Plonųjų žarnų navikai

Plonųjų žarnų navikai – skirtingos histologinės struktūros navikai, žarnyne. Ligos simptomai priklauso nuo naviko vietos ir gali apimti pilvo skausmą, apsinuodijimas, anemija, kacheksija, vidurių užkietėjimas ir viduriavimas, kraujavimas, žarnyno obstrukcijos reiškiniai. Nustatyti naviko pažeidimo pobūdį ir vietą naudojant endoskopinį tyrimą su biopsija, Pilvo ultragarsas, rentgeno technologijas, diagnostinė laparoskopija. Chirurginis mažų žarnų navikų gydymas, chemoterapija, jei reikia.

• Mažų žarnyno navikų priežastys
• Plonųjų žarnų navikų klasifikacija
• Plonųjų žarnų navikų simptomai
• Mažų žarnų navikų diagnostika
• Plonųjų žarnų navikų gydymas
• Mažų žarnų navikų prognozavimas ir prevencija

Plonųjų žarnų navikai

Plonųjų žarnų navikai – gerybinių arba piktybinių navikų grupė, dvylikapirštės žarnos opa, ileum ir jejunum. Vėžys, lokalizuotas plonojoje žarnoje, labai retai diagnozuojama in vivo, nes jis neturi ryškių simptomų ir sėkmingai užmaskuoja save kaip kitas ligas. Nepaisant to, kad plonoji žarna yra 3/4 visas virškinimo trakto ilgis ir daugiau kaip 90% jos aikštėje, šios virškinimo trakto dalies navikai randami tik 0,5-3,5% atvejais. Piktybiniai plonosios žarnos navikai diagnozuojami dar rečiau ir sudaro 0%,01% visa plonosios žarnos onkopatologija.

Retas piktybinių vėžinių navikų atsiradimas siejamas su jo struktūros ir veikimo ypatumais: aktyvi peristaltika ir šarminė aplinka užkerta kelią bakterijų turinio ir reprodukcijos stagnacijai, ir žarnyno siena išskiria įvairius apsauginius ir priešvėžinius preparatus, kancerogenų inaktyvavimas. Vaikų plonosios žarnos navikai beveik niekada diagnozuojami, ir suaugusiems aptinkamumas pasiekiamas nuo 40 iki 50 metų amžiaus, nepriklausomai nuo lyties. Gerybiniai navikai dažnai veikia dvylikapirštę žarną ir ileumą, ir piktybinis – distalinis ileumas ir pirminis jejunumas. Tarp gerybinių navikų plonojoje žarnoje polipai yra dažniau, nuo piktybinių – vėžys.

Mažų žarnyno navikų priežastys

Tikslios normalių žarnų ląstelių transformacijos į navikų ląsteles priežastys dar nėra žinomos. Gydytojai nurodo keletą veiksnių, kurie yra linkę į šią ligą. Tai apima šeimos adenomatozinę polipozę (beveik 100% atvejai sukelia piktybinius navikus); genetinis polinkis (mažų žarnyno navikų aptikimo artimuosiuose); lėtinės virškinimo trakto uždegiminės ligos (Krono liga); „Peutz-Jeghers“ sindromas; celiakija; amžiaus; valgymo sutrikimai, ypač baltymų kiekis maiste ir riebaluose, pluošto trūkumas.

Šeimos polipozė sukelia adenokarcinomos formavimąsi (dažniausiai KDP) vienu atveju — 1700 pacientų. Pacientams, sergantiems šeiminiu polipoziu, turi būti atliekamas kasmetinis endoskopinis tyrimas, ir polipų ir kitų patologijų aptikimo atveju jie atlieka biopsiją. Paveldima Peitz-Jegers liga – tai yra odos hiperpigmentacija, su skrandžio ir žarnyno polipais. Piktybinis navikas plonojoje žarnoje (adenokarcinoma) atsiranda viename iš šių polipų,5% atvejais. Reikėtų apsvarstyti, kad plonųjų žarnų polipai yra sunkiai diagnozuojami, todėl sunku stebėti tokių pacientų stebėjimą. Virškinimo trakto polipozė sukelia piktybinius navikus daugiau nei tik žarnyne, bet ir kitus organus.

Krono liga daugiau nei šimtą kartų padidina žarnyno navikų riziką, ir piktybiniai navikai paprastai būna jauni. Visi pacientai, turintys šią patologiją, turi žarnyno fistulių ir stresų, blogai elgiamasi, rekomenduojame nukentėjusių vietovių rezekciją, kad būtų išvengta mažos žarnyno adenokarcinomos.

Toks plonosios žarnos navikas, kaip limfoma, pacientams, kuriems yra imunodeficitas arba imunosupresija (AIDS, gydymas po organų transplantacijos, chemoterapija, jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio), taip pat esant sisteminėms ligoms, celiakija ir kt.

Plonųjų žarnų navikų klasifikacija

Žarnyno liumenyje gali augti naujas augimas (eksofitinis augimas), taip ir įsiskverbti į žarnyno sieną (endofitinis augimas). Endofitiniai plonosios žarnos navikai turi nepalankesnę prognozę, nes ilgas laikas nepasireiškia. Laikui bėgant naviko augimas tampa sumaišytas – paveikė žarnyno sieną, ir pats auglys blokuoja virškinamojo vamzdžio liumeną.

Dėl storosios žarnos naviko histologinės struktūros yra labai polimorfinis: epitelio ir ne epitelio, karcinoidai, limfoidas, antrinio ir naviko tipo procesai. Proceso pobūdžiu navikai skirstomi į gerybinius ir piktybinius. Gerybiniai epiteliniai navikai yra adenomai (vilnius, vamzdinis, vamzdinis vilnonis); piktybinis — gleivinės ir paprastos adenokarcinomos, cricoidinis vėžys, nediferencijuotos ir neklasifikuojamos vėžio formos. Gerybiniai ne epiteliniai navikai – leiomyoma, leiomyoblastoma, neurolemma, lipoma, hemangioma, limfangioma. Yra piktybinė leiomyarkarkoma.

Karcinoidams yra argentaffin, ne artifikiniai ir mišrūs navikai. Limfoidiniai navikai yra limfosarkoma, retikulosarkoma, limfogranulomatozė ir burkito limfoma. Hamartomai laikomi panašiais į naviką (nepilnamečių polipozė, „Peutz-Jeghers“ sindromas), heterotopai (iš skrandžio audinio, kasa, Brunner liaukos, gerybiniai limfiniai polipai ir hiperplazijos, endometriozė).

Plonųjų žarnų navikų simptomai

Plonosios žarnos navikų persekiojimas, kad jie nerodomi ilgą laiką, arba klinikinio vaizdo simptomai vyrauja, būdinga kitoms ligoms (skrandžio opa ir dvylikapirštės žarnos opa, cholecistitas, adnexitis ir kt.). 75% mažų žarnų navikų pacientai aptinkami tik po mirties, kitais atvejais neoplazmas paprastai diagnozuojamas pažengusiame etape, kai atsiranda žarnyno liumenų persidengimas ir klinikinė žarnyno obstrukcija.

Pirmasis gerybinių žarnų navikų pasireiškimas gali būti skausmas. Pacientai apibūdina skausmą kaip nenurodytą, lokalizuotas bamboje arba į kairę, šlaunikaulio regione. Skausmas paprastai atsiranda daiginant žarnyno sienos neoplazmoje ir procesas plinta į pilvaplėvę ir kitus organus. Be to, burp gali sutrikdyti pacientą, vidurių pūtimas, kėdės nestabilumas, apetito praradimas, išsiliejimas, vidutinio karščiavimo.

Nėra jokių simptomų, kuriame būtų galima nustatyti naviko tipą, tačiau kai kurie gerybiniai navikai yra labiau būdingi tam tikriems klinikiniams pasireiškimams. Pavyzdžiui, žarnyno obstrukcijos klinika yra būdinga plonųjų žarnų polipams (dėl invaginacijos) atsižvelgiant į bendrą gerovę. Nesant gydymo, dar kartą kartojamas žarnyno obstrukcija. Leiomyomas gali būti didžiulis, slopina žarnyno liumeną ir suspausti aplinkinius organus. Dažnai leiomyomos opos paviršius, sukelia lėtinį žarnyno kraujavimą ir anemiją. Plonosios žarnos hemangiomos – labiausiai retas gerybinis virškinamojo trakto navikas (0,3% visi virškinimo trakto navikai). Net smulkios smegenų hemangiomos dažnai sukelia kraujavimą, ir didelio išsilavinimo – žarnyno obstrukcija.

Klinikinis plonųjų žarnų navikų klinikinis vaizdas suskirstytas į tris laikotarpius: latentinis (jokių simptomų), prodromal (neaiškūs ir nespecifiniai skundai), ryškių klinikinių pasireiškimų laikotarpis (kyla įvairių komplikacijų – žarnyno obstrukcija, žarnyno perforacija, kraujavimas).

Piktybiniai plonosios žarnos navikai gali pasireikšti kaip paplitę reiškiniai (išsekimas, apsinuodijimas, blyški oda ir gleivinės), taip ir vietiniai simptomai, priklauso nuo naviko vietos ir dydžio. Svarbiausias piktybinių navikų pasireiškimas yra skausmo sindromas, laikui bėgant skausmas palaipsniui didėja, tampa nepakeliamas. Be to, pacientas skundžiasi pykinimu, vėmimas, silpninantis rėmuo. Pradinėje piktybinio naviko stadijoje viduriavimas sukelia vidurių užkietėjimą, Terminalo laikotarpiu vystosi žarnyno obstrukcijos klinika, tuščiavidurių organų perforacija (su auglio žlugimu).

Visiems žarnyno navikams lydi kacheksija, anemija, apsinuodijimas. Anemija susijusi ne tik su nuolatiniu kraujavimu, bet taip pat pažeidžia maistinių medžiagų absorbciją pažeistoje žarnyne, būtina normaliam kraujo formavimui. Paprastai ryški klinika rodo ne tik pažengusią ligos stadiją, bet taip pat dėl ​​naviko metastazių į limfmazgius ir kitus organus.

Mažų žarnų navikų diagnostika

Pacientai, kuriems yra pirmiau aprašyti simptomai, dažniausiai pirmą kartą vadinami gastroenterologu, priklauso nuo to, kad priklausomai nuo žarnyno naviko savalaikio aptikimo. Pirmasis, kaip prasideda diagnostinė paieška – rentgeno tyrimas. Apžiūrėjus pilvo ertmės radiografiją, navikas vizualizuojamas kaip žarnyno vamzdžio užpildymo trūkumas. Norint išsiaiškinti naviko vietą ir dydį, gali prireikti bario pernešimo per plonąją žarną. Siekiant pagerinti mokslinių tyrimų kokybę, kartais naudojamas dujos į pilvo ertmę (dvigubas kontrastas) – tai leidžia geriau matyti naviko konglomeratą, atskleisti net mažus navikus ir aiškiai apibrėžti jų lokalizaciją.

Jei paveikiama plonoji žarna, pageidautina pasikonsultuoti su endoskopu, kuris nustatomas tolesne paciento tyrimo taktika. Intestinoskopija leis ne tik vizualizuoti naviko eksofitinį augimą, bet taip pat suteiks galimybę endoskopinei biopsijai, medžiagos, skirtos tiksliai prieš operaciją diagnozuoti, rinkimas. Jei įtariama pradinių plonosios žarnos dalių neoplazma, endoskopija atliekama naudojant modifikuotą fibrogastroskopą, ir distalinio pralaimėjimo (ileumas) – fibrokolonoskopas.

Jei sunku padėti nustatyti tinkamą diagnozę, galima diagnozuoti laparoskopiją. Šio tyrimo metu tiriami vidaus organai ir regioniniai limfmazgiai, žarnyno navikų aptikimas, jo paplitimo aplinkiniuose organuose ir laivuose įvertinimas, biopsija.

Privalomas esant mažam žarnyno navikui yra pilvo organų ultragarsas, retroperitoninė erdvė, supraclavikulinės zonos. Magnetinis rezonansas ir pilvo organų ir mediastino kompiuterinė tomografija padės užbaigti ligos vaizdą, jei įmanoma — vidinių organų išmetamųjų teršalų kompiuterinė tomografija. Bendras kraujo tyrimas, Išmatų kraujo tyrimas išmatose padės nustatyti netgi nedidelį kraujavimą.

Plonųjų žarnų navikų gydymas

Pradiniame etape pacientas gali būti gastroenterologijos skyriuje. Patvirtinant diagnozę, tolesnio gydymo taktika chirurgijos ar onkologijos skyriuje. Gerybinių žarnyno navikų gydymas – tik chirurginis. Plonųjų žarnų polipų pašalinimas gali būti atliekamas atliekant endoskopinį tyrimą. Didesni gerybiniai navikai pašalinami pleišto rezekcija arba segmentine žarnyno rezekcija.

Kai kuriems piktybinių navikų tipams galima atlikti chemoterapiją, mažinant naviko dydį prieš operaciją (arba palengvinti paciento būklę su nepagydomu naviku). Chemoterapija taip pat gali būti naudojama po operacijos – pagerinti metastazių prognozę ir prevenciją. Pradinėse ligos stadijose atliekama plonosios žarnos dalies rezekcija su žarnyno ir regioniniais limfmazgiais, pratęsiant procesą į aplinkinius organus – paliatyvi chirurgija (apeiti anastomozę). Išsivysčiusiose šalyse aktyviai diegiami laparoskopiniai metodai, kaip pašalinti žarnyno navikus.

Mažų žarnų navikų prognozavimas ir prevencija

Mažos žarnos naviko prognozė priklauso nuo daugelio veiksnių. Laiku diagnozuotas ir pašalintas gerybinių plonųjų žarnų navikų teigiamas prognozavimas. Pagrindinis piktybinių navikų prognozės kriterijus – TNM klasifikavimo proceso paplitimas. Nustatant metastazes, prognozė labai pablogėja, auglio daigumas aplinkiniuose audiniuose, riebalinis audinys, laivams. Taip pat yra aiškus ryšys tarp didelio vėžio ir vaisiaus antigeno kiekio ir naviko pasikartojimo – netgi nedideli navikai be metastazių beveik visada pasikartoja, jei šis rodiklis yra žymiai padidintas. Įrodytas, kad jei navikas pasikartotų penkerius metus po gydymo, tada auglio proceso grįžimas nebus.

Plonųjų žarnų navikų prevencija apima priemonių, skirtų pagerinti ir pagerinti gyvenimo būdą, rinkinį (rūkyti, alkoholio, tinkama mityba naudojant pakankamą kiekį pluošto, išlaikyti gerą tinkamumą ir normalų svorį), taip pat reguliariai tiriami visi žmonės, kuriems gresia pavojus, po 50 metų ir laiku pašalinus gerybinius žarnyno navikus.