistema sutrikusi – citomegalovirusas.

Paplitusios kvėpavimo takų infekcinių komplikacijų rizikos veiksniai yra ilgalaikis hospitalizavimas, hipokinezija, nekontroliuojamas antibiotikų terapija, vyresnio amžiaus ir senatvės. Esminis yra paciento būklės sunkumas, dėl vienos LOPL, pooperacinis laikotarpis, traumos, kraujo netekimas, šokas, imunosupresija, koma ir kt. Medicininiai manipuliavimai gali prisidėti prie apatinių kvėpavimo takų kolonizacijos mikrobinės floros: endotrachealinė intubacija ir reintubacija, tracheostomija, bronchoskopija, bronchografija ir kt. Pagrindiniai patogeninės mikrofloros būdai kvėpavimo takuose yra burnos riešo ar skrandžio turinio paslapties siekimas, hematogeninis infekcijos plitimas iš tolimų židinių.

Su pacientu susijusi su ventiliacija susijusi pneumonija, būti ventiliatoriuje; tuo pačiu metu kiekvieną dieną, atliktas aparatūros kvėpavimas, padidina hospitalinės pneumonijos riziką iki 1%. Po operacijos, arba stazinė pneumonija, vystosi imobilizuotiems pacientams, sunki operacija, daugiausia, ant krūtinės ir pilvo. Šiuo atveju plaučių infekcijos vystymosi fonas yra bronchų drenažo funkcijos pažeidimas ir hipoventiliacija. Nosokominės pneumonijos aspiracinis mechanizmas būdingas pacientams, sergantiems cerebrovaskuliniais sutrikimais, kuriame yra kosulys ir rijimo refleksai; Šiuo atveju ne tik užkrečiamosios medžiagos turi patogeninį poveikį, bet ir agresyvus kvėpavimo skrandžio pobūdis.

Nosokominės pneumonijos simptomai

Nosokominės pneumonijos eigai yra simptomų nusidėvėjimas, dėl ko sunku atpažinti plaučių infekciją. Pirmiausia, tai yra dėl bendro pacientų sunkumo, susijusi su pagrindine liga, chirurgija, senatvė, koma ir t. n.

Skaitykite taip pat  Eritrofobija

Nepaisant to,, Kai kuriais atvejais gali būti įtarta hospitalinė pneumonija, remiantis klinikiniais duomenimis: nauja karščiavimosi epizė, kiaušidės padidėjimas/trachėjos aspiraciją arba pakeisti jų charakterį (klampa, spalvos, kvapas ir pan.). Pacientai gali skųstis dėl kosulio atsiradimo ar stiprinimo, dusulys, krūtinės skausmas. Pacientams, Esant sunkioms ar nesąmoningoms būsenoms, reikia atkreipti dėmesį į hipertermiją, širdies ritmo padidėjimas, tachikardija, hipoksemijos požymiai. Sunkios plaučių infekcijos kriterijai yra sunkios kvėpavimo sistemos požymiai (BH > 30/min.) ir širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimas (Širdies susitraukimų dažnis > 125/min., AD < 100/60 mm Hg. st.), sąmonės sutrikimas, dvipusis ar daugiasluoksnis plaučių pažeidimas ir kt. Tuo pačiu metu būtina neįtraukti galimų neinfekcinių širdies ir plaučių sutrikimų priežasčių: pneumotoraksas, ūminis respiracinis distreso sindromas, plaučių edema, TELA, plaučių infarktas ir kt. Nosokominės pneumonijos komplikacijos dažniausiai tampa plaučių abscesu, empirinė pleura, sepsis.

Nosokominės pneumonijos diagnozė

Visiškas diagnostinis tyrimas dėl įtariamos hospitalinės pneumonijos yra pagrįstas klinikiniu deriniu, fizinis, instrumental (plaučių rentgenografija, CT krūtinės), laboratoriniai metodai (Ąžuolas, biocheminių ir dujų sudėtis kraujyje, kiaušintakių bakelis).

Norint nustatyti atitinkamą diagnozę, pulmonologai vadovaujasi rekomenduojamais kriterijais, įtraukti: karščiavimas virš 38,3°Su, padidėjusi bronchų sekrecija, grynoji skreplio ar bronchų sekrecija, kosulys, Tachypnea, bronchų kvėpavimas, šlapias ertmes, kvėpavimo krepitas. Nosokominės pneumonijos faktą patvirtino radiografiniai ženklai (šviežių infiltratų atsiradimas plaučių audiniuose) ir laboratoriniai duomenys (leukocitozė >12,0×109/l, stab pokytis >10%, arterinė hipoksemija Pa02< 60 mm Hg. st., Sa02 < 90%.).

Siekiant patikrinti galimą hospitalinės pneumonijos sukėlėją ir nustatyti jautrumą antibiotikams, atliekamas mikrocheminis tyrimas tracheobronchialinio medžio paslaptis. Tuo tikslu naudojami ne tik laisvųjų skreplių egzemplioriai, bet taip pat trachėjos aspiraciją, bronchų plovimo vanduo. Kartu su kultūriniu patogeno išskyrimu, plačiai naudojami PGR tyrimai.

Nosokominės pneumonijos gydymas

Nosokominės pneumonijos gydymo sudėtingumas priklauso nuo patogenų daugelio atsparumo antimikrobinėms medžiagoms ir bendrosios pacientų būklės sunkumo. Beveik visais atvejais pradinis gydymas antibiotikais yra empirinis, t. e. prasideda dar prieš mikrobiologinį patogeno identifikavimą. Nustačius nosocominės pneumonijos etiologiją, vaistas gali būti pakeistas veiksmingesniu vaistu identifikuotam mikroorganizmui.

Skaitykite taip pat  Hipoparatiroidizmas

Narkotikų pasirinkimas hospitalinei pneumonijai, sukelia E.Coli ir K. pneumoniae, III-IV kartos cefalosporinai, inhibitoriai, apsaugoti penicilinai, fluorokvinolonai. Pseudomonas aeruginosa yra jautrus III-IV kartų cefalosporinų deriniui (arba karbapenemai) su aminoglikozidais. Jei ligoninės štamus atstovauja Šv. Aureus, Nustatytas cefazolinas, oksacilinas, amoksicilinas su klavulano rūgštimi ir t. d. Plaučių aspergiliozės gydymui naudojamas vorikonazolas arba kaspofunginas.

Pradiniame laikotarpyje pirmenybė teikiama intraveniniam vaisto vartojimo būdui, Ateityje, esant teigiamai dinamikai, galima pereiti į raumenis injekcijas arba per burną. Antibiotikų terapijos trukmė pacientams, sergantiems nosokominės pneumonijos, yra 14-21 dienos. Etiotropinio gydymo veiksmingumo įvertinimas atliekamas pagal klinikinės dinamikos lygį, laboratoriniai ir radiologiniai rodikliai.

Be sisteminio antibiotikų terapijos, su nosocomial pneumonija, svarbu atkreipti dėmesį į kvėpavimo takų reabilitaciją: bronchoalveolinis prausimas, trachėjos aspiracija, inhaliacijos terapija. Pacientams parodomas aktyvus variklio režimas: dažnas poslinkis ir sėdima miegamajame, Pratimai terapija, kvėpavimo pratimai ir t. n. Be to, atliekamas detoksikacijos ir simptominis gydymas (infuzijos tirpalai, bronchodilatatorių administravimas ir administravimas, mucolitikai, karščiavimą mažinančius vaistus). Giliųjų venų trombozės profilaktikai yra nustatytas heparinas arba suspaudimas; H2 blokatoriai naudojami siekiant užkirsti kelią įtariamiems skrandžio opoms, protonų siurblio inhibitoriai. Pacientams, sergantiems sunkiais septiniais simptomais, gali būti skiriama į veną įvežamų imunoglobulinų.

Nosokominės pneumonijos prognozavimas ir prevencija

Hospokominės pneumonijos klinikiniai rezultatai gali būti išspręsti, tobulinimas, gydymo nesėkmė, pasikartojimas ir mirtis. Nosokominė pneumonija yra pagrindinė hospitalinių infekcijų struktūros mirtingumo priežastis. Tai yra dėl jos laiku nustatytos diagnozės sudėtingumo, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, silpninti pacientai, pacientai, komata.

Nosokominės pneumonijos prevencija remiasi kompleksu medicinos ir epidemiologinių priemonių: gydymas kartu su infekcijos kampeliais, sanitarijos ir higienos režimo laikymasis bei infekcijų kontrolė sveikatos priežiūros įstaigose, užkirsti kelią patogenų perdavimui medicinos personalui endoskopinių manipuliacijų metu. Ankstyvasis pooperacinis pacientų aktyvinimas yra labai svarbus, skreplių stimuliavimas; sunkiems pacientams reikia tinkamo burnos riešo tualeto, nuolatinis troškinių sekreto siekimas.