Pirmųjų gyvenimo metų krizė

Pirmųjų gyvenimo metų krizė – perėjimas nuo kūdikystės iki ankstyvosios vaikystės. Rezultatai yra psichiniai navikai: autonomija, kalbą kaip savireguliavimo priemonę, judesių savivalė, supratimas apie ribų egzistavimą. Krizės laikotarpis pasireiškia ryškiu nepriklausomybės siekiu, nepaklusnumu, emociniai protrūkiai – vaikas greitai erzina, yra piktas, rėkia, verkimas, patenka į grindis. Diagnozę atlieka vaikų psichiatrai, psichologai. Gydymas nereikalingas, krizė yra įprastas laikotarpis, pusantrų metų išsprendė save.

• Pirmojo gyvenimo metų krizės priežastys
• Patogenezė
• Pirmo gyvenimo metų krizės simptomai
• Komplikacijos
• Diagnostika
• Rekomendacijos dėl pirmojo gyvenimo metų krizės
• Prognozė

Pirmųjų gyvenimo metų krizė

Šiuolaikinėje psichologijoje psichinė plėtra laikoma ciklišku procesu, sudaro stabilūs ir kriziniai laikotarpiai. Kiekybiniai pokyčiai yra lėti, palaipsniui. Kokybinio vystymosi šuolis – krizę – trunka 3-6 mėnesius, baigiasi neoplazmų atsiradimu, formuoti sudėtingesnius žmogaus santykius su aplinka. Vidaus patirtis yra atstatyta, poreikius, raginimai. 1 metų krizę patiria vaikai nuo 9 mėnesių iki 1 metų,5 metai. Paraiškos gali būti subtilios arba ryškios. Sunkus, ilgalaikiai simptomai yra dažni šeimoms, turinčioms autoritarinį tėvystės stilių, hiperstudija.

Pirmojo gyvenimo metų krizės priežastys

Vienerių metų vaikas pirmą kartą bando vaikščioti. Aplinkinė erdvė plečiasi, atsiskyrimas nuo tėvų. Kūdikis žino apie galimybę judėti savarankiškai, be mamos pagalbos, tėtis. Rodomi pirmieji žodžiai, kalba keičia santykių su kitais pobūdį, siunčiami įvaldyti dalyko veiksmus. Viena vertus, išoriniai pokyčiai – vaikščioti, kalba, manipuliavimo veiksmai – kartu atsiranda naujų psichikos savybių. Būtinybė būti nepriklausoma, studijų erdvę, elementus. Kita vertus, suaugusiųjų požiūris į vaiką nepasikeičia. Nėra nepriklausomumo sąlygų, vaiko veikla sustabdoma draudimais, įspėja, įprasti tėvystės veiksmai.

Patogenezė

Amžiaus krizės pagrindas yra prieštaravimas tarp nustatytų santykių su žmonėmis, modalumą ir kintančius poreikius, vaiko sugebėjimus. Psichinės metamorfozės yra pagrįstos fiziologiniais pokyčiais – smegenų struktūrų brandinimas, centrinės nervų sistemos funkcinių sistemų pertvarkymas. Iki 9-10 mėnesių kūdikio kūną reguliuoja biologiniai ritmai: natūraliai atsiranda, išreikšti nepasitenkinimą, suaugusiems. Iki pirmųjų metų kalba tampa savireguliavimo priemone, tačiau dar nepakankamai išvystyta elgesio kontrolei. Biologiniai ritmai praranda organizavimo funkciją. Ėjimas formuojamas lygiagrečiai, manipuliavimo veiksmai, objektų atvira erdvė, kalbėtojai kaip pasitenkinimo šaltiniai (prieš krizę šaltinis yra suaugęs). Nesugebėjimas gauti to, ko norite (fizinis neprieinamumas, draudimai) pasireiškė «hipobulinės reakcijos» – ryškūs emociniai sprogimai, elgesio regresija.

Pirmo gyvenimo metų krizės simptomai

Vaikai pasireiškia nuo 10 iki 12 mėnesių. Neigiamas reakcijas sukelia ankstesnio vystymosi etapo santykiai – motina siunčia kūdikį, bando maitinti, miegoti, suknelė vaikščioti, naudoti vežimėlį. Panašios situacijos, draudimai, suaugusiųjų nesėkmės riboja autonomiją. Poveikis smarkiai didėja, elgesys atitinka ankstesnį vystymosi laikotarpį (regresuoja). Kūdikis garsiai šaukia, rėkia, nukrenta, šlykštimas, kojomis. Dažnas emocinis priepuolis yra apetitas, miegas tampa neramus, blogėjanti sveikatos būklė.

Veiksmai, motyvai, vaiko poreikius lemia neatidėliotinos situacijos, vaizduose, atminties vaizdus. Caprices, histerija gali atsirasti staiga: Mačiau skrybėlę – norėjo išeiti, motina atnešė rankšluostį – įsiveržė į ašaras. Vaikas pradeda jaustis kaip subjektas (šaltinis) savo norus. Turi smalsumą, rodo pernelyg didelę veiklą, mobilumą, nors koordinavimas, tikslumas nėra sukurtas. Vaikas pasiekia elektros prietaisus, lizdai, indai, knygų ir kitų neištirtų objektų. Kliūtys kelyje (apribojimus, suaugusiųjų draudimas) išprovokuoti emocinį protrūkį. Negativizmą išreiškia protesto reakcijos, atsisakymas atlikti pažįstamus valgymo ritualus, patalynė, plovimas, padažu. Daugiau taisyklių, trukdo nepriklausomumui, kuo ryškesni yra krizės laikotarpio simptomai.

Komplikacijos

Pirmojo gyvenimo metų krizė reiškia «mažas» amžiaus krizės, santykinai lengvai, savaime nutraukiantis. Komplikacijos yra labai retos, atstovauja emociniai ir elgesio sutrikimai. Jie susidaro per ilgą krizės laikotarpį, kai laikinojo pobūdžio reakcijos virsta nuolatiniais elgesio modeliais. Priežastis yra švietimo plastiškumo stoka. Pavyzdys: priverstinis higienos procedūrų vykdymas sustiprina neigiamą vaiko požiūrį į juos, nesėkmės reakcijos atsiranda per ankstyvąją vaikystę, ikimokyklinio amžiaus.

Diagnostika

Pirmųjų metų krizė vyksta šeimoje, jo apraiškas pastebi tėvai, artimi giminaičiai. Paprastai sunkus laikotarpis yra patyręs be specialistų įsikišimo, sunkių simptomų, reikia ilgalaikio psichologo pagalbos, psichiatras. Diagnozė atliekama klinikiniais metodais. Naudojami:

• Pokalbis. Atnaujinti istoriją, kartu atsirandančių ligų, materialinės ir gyvenimo sąlygos, tėvystės metodai. Krizės apraiškų diferenciacija nuo neuropsichiatrinių patologijų simptomų yra pagrįsta jų trukme, apraiškas, garsiakalbiai.
• Stebėjimas. Specialistas atkreipia dėmesį į tėvų ir vaiko sąveiką, vertina emocinį, kūdikių elgesys. Krizei būdingi sunkumai kuriant produktyvų ryšį, negatyvumas, protestus, atsisakymas, verkimas.

Rekomendacijos dėl pirmojo gyvenimo metų krizės

Krizių laikotarpiai – natūralūs vystymosi etapai. Vaikui nereikia specialaus gydymo. Tėvams teikiama psichologinė konsultacija. Specialistas kalba apie elgesio būdus, kurti santykius, dienos režimo organizavimas, vaiko laisvalaikis, krizės metu. Suaugusieji turi atpažinti naujus poreikius, augantis kūdikio nepriklausomumas, išmokti bendradarbiauti su juo remiantis esminiais veiksmais. Bendras rekomendacijų sąrašas:

• Atitiktis dienos režimui. Svarbus krizės navikas – vaiko priėmimas į ribas, taisykles. Kasdieninė rutina – sistema, veiksmų tikrumas, ritualai. Po režimo, kūdikis auga sveikas, emociškai subalansuotas, mažiau kaprizingas.
• Besivystančios aplinkos kūrimas. Svarbu organizuoti buto erdvę pagal vaiko amžių – patogiai vaikščioti (grindys, turėklai), pasirinkti įvairias funkcijas, tekstūra, formos daiktai manipuliavimui. Šios priemonės leis įgyvendinti nepriklausomybę.
• Namų apsauga. Būtina pašalinti aštrią, plakimas, vertingų daiktų, paslėpti elektros lizdus, laidai. Pavojaus šaltinių trūkumas – draudimų priežastys – sumažinti emocinių neigiamų atakų dažnumą.
• Gebėjimas būti nepriklausomas. Būtina leisti vaikui atlikti kasdienius ritualus, nepaisant neatsargumo, lėtumas. Pagalba turi būti teikiama bendradarbiaujant.
• Grįžtamasis ryšys. Blogas kalbos vystymasis neleidžia vaikui tinkamai išreikšti norų. Jūs negalite ignoruoti bandymų užmegzti ryšį. Svarbu suprasti kūdikį, ir, jei neįmanoma įvykdyti prašymo, tada paaiškinkite, kodėl.
• Laikantis draudimo sistemos. Tėvai turi susitarti, laikytis elgesio taisyklių. Bet koks «reikia», «negali» – pagrįsti, atlikti bet kokiomis aplinkybėmis.
• Nėra smurto. Su vagiais, vaiko dėmesio trūkumai turėtų būti pakeisti žaidimu, poema, daina, istorija. Smurtiniai suaugusiųjų veiksmai – tiesioginis šauksmas provokacija, verkimas, tantrums.
• Parodykite pagarbą, meilės. Bendradarbiavimas yra būtinas per teigiamas emocijas, draugiškas požiūris. Svarbu parodyti vaikui meilę, pagirti. Autoritarizmas lemia pasyvumo formavimąsi, bailumas, iniciatyvos stoka.

Prognozė

Prognozė visada yra palanki. Pirmųjų metų krizė tęsiasi kelis mėnesius, baigiasi kokybiniais pokyčiais psichikos srityje – subjekto veiklos atsiradimas, kalbos, nepriklausomybės formavimas. Neįmanoma išvengti krizės, kadangi tai yra vystymosi etapas, ne patologinė būklė. Laikytis psichologų rekomendacijų dėl kokybinių pokyčių santykiuose su vaiku, tinkamas aplinkos ir režimo organizavimas, gali sumažinti neigiamą elgesio poveikį, vaiko emocijos, sumažinti jų trukmę ir dažnumą.