Perikarditas

Perikarditas

Perikarditas – širdies uždegimas (perikardo išorinis apvalkalas) dažnai užkrečiama, reumatinis ar po infarkto pobūdis. Išreikštas silpnumu, nuolatinis skausmas už krūtinkaulio, didėja su įkvėpimu, kosulys (sausas perikarditas). Gali tekėti skysčio patinimas tarp perikardo lapų (perikardo efuzija) kartu su sunkiu dusuliu. Perikardo išpurškimas yra pavojingas širdies tamponado išsiskyrimui ir vystymuisi (susikaupęs širdies ir kraujagyslių susikaupimas) gali reikalauti skubios operacijos.

Perikarditas

Perikarditas
Perikarditas – širdies uždegimas (perikardo išorinis apvalkalas) dažnai užkrečiama, reumatinis ar po infarkto pobūdis. Išreikštas silpnumu, nuolatinis skausmas už krūtinkaulio, didėja su įkvėpimu, kosulys (sausas perikarditas). Gali tekėti skysčio patinimas tarp perikardo lapų (perikardo efuzija) kartu su sunkiu dusuliu. Perikardo išpurškimas yra pavojingas širdies tamponado išsiskyrimui ir vystymuisi (susikaupęs širdies ir kraujagyslių susikaupimas) gali reikalauti skubios operacijos.

Perikarditas gali pasireikšti kaip ligos simptomas (sisteminis, infekcinės ar širdies), būti įvairių vidaus organų patologijų ar sužalojimų komplikacija. Kartais klinikiniame ligos paveiksle svarbiausias yra perikarditas, o kitos ligos apraiškos išnyks į foną. Perikarditas ne visada diagnozuojamas paciento gyvenimo metu, apie 3 – 6% atvejus, anksčiau perduoto perikardito požymius nustato tik autopsija. Perikarditas pasireiškia bet kuriame amžiuje, bet dažniau tarp suaugusiųjų ir pagyvenusių žmonių, ir perikardito dažnis moterims yra didesnis, nei vyrai.

Su perikarditu, uždegiminis procesas veikia serozinę širdies membraną – serous pericardium (parietalinis, visceralinė plokštelė ir perikardo ertmė). Perikardo pokyčius apibūdina padidėjęs kraujagyslių pralaidumas ir išsiplėtimas, leukocitų infiltracija, fibrino nusodinimas, sukibimai ir randų susidarymas, perikardo lapelių ir širdies suspaudimo kalcifikacija.

Perikardito priežastys

Perikardo uždegimas gali būti infekcinis ir neinfekcinis (aseptinis). Dažniausios perikardito priežastys yra reumatizmas ir tuberkuliozė. Reumatizme perikarditą paprastai lydi kiti širdies sluoksniai: endokardo ir miokardo. Reumatinis perikarditas ir daugeliu atvejų tuberkuliozės etiologija yra infekcinio alerginio proceso pasireiškimas. Kartais tuberkuliozinis perikardo pažeidimas atsiranda, kai infekcija migruoja palei limfinius kanalus nuo pažeidimų iki plaučių, limfmazgiai.

Perikardito atsiradimo rizika padidėja po šių sąlygų:

  • infekcijos — virusinė (gripas, tymų) ir bakterijų (tuberkuliozė, karščiavimas, gerklės skausmas), sepsis, grybelinės ar parazitinės žalos. Kartais uždegiminis procesas pereina nuo širdies esančių organų prie pneumonijos perikardo, pleuritas, endokarditas (limfogeninis arba hematogeninis)
  • alerginės ligos (serumo liga, narkotikų alergija)
  • sisteminės jungiamojo audinio ligos (sisteminė raudonoji vilkligė, reumatas, reumatoidinis artritas ir kt.)
  • širdies liga (kaip miokardo infarkto komplikacija, endokarditas ir miokarditas)
  • sužalojimai širdyje (žaizda, bang į širdį), operacijas
  • piktybiniai navikai
  • keitimosi sutrikimais (toksiškumas perikardo uremijai, podagra), radiacinės žalos
  • perikardo sutrikimai (cistos, diverticula)
  • bendras edema ir hemodinaminiai sutrikimai (sukelia susikaupimą skystojo turinio perikardo erdvėje)

Perikardito klasifikacija

Yra pirminis ir antrinis perikarditas (kaip miokardo ligų komplikacija, plaučius ir kitus vidaus organus). Perikarditas gali būti ribotas (ties širdies pagrindu), dalinis arba užkertamas visas serosas (paplitęs).

Priklausomai nuo klinikinių požymių, perikarditas yra ūmus ir lėtinis.

Skaitykite taip pat  Alerginis alveolitas

Ūmus perikarditas

Ūmus perikarditas greitai vystosi, trunka ne ilgiau kaip 6 mėnesius ir apima:

1. Sausas arba fibrinas — padidėjęs širdies membranos kraujo pripildymas ir fibrino prakaitavimas į perikardo ertmę; nedidelis kiekis eksudato yra.

2. Efuzija arba eksudacinis — skysto ar pusiau skysčio eksudato išsiskyrimas į ertmę tarp parietalinių ir visceralinių perikardo lapų. Eksudato eksudatas gali būti kitokio pobūdžio:

  • serofibrinas (skystų ir plastikinių eksudatų mišinys, mažais kiekiais gali visiškai ištirpti)
  • hemoraginis (kruvinas eksudatas) tuberkuliozės ir tsingotinio perikardo uždegimas.
    1. su širdies tamponadu — perteklinio skysčio kaupimasis perikardo ertmėje gali sukelti padidėjusį perikardo skilimo spaudimą ir sutrikdyti normalų širdies veikimą
    2. be širdies tamponado
  • pūlingas (paslėptas)

Kraujo ląstelės (baltųjų kraujo kūnelių, limfocitai, raudonųjų kraujo kūnelių ir kt.) kiekvienu perikardito atveju eksudate būtinai yra įvairių kiekių.

Lėtinis perikarditas

Lėtai atsiranda lėtinis perikarditas, daugiau nei 6 mėnesius ir yra suskirstyti į:

1. Efuzija arba eksudacinis

2. Klijai (klijai) — žymi įvairių etiologijų perikardito likučių poveikį. Perduodant uždegiminį procesą nuo eksudacinės stadijos iki produktyvaus perikardo ertmės, susidaro granuliacija, ir tada randų audinys, perikardo lapai susilieja, kad sukurtų tarpusavyje sukibimą, arba su gretimais audiniais (diafragma, pleura, krūtinkaulio):

  • besimptomis (be nuolatinių kraujotakos sutrikimų)
  • su funkciniais širdies veiklos sutrikimais
  • su kalcio druskų nusodinimu modifikuotame perikarde («šarvuotas» širdis»)
  • su išoriniais sukibimais (perikardo ir pleurokardijos)
  • įtemptas — su perikardo lapelių spygliuočių audinių ir jų susikaupimu. Dėl perikardo sutankinimo diastolio metu įvyksta ribotas širdies kamerų pripildymas ir atsiranda venų stagnacija.
  • su perikardo uždegiminėmis granulomomis («perlų austrių»), Pavyzdžiui, tuberkuliozinis perikarditas

3. Eksudaciniai klijai.

Taip pat randamas ne uždegiminis perikarditas:

  1. Hydropericardium — serologinio skysčio kaupimasis perikardo ertmėje su ligomis, lėtinis širdies nepakankamumas.
  2. Hemoperikardija — kraujo kaupimasis perikardo erdvėje dėl aneurizmos plyšimo, sužeista širdis.
  3. Hilopericard — chyleznaya limfos kaupimasis perikardo ertmėje.
  4. Pneumoperikardija — dujų arba oro buvimas perikardo ertmėje su krūtinės ir perikardo sužalojimu.
  5. Poveikis su meksedema, uremija, podagra.

Perikarde gali pasireikšti įvairūs navikai:

  • Pirminiai navikai: gerybinis – fibroma, teratomas, angiomų ir piktybinių navikų – sarkomos, mezoteliomą.
  • Antrinė – perikardo pažeidimas dėl kitų organų piktybinio naviko metastazių plitimo (plaučius, pieno liauka, stemplė ir kt.).
  • Paraneoplastinis sindromas – perikardo liga, dėl piktybinio naviko poveikio visam organizmui.

Cistos (perikardo, koelominis) yra retos perikardo patologijos. Jų sieną vaizduoja pluoštinis audinys, panašiai kaip perikardas, išklotas mezoteliu. Perikardo cistos gali būti įgimtos ir įgytos (perikardito pasekmė). Perikardo cistos yra pastovios ir progresuojančios.

Perikardito simptomai

Perikardito pasireiškimas priklauso nuo jo formos, uždegimo proceso etapais, eksudato pobūdis ir jo kaupimosi perikardo ertmėje greitis, sukibimų sunkumas. Ūmus perikardo uždegimas, fibrininis (sausas) perikarditas, kurios pasireiškia eksudato išskyrimo ir kaupimosi procese.

Sausas perikarditas

Išraiškingas širdies skausmas ir perikardo trintis. Krūtinės skausmas – nuobodu ir slegiantis, kartais tęsiasi iki kairiojo pečių, kaklo, abu pečius. Lengvesni skausmai atsiranda dažniau, bet yra stipri ir skausminga, primena krūtinės anginos ataka. Priešingai nei skausmas širdyje su krūtinės angina, perikarditui būdingas laipsniškas padidėjimas, trukmė nuo kelių valandų iki kelių dienų, vartojant nitrogliceriną, nereaguoja, laikinai remisija narkotinių analgetikų. Tuo pačiu metu pacientai gali jausti kvėpavimą, širdies plakimas, bendras negalavimas, sausas kosulys, šaltkrėtis, kuris sujungia ligos simptomus su sausos pleuritas. Tipiškas perikardo skausmas yra padidėjęs skausmas gilaus kvėpavimo metu, rijimas, kosulys, kūno padėties pokytis (sumažėja sėdimojoje padėtyje ir padidėja gulint), kvėpavimas yra seklus ir dažnas.

Skaitykite taip pat  Oligofrenija

Perikardo trinties triukšmas aptinkamas klausantis paciento širdies ir plaučių. Sausas perikarditas gali išgydyti po 2—3 savaites arba pereikite prie eksudacinio ar klijų.

Perikardo efuzija

Exudative (skystis) perikarditas atsiranda dėl sauso perikardito arba savarankiškai su greitai pradedamu alergija, tuberkuliozės arba naviko perikarditas.

Yra skundų dėl skausmo širdyje, krūtinės įtempimas. Kai eksudato kaupimasis per kraujotaką pažeidžia kraujotaką, kepenų ir portalų venose, atsiranda dusulys, išspausti stemplę (maisto yra sutrikdytas — disfagija), phrenic nervas (atsiranda žagsėjimas). Beveik visi pacientai turi karščiavimą. Patinimas, būdingas paciento išvaizdai, kaklo, priekinis krūtinės paviršius, kaklo venų patinimas («Stokų apykaklė»), šviesiai cianozės oda. Išnagrinėjus pastebimas tarpinių tarpelių lyginimas.

Perikardito komplikacijos

Eksudacinio perikardito atveju galimas ūminis širdies tamponadas, esant konstriktyviam perikarditui – kraujotakos nepakankamumas: išskyros tuščiavidurių ir kepenų venų suspaudimas, dešinėje atrijoje, sunku skilvelių diastolei; suklastota cirozė.

Perikarditas sukelia uždegiminius ir degeneracinius miokardo sluoksnių pokyčius, esančius šalia išpylimo (myoperikarditas). Dėl randų audinio atsiradimo miokardo susiliejimas stebimas netoliese esančiuose organuose, krūtinės ir stuburo (mediastino-perikarditas).

Perikarditas Diagnozė

Labai svarbu laiku nustatyti perikardo uždegimą, jis gali kelti grėsmę paciento gyvybei. Tokie atvejai apima perikardito spaudimą, perikardo efuzija su ūminiu širdies tamponadu, pūlingas ir naviko perikarditas. Būtina diferencijuoti diagnozę su kitomis ligomis, daugiausia, su ūminiu miokardo infarktu ir ūminiu miokarditu, nustatyti perikardito priežastį.

Perikardito diagnostika apima istoriją, paciento tyrimas (klausymasis ir girdimas širdis), laboratoriniai tyrimai. Apskritai, imunologinis ir biocheminis (bendras baltymas, baltymų frakcijos, sialo rūgšties, kreatino kinazės, fibrinogeno, seromucoid, CRP, karbamido, LE ląstelės) kraujo tyrimai atliekami siekiant išaiškinti perikardito priežastį ir pobūdį.

EKG yra labai svarbus diagnozuojant ūminį sausą perikarditą, pradinis eksudacinio perikardito ir adhezyvaus perikardito etapas (kai spaudžiami širdies ertmės). Eksudacinio ir lėtinio perikardo uždegimo atveju pastebimas miokardo elektrinio aktyvumo sumažėjimas. PCG (fonokardiografija) pažymi sistolinį ir diastolinį triukšmą, nesusijęs su funkciniu širdies ciklu, ir kartais didelio dažnio svyravimai.

Plaučių radiografija informatyvi diagnozuojant perikardo išsiskyrimą (didėja širdies silueto dydis ir pasikeitimas: globulinis šešėlis – ūminio proceso charakteristika, trikampis – lėtinis). Surenkant iki 250 ml eksudato perikardo ertmėje, širdies šešėlio dydis nesikeičia. Yra susilpnėjęs širdies šešėlio kontūras. Širdies šešėlis yra prastai pastebimas už perikardo pilvo, užpildyto eksudatu, šešėlio. Su konstriktyviu perikarditu, dėl pleuroperikardo sukibimų matomi migloti širdies kontūrai. Gali kilti daug sukibimų «nejudantis» širdis, nekeičia formos ir padėties, kai kvėpuoja ir keičia kūno padėtį. Su «šarvuotas» širdyje pažymėti kalkių nuosėdos perikarde.

Skaitykite taip pat  Gastroduodenitas vaikams

Krūtinės ląstos CT, Širdies MRI ir MSCT diagnozuoja perikardo sutirštėjimą ir kalcifikaciją.

Echokardiografija — pagrindinis perikardito diagnozavimo metodas, leidžia nustatyti net nedidelį kiekį skysto eksudato (~ 15 ml) perikardo ertmėje, širdies judesių pasikeitimas, sukibimų buvimas, perikardo lapų sutirštėjimas.

Perikardo diagnostikos punkcija ir biopsija perikardo efuzijos atveju leidžia atlikti eksudato tyrimą (citologija, biocheminis, bakteriologiniai, imunologinis). Uždegimo požymiai, pūlingas, kraujo, auglys padeda nustatyti tinkamą diagnozę.

Gydymas perikarditu

Perikardito gydymo metodą nustato gydytojas, priklausomai nuo klinikinės ir morfologinės formos bei ligos priežasties. Ligoniui, turinčiam ūminį perikarditą, prieš gydymo procesą pasilieka lova. Lėtinio perikardito atveju režimą lemia paciento būklė (fizinio aktyvumo apribojimas, mitybos maistas: pilna, dalinis, ribojant druskos suvartojimą).

Su ūminiu fibrinatu (sausas) Perikarditas yra skiriamas daugiausia simptominiam gydymui: nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (acetilsalicilo rūgšties, indometacinas, ibuprofenas ir kiti.), skausmą malšinantys skausmo sindromas, narkotikų, normalizuoja medžiagų apykaitos procesus širdies raumenyse, kalio preparatai.

Ūminio eksudacinio perikardito gydymas be širdies suspaudimo požymių, daugiausia, panašus į sausą perikarditą. Tuo pat metu privaloma reguliariai stebėti pagrindinius hemodinaminius parametrus (AD, CVP, Širdies ritmas, širdies ir šoko rodikliai ir kt.), tirpalo tūris ir ūminio širdies tamponado išsivystymo požymiai.

Jei perikardinis efuzija išsivysto prieš bakterinę infekciją, arba pūlingos perikardito atvejais naudojami antibiotikai (parenteraliai ir vietoje — per kateterį po perikardo ertmės drenažo). Antibiotikai skiriami atsižvelgiant į nustatyto patogeno jautrumą. Naudojant tuberkuliozinį perikardito genezę 2 – 3 vaistai nuo tuberkuliozės 6-8 mėnesius. Drenažas taip pat naudojamas citostatinių agentų įvedimui į perikardo ertmę perikardo naviko pažeidimo atveju; kraujo aspiracijai ir fibrinolitinių vaistų skyrimui hemoperikardui.

Antrinio perikardito gydymas. Gliukokortikoidų naudojimas (prednizonas) skatina greitesnį ir išsamesnį efuzijos rezorbciją, ypač su alergine perikarditu ir besivystančiais dėl sisteminių jungiamojo audinio ligų. įtraukti į pagrindinės ligos gydymą (sisteminė raudonoji vilkligė, ūminis reumatas, reumatoidinis artritas).

Sparčiai didėjant eksudato kaupimui (širdies tamponadų grėsmė) Atliekamas perikardo punkcija (pericardiocentezė) pašalinti pašalinimą. Perikardo punkcija taip pat naudojama ilgam rezuzijai (gydymas ilgiau nei 2 savaites) atskleisti savo gamtą ir gamtą (navikas, tuberkuliozė, grybai ir kiti.).

Pacientams, sergantiems kryžminiu perikarditu lėtinio venų perkrovimo ir širdies suspaudimo atveju, atliekamas perikardas: randų modifikuotų perikardo sričių ir sukibimų rezekcija (subtotal perikardiektomija).

Perikardito prognozė ir prevencija

Prognozė daugeliu atvejų yra palanki, su teise, gydymas prasidėjo laiku, paciento gebėjimas dirbti beveik visiškai atkuriamas. Pūlingos perikardito atveju, nesant neatidėliotinų korekcinių priemonių, liga gali būti pavojinga gyvybei. Klijai (klijai) perikarditas palieka nuolatinius pokyčius, t.į. operacija nėra pakankamai veiksminga.

Galima tik antrinė perikardito prevencija, kuris yra kardiologo stebėjimas, reumatologas, reguliariai stebėti elektrokardiografiją ir echokardiografiją, lėtinės infekcijos židinių reabilitacija, sveiką gyvenimo būdą, vidutinio sunkumo fizinė įtampa.