Ūmus bronchitas

Ūmus bronchitas – difuzinio bronchų medžio uždegimo forma, būdinga padidėjusi bronchų sekrecija ir sumažėjęs bronchų nuovargis. Ūminis bronchitas pasireiškia ryškiai, kvėpavimo takų simptomai (sloga, gerklės skausmas, spazminis kosulys, krūtinės skausmas, dusulys, bronchų spazmas) ir apsinuodijimo simptomai (temperatūros kilimas, galvos skausmas, silpnumas). Diagnozuojant ūminį bronchitą, galima atlikti fizinę fizinę apžiūrą, plaučių rentgenografija, laboratoriniai tyrimai, funkciniai bandymai, EKG, bronchoskopija. Ūminio bronchito gydymas yra konservatyvus; apima antivirusinius, antibakterinis, antipiretinis, antihistamininiai vaistai, mucolytic, atsiskyrėlis ir spazminiai vaistai, NVNU, gliukokortikoidų, fizioterapija.

• Ūminio bronchito priežastys
• Ūminio bronchito simptomai
• Ūminio bronchito diagnozė
• Ūminio bronchito gydymas
• Ūminio bronchito komplikacijos
• Ūminio bronchito prognozė ir prevencija

Ūmus bronchitas

Ūmus bronchitas — plačiai paplitusi kvėpavimo takų liga; gali išsivystyti kaip nepriklausomas procesas, kai uždegimas apsiriboja bronchais (pirminis bronchitas), arba apsunkina kitą patologiją (antrinis bronchitas). Pagal apatinių kvėpavimo takų pažeidimo lygį ūminis bronchitas yra suskirstytas į: tracheobronchitas, bronchitas su pirminiu vidutinio kalibro bronchų pažeidimu, bronchiolitas. Beveik visi ūminiai bronchitai yra difuziniai uždegiminiai procesai; rečiau jie yra segmentiniai (paprastai kaip kito ūminio vietinio uždegimo proceso komponentas).

Dėl uždegiminio eksudato pobūdžio skleidžia katarrą, gleivinės, pūlingas ūminis bronchitas. Dauguma ūminio bronchito nešioja katarrą­pobūdžio, pūlingos ligos formos yra retos, kaip taisyklė, su virusinės ir streptokokinės infekcijos deriniu.

Ūminio bronchito atveju uždegiminis procesas gali paveikti tik bronchų gleivinę, griežto kurso atveju — stumti gilesnius audinius: poodinio ir raumenų sluoksniai. Ūminio bronchito bronchų sienos patologiniams pokyčiams būdingas gleivinės patinimas ir hiperemija, sunkus poodinio sluoksnio infiltracija su gleivinės baltymų liaukų hipertrofija, ląstelių skaičiaus padidėjimas, ciliulinio epitelio degeneracija ir barjerinės funkcijos sumažėjimas. Vidiniame bronchų paviršiuje yra pažymėtas serous, gleivinės ar gleivinės eksudatas. Padidėjusi ūminio bronchito gleivių sekrecija sukelia sumažėjusį mažų bronchų ir bronchiolų potencialą.

Ūminio bronchito priežastys

Priklausomai nuo etiologinio veiksnio, ūminis infekcinis bronchitas, neužkrečiama, mišri ir nežinoma genezė. Svarbiausias ūminio bronchito vystymosi mechanizmas yra infekcija: virusai veikia kaip patogenai (ARVI, gripo ir parainfluenza, tymų, raudonukės), rečiau – bakterijų (pneumokoką, stafilokokas, mikoplazma, chlamidijos, vidurių šiltinės paratifoidų grupės atstovai). Infekciniai agentai gali patekti į bronchus per orą, hematogeniniai ir limfogeniniai būdai.

Svarbų vaidmenį ūminio bronchito etiologijoje atlieka kvėpavimo sincitinė virusinė infekcija, kuris dažniausiai lydi bronchų medžio pažeidimą. Pirminis ūminis bakterinis bronchitas pasireiškia retai, paprastai antrinė bakterinė infekcija yra virusinė, dėl viršutinių kvėpavimo takų sąlyginai patogeniškos mikrofloros aktyvacijos.

Neinfekcinio ūminio bronchito priežastis yra fiziniai ir cheminiai veiksniai (dulkių, rūkyti, šaltas arba karštas sausas oras, chloro, amoniako, vandenilio sulfidas, rūgščių ir šarminių garų). Be to, ūminis bronchitas gali išsivystyti kartu su infekcijos ir fizikinių bei cheminių stimulų poveikiu. Ūmus alerginis bronchitas atsiranda, kaip taisyklė, pacientams, kurie yra genetiškai linkę į alergines reakcijas.

Veiksniai, sumažinti bendrą ir vietinį organizmo atsparumą ir prisidėti prie ūminio bronchito atsiradimo, dažnai būna hipotermija, kenksmingų darbo sąlygų, rūkymas ir alkoholizmas, lėtinės infekcijos židiniai nosies gleivinėje ir nosies kvėpavimo pažeidimas, perkrovos plaučių kraujotakoje, sunki liga, prasta mityba. Ūminis bronchitas yra dažnesnis vaikystėje ir senatvėje.

Uždegiminis ūminio virusinio etiologijos bronchito procesas paprastai prasideda viršutiniuose kvėpavimo takuose: nosies niežulys, tonzilės, palaipsniui plinta į gerklę, trachėja, ir toliau nuo bronchų. Sąlyginai patogeniškos mikrofloros aktyvinimas sustiprina katarrinius ir infiltracinius bronchų gleivinės pokyčius, sukelia ilgalaikį ūminio bronchito sutrikimą.

Ūminio bronchito simptomai

Klinikinio ūminio bronchito vaizdo požymiai priklauso nuo priežastinio veiksnio, pobūdžio, patologinių pokyčių paplitimas ir sunkumas, bronchų medžio pažeidimo lygis, uždegimo proceso sunkumas.

Liga pasižymi ūmaus pradžios ir viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų pažeidimų požymiais, apsinuodijimas. Prieš ūminį infekcinės etiologijos bronchitą pasireiškia ARVI simptomai — nosies užgulimas, sloga, gerklės skausmas ir gerklės skausmas, užkimimas. Bendro intoksikacijos išsivystymas ūminiame bronchitu pasireiškia šaltkrėtis, kūno temperatūros padidėjimas iki subfebrilių verčių, silpnumas, nuovargis, galvos skausmas, prakaitavimas, skausmas nugaros ir galūnių raumenyse. Dėl lengvo ūminio bronchito, temperatūra gali būti ne tokia. Ūmus bronchitas, dėl tymų patogenų, raudonukės ir kosulio kosulys kartu su simptomais, būdinga pagrindinei ligai.

Pagrindinis ūminio bronchito simptomas yra sausas, skausmingas kosulys, kuris prasideda nuo ligos pradžios ir tęsiasi. Kosulys – paroxysmal, šiurkštus ir skambus, kartais «loti», padidina skausmo jausmą ir degimą krūtinėje. Dėl pernelyg didelių krūtinės raumenų ir spazminio diafragmos susitraukimo, skausmas krūtinės ir pilvo sienos apatinėje dalyje, kai kosulys yra čiulptas. Kosulį lydi pirmojo silpno ir klampaus skreplių atskyrimas, tada skreplių pobūdis palaipsniui keičiasi: ji tampa mažiau klampi ir lengviau juda, gali turėti mucopurulent pobūdžio.

Sunkus ir ilgai trunkantis ūminis bronchitas pasireiškia, kai uždegiminis procesas pereina nuo bronchų prie bronchų, kai aštrių bronchų lumenų susiaurėjimas ar net uždarymas sukelia sunkų obstrukcinį sindromą, dujų mainų ir kraujotakos pažeidimas. Kai bronchiolitas yra susijęs su ūminiu bronchitu, paciento būklė staiga blogėja: karščiavimas, blyški oda, cianozė, dusulys (40 ar daugiau kvėpavimo per minutę.), agonizuojantis kosulys su silpnu gleivinės skreplių, jaudulys ir nerimas, tada hiperkapnijos simptomai (letargija, mieguistumas) ir širdies ir kraujagyslių nepakankamumas (kraujospūdžio ir tachikardijos sumažėjimas).

Ūminiam alerginiam bronchitui liga yra susijusi su alergenų poveikiu, sunkus obstrukcinis sindromas su paroksizminiu kosuliu, lengvo stiklinio skreplio išsiskyrimas. Ūminio bronchito atsiradimas, įkvėpus toksiškas dujas, kartu su krūtinės įtempimu, laryngospazmas, užspringimas ir agonizuojantis kosulys.

Ūminio bronchito diagnozė

Ūminio bronchito diagnozę atlieka bendrosios praktikos gydytojas arba pulmonologas, remdamasis klinikiniais požymiais, taip pat laboratorinių ir instrumentinių tyrimų duomenys. Nagrinėjant pacientą reikia apsvarstyti, kad ūminis bronchitas gali būti įvairių infekcinių ligų pasireiškimas (tymų, kosulys ir kt.).

Akuzatorinius duomenis apie ūminį bronchitą apibūdina sunkus kvėpavimas, trukdantis, išsibarsčiusios sausos rales. Susikaupus skysčių išskyroms bronchuose, gali būti girdimi drėgni burbuliukai, išnyksta po ryškaus skreplių atsukimo. Su ūminiu alerginiu bronziniu­trūksta mucopurulent ir pūlingo skreplių, jautrumas alergijoms­istorijos istorija.

Norint diagnozuoti ūminį bronchitą, pasireikšti bendrai, biocheminiai ir imunologiniai kraujo tyrimai, šlapimo analizė, krūtinės ląstos rentgenograma, bronchoskopija, kvėpavimo funkcijos tyrimas (spirometrija, didžiausias srauto matavimas), EKG ir echokardiografija, skreplių kultūra mikrofloroje. Funkciniai išorinio kvėpavimo parametrai ūminio bronchito metu rodo obstrukcinės plaučių ventiliacijos pažeidimą. Kraujo atvaizdo pokyčiai apima neutrofilinę leukocitozę, ESR pagreitis; ir esant alerginei ligos genezei – eozinofilų skaičiaus padidėjimas.

Rentgeno tyrimas ūminio virusinio etiologijos bronchito atveju atskleidžia nuosaikų augimą­reniumas ir neryškus plaučių šaknis, su už­sunkus kursas padeda nustatyti komplikacijų pridėjimą (bronchiolitas, pneumonija). Ūminio bronchito diferencinė diagnozė atliekama su bronchopneumonija, karinio plaučių tuberkuliozės.

Ūminio bronchito gydymas

Dažniausiai ūminis bronchitas gydomas ambulatoriškai, tik su sunkia liga (Pavyzdžiui, sunkus obstrukcinis sindromas arba komplikuotas pneumonija) hospitalizavimas pulmonologijos skyriuje.

Su ūminiu bronchitu, lydimi karščiavimas ar subfebrili būklė, rodoma lova, su mityba ir stipriais gėrimais (šildomas šarminis mineralinis vanduo, žolelių užpilai), draudimas rūkyti. Kambarys, kur yra pacientas su ūminiu bronchitu, turi būti dažnai ir gerai vėdinama, išlaikant aukštą drėgnumą. Dėl krūtinės skausmo turėtų būti naudojami atšilimo kompresai, garstyčių tinkai, bankus ant krūtinkaulio, interskapulinė sritis, garstyčių pėdų vonia.

Gydant ūminį bronchitą ARVI fone buvo naudojamas antivirusinis gydymas (interferonas, rimantadinas), antipiretinis, skausmo vaistai, NVNU. Antibiotikai arba sulfonamidai skiriami tik antrinei bakterinei infekcijai, pailgėjęs ūminis bronchitas, su ryškia uždegimine reakcija.

Esant sausam, skausmingam ūminiam bronchitui kosuliu, kodeinas vartojamas pirmosiomis ligos dienomis, dioninas, libeksinas, slopinti kosulio refleksą. Padidėjus skrepliavimui, jis pagerina drenažo funkciją, parodyta mukolitinių ir atsikosiančių vaistų: termopsijos žolelių infuzija, Althea, bromheksinas, ambroksolis, šarminis garų įkvėpimas. Rekomenduojama vartoti vitaminus, imunomoduliatoriai. Su obstrukcija adrenolizikai naudojami bronchų spazmui mažinti (efedrinas), antispazminiai vaistai (euffilin, papaverinas), liudija — steroidiniai hormonai (prednizonas). Jei reikia, atlikite intensyvią ūminės širdies ir kvėpavimo nepakankamumo gydymą.

Ūminio bronchito atveju plačiai naudojami fizioterapijos metodai (UFO, induktoterminis interskapulinis regionas, krūtinės diatherma, UHF), Pratimai, vibracijos masažas. Antihistamininiai vaistai naudojami ūminiam alerginiam bronchitui gydyti ( klemastinas, chloropiraminas, mebhidrolinas), natrio kromoglikatas, ketotifenas, sunkiais atvejais nurodomi gliukokortikoidai.

Nesudėtingas ūminis bronchitas, kaip taisyklė, už 2 – 3 savaitės baigia klinikinį atsigavimą, tuo pačiu metu atkurti funkcinius rodiklius (kvėpavimo funkcija ir bronchų nuovargis) įvyksta per mėnesį. Ilgalaikis ūminis bronchitas, klinikinis atsigavimas yra lėtesnis, po maždaug 1 -1,5 mėnesiai nuo ligos pradžios.

Ūminio bronchito komplikacijos

Ūminio bronchito komplikacijos apima broncholito obliteranus, bronchopneumonija, astmos bronchitas, sunkių senyvo amžiaus ir silpnųjų pacientų ligų atveju galimas ūminis kvėpavimo takų ir širdies nepakankamumas. Reguliariai kartotinis ūminis bronchitas prisideda prie ligos perėjimo prie lėtinės formos, kurių progresavimas gali sukelti LOPL, bronchų astma, emfizema.

Ūminio bronchito prognozė ir prevencija

Ūminio katarratinio bronchito atveju prognozė yra palanki, liga baigiasi, kaip taisyklė, visiškas bronchų gleivinės struktūros atkūrimas ir absoliutus atsigavimas. Esant ūminiam virškinamajam bronchitui arba broncholito atsiradimui, prognozė pablogėja dėl likusio pluoštinio bronchų sienelės padidėjimo ir bronchų liumenų susiaurėjimo. Ūminio bronchito drenažo funkcijos pažeidimas ir bronchų medžio deformacija prisideda prie užsitęsusio ligos eigos ir jo chroniškumo.

Ūminio bronchito prevencija turėtų būti šalinti galimą ligos priežastį (laikytis sanitarinių ir higienos normų darbe, pašalinti dulkes ir dujas, rūkymo nutraukimas ir piktnaudžiavimas alkoholiu, laiku gydyti lėtines infekcijas ir kvėpavimo takų ligas, įspėjimas ARVI, hipotermija), padidinti kūno atsparumą.