Šlapimtakio atidarymo ektopija

Šlapimtakio atidarymo ektopija – šlapimtakio topografijos anomalija, sudarytas iš netipinio intravesinio ar ekstravaginio jos burnos išdėstymo. Kai šlapimtakio burnos ekstraląstelinė ektopija yra nepageidaujamas šlapimo nutekėjimas nepažeistos šlapinimosi fone; intravesinių anomalijų lydi pyelonefrito ir ureterohidronfrozės raida. Šlapimtakio burnos ektopijos diagnostika gali apimti ultragarsą, cistoskopija ir šlapimo skydas, ekskrecijos urografija, cistografija, ureteropirelografija, inkstų angiografija, moterų dubens tyrimai, sigmoidoskopija ir kt. mokslinius tyrimus. Su saugia inkstų funkcija, taikoma uretero-ureteroanastomosis arba ureteropyeloanastomosis. Jei prarandama inkstų funkcija, rodoma dalinė arba visuotinė nefroureterekto- mija.

• Šlapimtakio burnos ektopinių tipų klasifikacija
• Šlapimtakio burnos ektopijos priežastys
• Šlapimtakio burnos ektopijos simptomai
• Šlapimtakio burnos ektopijos diagnozė
• Šlapimtakio burnos ektopijos gydymas

Šlapimtakio atidarymo ektopija

Šlapimtakio ektopijos metu jos burna gali atsidaryti distališkai prie „Lietho“ trikampio kampo arba tekėti į gretimus organus (šlaplės, makšties, įsčiose, žarnyne, sėklinės pūslelės ir tonos. d.). Šlapimtakio burnos ektopija daugeliu atvejų kartu su šlapimtakio ir dubens dvigubinimu, o negimdinis, kaip taisyklė, yra šlapimtakis, jungiantis prie viršutinio dubens. Mažiau paplitęs vienišų ar pirminių šlapimtakių burnos ektopija.

Burnos ektopija – įgimtas šlapimtakio sutrikimas, todėl pasireiškia vaikystėje. Urologijos atveju šlapimtakių burnos ektopija yra 4 kartus dažnesnė mergaitėms, nei berniukai. Taip yra dėl skirtingų šlapimtakio burnos ektopijos lokalizacijos ir klinikinių apraiškų skirtumų.

Šlapimtakio burnos ektopinių tipų klasifikacija

Šlapimtakio burnos ektopija gali būti vienašalis arba dvišalis, intravesical (intravesical) arba ekstravesinis (ekstraląstelinė). Intraląstelinis ektopinis šlapimtakis atsidaro netipinėje šlapimo pūslės vietoje. Neišsišakojęs ektopinis šlapimtakis moterims gali patekti į makšties slenkstį, šlaplės, makšties, gimdos kaklelio ar gimdos kūno; vyrams – nugaros šlaplėje, sėklinės pūslelės, sėkla, vas deferens, prostata, epididymis.

Priklausomai nuo šlapimtakio burnos vietos, gimdos kaklelio, šlaplės, paraurethral (vestibuliarinis), giesmynas, makšties, gimdos, žarnyno ir kt. ektopijos tipai. Šlapimtakio ektopijos tipas lemia klinikinių apraiškų charakteristikas, diagnozės ir gydymo taktika.

Šlapimtakio burnos ektopijos priežastys

Urogenitalinės sistemos vystymasis embriono proceso metu vyksta tarp 3 ir 8 nėštumo savaičių. Iš pradžių ureterio pumpurai yra suformuoti iš mezoderminių ortakių, esančių šalia jų būsimos vietos. Palaipsniui jie migruoja žemyn, kad patektų į galinę šlapimo pūslės sieną tipiškoje vietoje. Bet kokių teratogenų įtakoje (somatinės nėščiosios ligos, profesinius pavojus, vaistus, paveldimų veiksnių ir kitų nepageidaujamų poveikių) šlapimtakio angos nėra laiku implantuojamos į šlapimo pūslę, lieka mezonefalio ortakio primordijoje. Taigi susidaro šlapimtakio burnos ektopija.

Vėliau makštį sudaro mergaičių paramesonofriniai ortakiai, įsčiose, kiaušintakiai, todėl šlapimtakis atsidaro į vieną iš šių struktūrų, arba urogenitalinės sinusų dariniai – šlapimo pūslės šoninė iki trikampio lietho, šlaplės, šlapimo pūslės kaklelis, parauretralinis plotas. Visi šlapimtakio burnos ektopijos variantai moterims aptinkami ne šlapimo sistemoje, arba žemiau šlapimo pūslės išorinio sfinkterio lygio, tai kliniškai pasireiškia lašinamuoju šlapimu.

Nuo mesonephral primordia vyrams išsivysto epididimizė, sėklinės pūslelės, vas deferens, ir negimdinis šlapimtakis, kaip taisyklė, atsidaro duomenų struktūroms. Tačiau, kadangi šios anatominės struktūros yra arti šlapimo pūslės išorinės plaušienos, šlapimtakio burnos ektopija vyrams niekada nepadeda šlapimo nelaikymui. Šlapimtakio burnos ektopija dažnai derinama su inkstų ir šlapimtakio dvigubinimu, ureterocelė, inkstų stopija, hipoplazija ir policistinė inkstų liga ir kt. įgimtų anomalijų.

Šlapimtakio burnos ektopijos simptomai

Šlapimtakio burnos ekstremistinio ektopijos patognominis požymis mergaitėms ir moterims yra pastovus nekontroliuojamas šlapimo šlapimas su konservuotu normaliu šlapinimu. Judėjimo metu pastebimas nepageidaujamo šlapimo išskyrimo stiprinimas, kūno padėties pokytis, fizinis aktyvumas. Be to, gali atsirasti išsiskyrimas iš lytinių organų, vulvito ir kolpito reiškiniai, pilvo ir nugaros skausmas, Perinealinis odos uždegimas dėl nuolatinio kontakto su šlapimu (šlapimo dermatitas).

Berniukams ir vyrams šlapimtakio ertopija į prostatos šlaplę pasireiškia pasikartojančiu pielonefritu, nugaros skausmai apatinėje nugaros dalyje ir pilvo srityje, pyurija, raginant šlapimą ir dažnai šlapinantis. Jei ektopinis ureteris patenka į epididimiką, gali pasireikšti epididimito klinika. Taip pat dėl ​​ureterio burnos ektopijos vyrams, kuriems būdingas neapibrėžtas skausmas perineum ir dubens regione, ejakuliacija diskomfortas, vidurių užkietėjimas, nevaisingumas, kapsulės ar pilvo asimetrija, apčiuopiamos masės, esančios pilvo ar juosmens srityje, buvimas. Vandicoureterinio refliukso buvimas sukelia laipsnišką hidronefrozės vystymąsi.

Šlapimtakio burnos ektopijos diagnozė

Į įtariamo šlapimtakio burnos ektopijos tyrimą įeina skundų rinkimas, paciento tyrimas, inkstų ir šlapimo pūslės ultragarsu, uretroskopija ir cistoskopija, ekskrecijos urografija, cistografija, didėjanti uretrografija. Scintigrafija reikalinga norint nustatyti šlapimtakio ertopijos komplikacijas ir įvertinti inkstų funkciją, inkstų angiografija, CT, MRT.

Kompleksinė echografinė, endoskopinis, Šlapimo sistemos rentgenologinis tyrimas šlapimtakio burnos ektopijos metu gali nustatyti anatomines inkstų ir šlapimtakių anomalijas – distopija, dvigubai, ectopia; įvertinti dubens ir dubens sistemos būklę.

Šlapimtakio burnos parauretrinis ektopija yra gerai prieinama išoriniam tyrimui ir neturi sunkumų diagnozuojant. Makšties ektopija moteryse gali būti nustatyta ginekologiniu tyrimu ir kolposkopija, kai kateterizuojama ektopinė šlapimtakis. Šlapimtakio burnos gimdos ectopija yra sunkiau diagnozuoti, reikalaujanti dubens ultragarso, histeroskopija, kartais – diagnostinė laparoskopija.

Vyrams privalomas skaitmeninis tiesiosios žarnos tyrimas ir šlaplės tyrimas. Retai pasitaiko šlapimtakio burnos žarnyno ektopijos atvejų su sigmoidoskopija. Laboratoriniai duomenys apie šlapimtakio burnos ektopiją yra būdingi tipiškam pielonefrito aptikimui bendroje šlapimo leukocitų ir bakterijų analizėje. Nustatyti patogenus, remti uždegimą, bakteriologinis tyrimas su šlapimu ir šlaplę.

Šlapimtakio burnos ektopijos gydymas

Ureterio burnos ektopijos gydymas, įskaitant du iš esmės skirtingus metodus – organų išsaugojimas arba organų šalinimas. Išlaikius inkstų funkcines charakteristikas, gali būti atliekamas ektopinis šlapimtakis į šlapimo pūslę – ureterocistanastomosis. Jei šlapimtakis padvigubėja, gerus rezultatus gauna dubens gimdos ir gimdos anastomozės – ureteropieloanastomosis ir ureteroureteroanastamosis. Su šiomis intervencijomis, pagalbinis šlapimtakis, negimdinis burna, ištrinta, ir tos inkstų dalies, jis nusausino, išsaugotas.

Kai šlapimtakio burnos ekstraląstelinė ektopija vyrams, inkstai greičiau praranda gebėjimą normaliai veikti, todėl dažnai reikia kreiptis į organų šalinimo priemones. Jei sumažėja vienos pusės inkstų funkcijos, nurodoma šerfektomija su ureterektomija. Visiškai praradus inkstų funkciją, atliekama nefrektomija.