Osteomalacija
Osteomalacija – sisteminis patologinis procesas, būdingas sumažėjęs kaulų stiprumas dėl nepakankamo kaulų mineralizacijos. Dėl to kaulai tampa nereikalingi. Osteomalacija pasireiškia kaulų skausmu, deformacijos ir patologiniai lūžiai. Tipinė hipotrofija ir raumenų hipotonija, galimi eisenos ir laikysenos pažeidimai. Osteomalacijos diagnozė nustatoma remiantis radiografija ir kitais tyrimais. Gydymas dažniau konservatyvus, atliekami chirurginiai deformacijos.
Osteomalacija
Osteomalacija – sisteminė skeleto liga, kaulų stiprumo sumažėjimas. Osteomalacijos priežastis yra mineralinių medžiagų apykaitos sutrikimai dėl vitaminų trūkumo organizme, fosforo rūgšties ir kalcio druskos. Dažniau patologija išsivysto dėl sutrikusi inkstų išskyrimo funkcija (inkstų osteodistrofija), lėtinė ir progresuojanti inkstų liga (lėtinis intersticinis nefritas, policistinė inkstų liga, hidronefrozė, inkstų vystymosi sutrikimai).
Osteomalacija atsiranda daugiausia vaikystėje ir senatvėje, labai retas nėštumo metu. Moterys 10 kartų dažniau nei vyrai kenčia. Vaikai paprastai paveikia galūnių kaulus, nėščioms moterims – dubens kaulai, vyresnio amžiaus žmonėms – slanksteliai. Atsižvelgiant į traumatologijos ir ortopedijos pasireiškimo laiką, išskiriamos 4 osteomalacijos formos: vaikas ar jaunimas, puerperal (nėščioms moterims), menopauzės ir senilės. Pacientams, sergantiems inkstų patologija, dominuoja jauni žmonės. Be to, aprašyti atvejai, kai osteomalacija išsivystė su badaujančia osteopatija – šių dienų turtingose šalyse ši patologija dažniausiai atsiranda pacientams, sergantiems anoreksija ir susilpnėjusiomis paauglių merginomis.
Osteomalacijos priežastys
Žmogaus kauluose vyksta du procesai: sunaikinti senus kaulinius audinius ir sukurti naują, kartu su mineralizacija. Paprastai šie procesai yra subalansuoti, todėl kaulai išlaiko savo jėgą. Kai osteomalacija, o ne visavertis kaulinis audinys, susidaro ne mineralizuotas ar prastai mineralizuotas (mažai fosfato ir kalcio) osteoidas, yra kolageno pluoštų kaupimasis (kaulų bazė, baltymų matrica), kurie suteikia kaulų elastingumą. Dėl naujo kaulinio audinio susidarymo proceso sutrikimo senų kaulų sunaikinimo procesas kenčia, kaulų struktūra dar labiau sutrikusi, ir jų stiprumas – žemyn.
Kaulų mineralizacija priklauso nuo fosfato ir kalcio. Priklausomai nuo elemento trūkumo, yra dvi osteomalacijos formos: Kalcipenas ir fosforofenas. Kalcio trūkumas gali būti pastebėtas pažeidžiant kalcio absorbciją žarnyne, pusiausvyros tarp kalcio nusodinimo kauluose ir jo pašalinimo iš skilimo kaulų audinio pusiausvyros, vitamino D trūkumas ir pernelyg didelis kalcio išskyrimas per inkstus. Osteomalacijos kalcipeninės formos priežastis yra įgimtos ir įgytos vitamino D sintezės sutrikimai dėl genetinių sutrikimų, kepenų cirozė, virškinimo trakto ligos, nepakankamas intarpas, ilgalaikis antikonvulsantų ir veganų dietos naudojimas.
Fosfatų kiekį kraujyje lemia jų absorbcija žarnyne ir išsiskyrimo į inkstus greitis. Fosforopeninė osteomalacija atsiranda dėl paratiroidinio hiperfunkcijos (hiperparatiroidizmas), fosfato trūkumas maisto produktuose ir padidėjęs fosfatų išsiskyrimas per inkstus kai kuriems navikams, paveldimų medžiagų apykaitos sutrikimų, inkstų ligos ir tonos. d. Nėštumo ir žindymo laikotarpiu didėja osteomalacijos rizika, padidėja vitamino D poreikis, padidėja inkstų apkrova, kuri gali sukelti įvairių ligų pasireiškimą ir anksčiau paslėptų vystymosi anomalijų pasireiškimą.
Osteomalacijos simptomai
Osteomalacija prasideda palaipsniui. Visoms keturioms su amžiumi susijusioms osteomalacijos formoms yra panašūs simptomai: stiprumo ir raumenų tono sumažėjimas, neaiškūs klubų ir nugaros skausmai, rečiau – pečių ir krūtinės srityje. Skausmo sindromas pastebimas ne tik esant apkrovai, bet ir taikiai. Kaulai tampa labai jautrūs spaudimui. Spaudimas iš šonų į šonkaulio kaulus pasireiškia skausmu, taip, kai sustabdomas spaudimas. Kitas būdingas osteomalacijos požymis yra sunku stumti ir pakelti kojas. Dažnai yra parestezijos.
Pradinėse osteomalacijos stadijose nėra skeleto deformacijų, galimi patologiniai lūžiai. Vėliau skausmas sustiprėja, yra pažymėti judėjimo apribojimai, atsiranda galūnių ir kitų anatominių sričių deformacijos. Sunkiais atvejais kaulai tampa lankstūs, psichikos sutrikimai, širdies ir kraujagyslių sistemos ir virškinimo trakto sutrikimai. Likusi klinikinė osteomalacijos nuotrauka priklauso nuo pacientų amžiaus. Vaikams ir paaugliams, sergantiems osteomalacija, daugiausia paveikiami vamzdiniai kaulai, laikui bėgant atsiranda O formos kojos ir piltuvo krūtinės deformacija.
Puerperal osteomalacia, kaip taisyklė, pasireiškia 20-40 metų moterų nėštumo metu. Rečiau pasireiškia pirmieji ligos požymiai po gimdymo ir žindymo laikotarpiu. Vidurinių kaulų pažeidimai būdingi, šlaunų ir apatinės stuburo dalies. Pacientai skundžiasi skausmu kojose, atgal, krūtinės ir dubens plotai, padidėjo spaudimas. Formuojantis ančių pėsčiomis, kartais osteomalaciją komplikuoja parezė ir paralyžius. Deformuotas (vadinamasis osteomalaktinis) dubenį neįmanoma natūraliai gauti kūdikio, taigi jūs turite kreiptis į cezario pjūvį. Po gimdymo pacientų, sergančių osteomalacija, būklė, kaip taisyklė, gerėja, tačiau gydymo nebuvimo ar nesėkmės atveju pasekmės gali būti stiprių likučių deformacijų ir kartu su negalia forma.
Menopauzės osteomalacijoje vyrauja stuburo kreivumas, kyphosis. Kūno ilgis palaipsniui mažėja, keičiant galūnių ilgį, kad su ryškia patologija sukelia būdingą vaizdą – sėdėjimo padėtyje žmogus atrodo žymiai mažesnis, beveik nykštukė. Kai kuriais atvejais yra ryškus skausmo sindromas, imobilizuoti ligonius. Senosios osteomalacijos atveju patologiniai lūžiai yra dažnesni ir mažiau paplitę – skeleto deformacijos dėl kaulų kreivės. Kartais didelio stuburo suspaudimo lūžių skaičiaus buvimas sukelia ryškaus kupro susidarymą. Dažnai pastebimi sutrikimai (antis arba smulkinimas), yra sunkumų bandant lipti laiptais. Kaulų palpacija skausminga.
Osteomalacijos diagnostika ir diferencinė diagnostika
Osteomalacija diagnozuojama pagal rentgeno vaizdą, klinikinių simptomų ir papildomų tyrimų duomenų. Pradinėse rentgeno stadijose pasirodė bendra osteoporozė. Vėliau nustatant plastiko lanko formos deformaciją, labiau matomas klubų ir kojų radiografuose, didelės ašinės apkrovos. Apšvietos zonos yra matomos vietose, kuriose yra osteoidų agregacijos. Susikaupus osteoidui subperiostealinėje zonoje, kaulo kontūrai tampa neryškūs, žievės sluoksnis – sluoksniuotas. Ilgalaikė osteomalacija ir sunki osteoporozė žievė tampa plonesnė, kaulų čiulpų erdvė plečiasi.
Ankstyvosiose stadijose osteomalacija yra diferencijuota su sistemine osteoporoze. Šiuo tikslu atliekama gama-fotono absorbcijos analizė (mokslinius tyrimus, leidžia nustatyti kalcio ir fosfato kiekį tam tikroje kaulo vietoje) arba atlikti dubens kaulų biopsiją. Išskyrus naviką, uždegiminės ir sisteminės skeleto ligos, naudojant radiografinius duomenis, taip pat atsižvelgia į būdingą patologinių pokyčių lokalizaciją (kaulų kaulų žalos jaunimui, dubens kaulai – nėščioms moterims, stuburo – vyresnio amžiaus žmonėms). Skiriant osteomalaciją su Recklinghauzeno liga, atsižvelgiama į laisvųjų restruktūrizavimo zonų nebuvimą, su vėlyvuoju ricketu – jokios pažeistos enchondralinio osifikacijos požymiai.
Osteomalacijos gydymas
Ortopedai ir traumatologai gydo osteomalaciją, jei reikia – dalyvaujant nefrologams, ginekologai, endokrinologai ir kiti specialistai. Atlikti konservatyvų gydymą, įskaitant vitamino D vartojimą, fosforo ir kalcio, terapinės pratybos, masažas ir UV spinduliavimas. Dėl sunkių deformacijų atliekama chirurginė korekcija, bet ne anksčiau, nei 1-1,5 metai nuo gydymo pradžios, kadangi ankstyvosios chirurgijos metu osteomalacija sergantiems pacientams dažnai pastebimi pakartotiniai deformacijos atvejai.
Su osteomalacija, atsirado nėštumo metu, taip pat paskirti vaistus, sudėtyje yra daug mikroelementų ir vitamino D. Jei gydymas yra neveiksmingas, nurodomas abortas, po gimdymo – sterilizavimas ir žindymo nutraukimas. Palankiu būdu atliekama cezario pjūvio sekcija ir nerekomenduojama žindyti kūdikio. Gyvenimo prognozė, kai gydymo pradžia daugeliu atvejų yra palanki, dėl galimo dubens ir stuburo deformacijų. Nesant gydymo, osteomalacija sergantiems pacientams miršta dėl vidaus organų susirgimų ir komplikacijų.