Pseudomembraninis kolitas

Pseudomembraninis kolitas – ūminis storosios žarnos uždegimas, sukelia Clostridium difficile ir atsiranda vartojant antibiotikus arba (rečiau) kitų vaistų. Klinikiniai pasireiškimai gali skirtis. Paprastai su pseudomembraniniu kolitu, aptinkamas pilvo skausmas ir ilgalaikis viduriavimas, kartu su visuotinio intoksikacijos požymiais. Sunkiais atvejais gali būti padaryta žala žarnyno sienai, sunkių medžiagų apykaitos sutrikimų ir mirties. Liga diagnozuojama remiantis simptomais, patikrinimo duomenis, kraujo ir išmatų tyrimai, endoskopinis tyrimas. Gydymas – antibiotikų atšaukimas, mityba, etiotropinis gydymas, metabolinių sutrikimų korekcija.

• Pseudomembraninio kolito priežastys
• Pseudomembraninio kolito simptomai
• Pseudomembraninio kolito diagnostika
• Pseudomembraninio kolito gydymas

Pseudomembraninis kolitas

Pseudomembraninis kolitas – sunki antibiotikų komplikacija, mažiau gydyti kitomis narkotikų grupėmis, dėl to pacientui atsiranda specifinė disbakteriozė, kartu su storosios žarnos uždegimu susidaro būdingos plėvelės ant gleivinės. Gleivinių disbakteriozė ir uždegimas sukelia anaerobinių gramteigiamų bakterijų Clostridium difficile. Sunkiais atvejais pseudomembraninis kolitas yra susijęs su sunkiu apsinuodijimu, žarnyno sienelės pažeidimas iki perforacijos, bendras dehidratacija ir bendras elektrolitų sutrikimas, gana dažnai – baltymų apykaitos sutrikimai. Galima mirtis. Gydymą vykdo gastroenterologijos ir proktologijos specialistai.

Pseudomembraninio kolito priežastys

Šios ligos atsiradimo priežastis yra normalios žarnyno mikrofloros pažeidimas, sąlyginai patogeniškų Clostridium difficile bakterijų perprodukcija. Daugeliu atvejų disbakteriozė, prieš pseudomembraninio kolito atsiradimą, atsiranda esant antibiotikams, tačiau kai kuriais atvejais žarnyno mikrofloros sudėtis gali kisti dėl citostatikų įtakos, imunosupresantai ir vidurių paleidikliai.

Dažniausiai pseudomembraninis kolitas sukelia tokius antibiotikus, kaip klindamicinas, amoksicilino, ampicilinas, linomicinas ir cefalosporinai. Dažniau vartojant chloramfenikolį išsivysto pseudomembraninis kolitas, eritromicinas, tetraciklino ir penicilino. Clostridium difficile pradeda daugintis dėl simbiotinių mikrobų slopinimo žarnyne. Šios bakterijos yra mažos virškinimo trakte apie 3 metus% gyventojų.

Veisimo klostridija išskiria toksiškas medžiagas, neigiamai veikia žarnyno gleivinę ir sukelia pseudomembraninį kolitą. Kai kurie antibiotikai didina žalingą toksinų poveikį, kurie dar labiau padidina pažeidimus. Žarnyno siena praranda barjerines savybes ir pradeda intensyviai išskirti skystį į žarnyno liumeną. Toksiški junginiai absorbuojami į organizmą, sukelia intoksikaciją. Skystis juda į žarnyno liumeną, atsiranda dehidratacija, atsiranda elektrolitų sutrikimų.

Sunkiais atvejais pacientams, sergantiems pseudomembraniniu kolitu, pasireiškia baltymų apykaitos pažeidimai. Gerkite širdies ir kraujagyslių sistemą. Galbūt toksinis megakolonas ir žarnyno sienos perforacija su žarnyno turiniu į pilvo ertmę. Pseudomembraninio kolito mirties priežastis gali būti peritonitas, sukelia pilvo ertmės užkrėtimą mikroorganizmais, išmatose, arba įvairių organų ir sistemų dehidratacija ir disfunkcija dėl apsinuodijimo ir bendrų medžiagų apykaitos sutrikimų.

Gali būti svarstomas pseudomembraninis kolitas, kaip hospitalinė infekcija. Liga dažnai atsiranda gydant stacionare, ypač – apsistojant tame pačiame kambaryje su pacientais, kenčia nuo šios patologijos. Veiksniai, padidinti pseudomembraninio kolito atsiradimo tikimybę ir tuo pat metu pabloginti jo eigą, yra senatvės, dekompensuotos somatinės ligos, virškinimo trakto ligos, nekontroliuojamų antacidinių medžiagų, inkstų nepakankamumas, piktybiniai navikai, imuninių sutrikimų (įskaitant – su pagalbinėmis priemonėmis), organizmo silpnėjimas po didelių chirurginių intervencijų, ir įvairios genezės būsenos, reikia intensyvios priežiūros.

Pseudomembraninio kolito simptomai

Klinikinį vaizdą lemia patologijos sunkumas. Švelnesnėmis formomis, viduriavimas ir pilvo skausmas yra pastebimi atsižvelgiant į bendrą kūno būklės pablogėjimą. Gausios kėdės, vandeningas, yra įmanoma – su gleivėmis. Bendras apsinuodijimas pseudomembraniniu kolitu pasireiškia kūno temperatūros padidėjimu, trūkumus, sklandumas, galvos skausmas, pykinimas ir vėmimas. Viduriavimas ir apsinuodijimo sindromas gali skirtis. Visi požymiai išnyksta nutraukus antibiotikus.

Sunkios ligos formos ir vidutinio sunkumo pseudomembraninis kolitas, klinikiniai simptomai išlieka 1-2 savaites ar ilgiau po gydymo antibiotikais nutraukimo. Pacientai patiria silpną viduriavimą. „Cal“ priima tam tikrą išvaizdą «ryžių sultinys» gelsvos arba žalsvos spalvos. Pseudomembraniniu kolitu sergančių pacientų išmatų masėje aptinkamos gleivių ir kraujo priemaišos. Didelio skysčio kiekio praradimas iš išmatų sukelia dehidrataciją ir vandens bei elektrolitų apykaitos sutrikimus, pasireiškia silpnumas, padidėjęs širdies susitraukimų dažnis, sumažinti kraujo spaudimą, sumažėjęs raumenų tonusas ir parestezijos. Galimi traukuliai. Mažėja išsiskyrusio šlapimo kiekis.

Skirtingi sunkiojo pseudomembraninio kolito bruožai yra greitesnis ir kraujo išvaizda išmatose nuo pirmųjų ligos dienų. Greitai padidėja intoksikacija, kartu su stipriais mėšlungio skausmais kairėje pilvo pusėje (daugiausia – sigmoido dvitaškio projekcijoje). Nenormalaus žarnyno padidėjimo atsiradimas gali būti rimta pseudomembraninio kolito komplikacija (megakolonas) vėlesnis žarnyno plyšimas ir peritonito atsiradimas. Megakolono išsivystymą patvirtina paciento, turinčio hipertermiją, pablogėjimas iki 39 laipsnių ir daugiau kartu su žarnyno judėjimo dažnio sumažėjimu ir pilvo tūrio padidėjimu.

Reaktyvusis artritas nustatomas kai kuriems pacientams, sergantiems pseudomembraniniu kolitu. Kartais egzudatyvi enteropatija – neuždegiminė žarnyno liga, kartu su baltymų apykaitos sutrikimais ir hipoproteinų edema, sukelia didelį kiekį baltymų per virškinimo traktą. Yra atvejų, kai greitai išsivysto pseudomembraninis kolitas, hiperkalemijos ir vėlesnio širdies sustojimo atsiradimas.

Pseudomembraninio kolito diagnostika

Diagnozę nustato prokologas arba gastroenterologas, atsižvelgdamas į anamnezę (vartojant antibiotikus ar kitus vaistus, gali sukelti ligos vystymąsi), skundus, fizinių tyrimų duomenys ir papildomos diagnostikos procedūros. Išorinio pseudomembraninio kolito tyrimo metu gydytojas pažymi hipertermiją, arterinė hipotenzija, tachikardija, padidėjęs pilvo tūris ir švelnumas palpacijos metu. Apskritai kraujo tyrimas nustatomas pagal leukocitozę. Išmatų tyrimas atskleidė kraują ir gleivius. Bakteriologinis išmatų masės tyrimas atskleidžia Clostridium difficile.

Atliekant endoskopinį tyrimą pacientams, sergantiems pseudomembraniniu kolitu, gleivinė vizualizuojama, padengtos būdingomis gelsvomis fibrininėmis plėvelėmis (pseudomembranų). Paprastai rektoromanoskopija yra pakankama diagnozei patvirtinti, kadangi pseudomembraninis kolitas dažniausiai veikia distalinę gaubtinę žarną. Abejotinais atvejais ir, jei reikia, įvertinti viršutinės storosios žarnos būklę, atliekama kolonoskopija. Jei įtariamas megakolono vystymasis, paskirti radiologinius tyrimus (CT, radiografija).

Pseudomembraninio kolito gydymas

Šios patologijos gydymas yra daugiausia konservatyvus. Pacientai nutraukia antibiotikus, paskirti specialią dietą, rekomenduojame gerti daugiau skysčių, kad būtų išvengta dehidratacijos. Švelnesnėmis pseudomembraninio kolito formomis paprastai nereikia etiotropinių vaistų. Vidutinės ir sunkios ligos atveju naudojamas metronidazolas. Jei šio vaisto vartojimo kontraindikacijos yra vankomicinas. Norint atstatyti normalų žarnyno mikroflorą, paskirkite vaistus bifidum ir laktobacilius.

Esant sunkioms pseudomembraninio kolito formoms, infuzinis gydymas atliekamas siekiant atstatyti skysčio tūrį, intoksikacijos pašalinimas, baltymų praradimo ir elektrolitų sutrikimų korekcija. Su pseudomembraniniu kolitu, sudėtingas toksinis megakolonas, nurodoma chirurginė intervencija – pažeista žarnyno dalies segmentinė rezekcija. Žarnų perforacija yra nepaprastosios operacijos indikacija – pažeistos žarnos pašalinimas, pilvo ertmės plovimas ir drenavimas, siekiant išvengti peritonito vystymosi.

Pseudomembraninio kolito prognozė ir prevencija

Pseudomembraninio kolito prognozę lemia ligos sunkumas. Vidutinė tikimybė, kad pacientai, turintys šią patologiją, negydomi, yra apie 30 metų%. Švelnesnės pseudomembraninės kolito formos atsigavimas paprastai stebimas nutraukus gydymą antibiotikais. Vidutinio sunkumo kolitui klinikiniai simptomai išlieka kelias savaites, vėlesni atkryčiai. Sunkios pseudomembraninio kolito formos dažnai lemia pacientų mirtį. Sėkmės rezultatas su megakolonu ir žarnyno perforacija dar labiau sumažėja, kadangi chirurginės intervencijos turi būti atliekamos staigaus paciento kūno susilpnėjimo sąlygomis. Be to, skrandžio perforacija dažnai apsunkina peritonitą, net ir ankstyvos operacijos metu, dėl bakterijų, esančių žarnyne, skaičiaus.

Pagrindinė prevencinė priemonė yra informuotas antibiotikų receptas, parinkti pagal individualias kontraindikacijas, paciento būklė ir pseudomembraninio kolito rizika. Vienalaikis agentų naudojimas siekiant išvengti disbakteriozės, ypač – gydymas antibiotikais. Pacientams, vyresniems nei 65 metų, ir pacientams yra didelis pseudomembraninio kolito pavojus, nuolat imti lėšų iš histamino receptorių antagonistų grupės. Šios grupės pacientams nerekomenduojama skirti antibiotikų, dažnai sukelia pseudomembraninį kolitą.