Ureterocele
Ureterocele – šlapimtakio defektas, pasižymi cistine jo distalinės sekcijos plėtra ir išsipūtimu į šlapimo pūslės ertmę. Ureterocele lydi nugaros skausmas, sutrikimai, hematurija. Šlapimtakio diagnozė apima šlapimo pūslės ir inkstų ultragarsą, ekskrecijos urografija, cistografija, cistoskopija. Gydymas susideda iš susitraukusio šlapimtakio angos ir ureterokelio pašalinimo, po to seka ureterio reanastomosis; kai kuriais atvejais reikalinga dalinė arba visa nephrectomy.
- Ureterocele klasifikacija
- Ureterocelės priežastys
- Ureterocelės simptomai
- Ureterocelės diagnostika
- Ureterocelio gydymas
Ureterocele
Ureterocele – ji yra intravesical (ureterovezical) distalinio šlapimtakio cistas. Ureterocelėje šlapimtakio prolabų cistos išsiplėtusio intraversinio segmento šlapimo pūslės ertmės viduje. Urologijoje ureterokelė pasireiškia 2–2 dažniais,5%; mergaitės dažniau stebimos 2-4 kartus, nei berniukai. Paprastai ureterocelė diagnozuojama jau vaikystėje, rečiau – suaugusiems. Ureterocelę dažnai lydi šlapimtakių dvigubinimas.
Ureterocele klasifikacija
Ureterocele gali būti vienašalis arba dvišalis (dvipusis), abiejuose šlapimtakiuose. Išskirkite paprastą ureterotselį (įprastoje šlapimtakyje), prolapsas ir negimdinis. Prolapsed (išskleidžiamajame) ureterocele merginose gali eiti per šlaplę į išorę tamsios violetinės spalvos pavidalu, dažnai uždengta opia gleivine. Berniukų ureterovezinis cistas išsiskiria prostatos šlaplėje, sukelia ūminį šlapimo susilaikymą. Ektopinė ureterocele lokalizuota netipiškai esančiame šlapimtakyje, atidarymas šlaplėje, makšties išvakarėse, šlapimo pūslės divertikulitas ir t. d. Kartais aklai baigiant ureterocelę.
Pagal etiologiją ureterocelė gali būti pirminė (įgimtas) arba antrinis (įsigyta). Yra 3 laipsnių įgimtos ureterocelės. 1 laipsnio yra šiek tiek išplitęs intravesical šlapimtakis, netinkami viršutinių šlapimo takų pokyčiai. Ureterocele 2 laipsniai yra dideli ir veda prie ureterohidronfrozės. Kai ureterocele 3 laipsniai, išskyrus ureterohidronfrozę, yra reikšmingų šlapimo pūslės funkcijos sutrikimų.
Ureterocelės priežastys
Daugeliu atvejų ureterokelę sukelia įgimtas šlapimtakio angos sumažėjimas ir jo vidinio segmento pailgėjimas, dėl distalinio šlapimtakio raumenų skaidulų trūkumo. Pasak mokslininkų, šis defektas yra susijęs su šlapimtakio apatinių dalių ir gretimų audinių inervacijos pažeidimu. Įgyta ureterocele dažnai atsiranda dėl šlapimo akmenų pažeidimo per ureterio vidinį segmentą.
Ureterocele visada lydi šlapimo nutekėjimo iš šlapimtakio pažeidimas, padidėjęs hidrostatinis slėgis, pervertinant šlapimtakio sieną ir jos išsipūtimą šlapimo šlaunikaulio vidinėje dalyje. Šlapimtakio ertmę riboja šlapimtakio sienos ir pūslės šlapimo pūslė. Paprastai ureterocelėje yra pūlingos šlapimo, kalviai; rečiau – vandeningas ar kruvinas turinys.
Šlapinimosi proceso pažeidimas sukelia šlapimo stagnaciją inkstų dubenyje (hidronefrozė), mikrobų infekcija, cistito ir pielonefrito vystymąsi, šlapimo akmenų susidarymas ureterotelėje, ir vėliau – Nefrosklerozė ir inkstų funkcijos sutrikimas.
Ureterocelės simptomai
Pagrindinės ureterocelės apraiškos yra skausmas ir sutrikęs šlapinimasis. Didelis tūris ureterokelio gali užimti didelę dalį šlapimo pūslės ir apriboti jo tūrį, kartu su padidėjusiu šlapimu ir šlapimu mažomis porcijomis. Tuo atveju, jei sutampa su kito šlapimtakio burnos iškyša, išsivysto šlapimo išsiliejimas iš inkstų – ūminė hidronefrozė, pasireiškia paroksizminiais inkstų kolikų tipo skausmais. Moterims, kai ureterotelis nusileidžia į šlaplę, gali išsivystyti pilnas šlapimo susilaikymas.
Moterų ureterocelio komplikacija gali būti jos išsiskyrimas, kai išeina į išorę, kai bandoma šlapintis. Ureterokelio prolapsas gamtoje yra pertrūkis, ir jis iš naujo nustatomas atskirai. Kai kuriais atvejais šlaplėje gali būti pažeistos kritusios ureterocelės ir necrotizuotos.
Dažniausiai ureterokelei būdingas nuolatinis skausmas nugaros ir ilealės srityje, nuolatinės pasikartojančios infekcijos (lėtinis cistitas ir pielonefritas), pyurija, karščiavimas, skausmingas šlapinimasis su šlapiu kvapu, kartais hematurija.
Ureterocelės diagnostika
Ureterokelė paprastai nustatoma atliekant išplėstą šlapimo takų infekcijų urologinį tyrimą. Apskritai šlapimo tyrimai ureteroteliui, kaip taisyklė, leukocitai, pūlingas, raudonųjų kraujo kūnelių. Bakteriologinis šlapimo tyrimas atskleidžia šlapimo infekcijoms būdingą mikroflorą.
Šlapimo pūslės Ultragarsas leidžia vizualizuoti ureterokelę suapvalintu plonasluoksniu skysčiu, išsipūtęs ant šlapimo pūslės sienelės. Ultragarsas inkstams atskleidžia vieną ar dvišalę organo hidronefrotinę transformaciją.
Naudojant radiacijos tyrimus (cistografija ir ekskrecija) sugeba gauti aiškų rentgeno vaizdą iš ureterocelio. Radiografuose nustatoma, kad esantis vandicoureterinis refliuksas yra šalia esančiame ir priešingame šlapimtakyje, šlapimo pūslės užpildymo defektas, klubo formos pratęsimas (kartais ectopia) distalinis ureterio segmentas. Tikslus ureterocelio nustatymas ir tyrimas atliekamas cistoskopijos metu. Endoskopinio tyrimo metu ureterokelė yra šlapimtakio intravesicinės dalies cistinės išsipūtimo forma su susiaurėjusia burna.
Ureterocelio gydymas
Ureterocelės gydymas gali būti tik chirurginis – rekonstrukcinis. Prieš operaciją atliekama antimikrobinė terapija, šlapimo infekcija. Su neveikiančiu inkstu ar jo dalimi nurodoma nefrektomija arba dalinė nefrektomija su ureterocelės išsiskyrimu ir viršutinio šlapimtakio segmento persodinimas į dubenį, ir mažesnis — į šlapimo pūslę (ureterocistanastomosis).
Kai inkstų funkcija neveikia, susidaro ureterokelio endoskopinis skaidymas, susidarant ureterio anga pagal antireflux metodą. Transuretrinis endoskopinis burnos skilimas tik pašalina šlapimtakio obstrukciją, tačiau pati pašalina ureterokelę. Ureterocelės chirurginio gydymo komplikacijos, kaip taisyklė, susijęs su vesicoureterinio refliukso atsiradimu, kraujavimas, pyelonefrito paūmėjimai, anastomozių susiaurėjimas.