Mesialinis įkandimas

Mesialinis įkandimas – okliuzijos anomalija, b e s i s k i r i a n t i s tuo, kad apatinė dantų raida yra viršutinė, o žandikauliai uždaryti;. Išoriniai mezialinio įkandimo pasireiškimai yra didžiuliai, išsikišęs smakras, įgaubtas veido profilis, nuskendo viršutinė lūpa; geriamieji požymiai yra molinių ir šunų mezialinis užsikimšimas, tiesioginis ar atvirkštinis inkliuzo užsikimšimas; funkciniai pokyčiai – kramtymo ir kalbos sutrikimai. Antropometriniai matavimai padeda diagnozuoti mezialinį įkandimą, teleroentgenografija, ortopantomografija, diagnostinių modelių analizė, temporomandibulinės sąnario radiografija. Mesialinio įkandimo korekcija apima myofunctional gimnastiką, alveolinio proceso masažas, ortodontinis gydymas.

• Mesialinio įkandimo priežastys
• Mesialinio įkandimo klasifikavimas
• Mesialinio įkandimo simptomai
• Mesialinio įkandimo diagnostika
• Mesialinio įkandimo gydymas
• Mesialinio įkandimo prognozė ir prevencija

Mesialinis įkandimas

Mesialinis įkandimas – nenormalaus įkandimo tipas, dėl apatinio žandikaulio poslinkio viršutinės dalies atžvilgiu. Kartu su distaliniu įkandimu (prognozė), odos okliuzijos okliuzija reiškia sagito anomalijas sagito kryptimi­nii. Mesialinio įkandimo paplitimas populiacijoje svyruoja nuo 1 iki 12%. Tarp kitų dantų anomalijų, mezialinio įkandimo dalis yra 2-6%. Stomatologijoje mezialinis įkandimas taip pat žymimas sąvokomis «III klasės Engel uždarymas», «palikuonys», «progeninis įkandimas», «mažesnė prognozė», «antikinis įkandimas» ir kiti. Mesialinis įkandimas gali būti derinamas su atviru ir kryžminiu įkandimu.

Mesialinio įkandimo priežastys

Mesialinis įkandimas susidaro genetinės įtakos, įgimtų ir įgytų veiksnių. Mesialinės įkandimo genetinės formos siejamos su paveldima veido kaukolės struktūra ir yra užregistruotos 20-40 m% anomalijų atvejų. Antenatalinės ontogenezės laikotarpiu nėščiosios ligos gali sukelti mezialinį įkandimą, naujagimio gimimo traumos, žandikaulių hipoplazija ir kt. Tarp veiksnių, prisidėti prie mezialinio įkandimo, svarbų vaidmenį atlieka dantų ir burnos ertmės anomalijos: papildomi dantys ant žandikaulio, viršutiniame žandikaulyje yra dalinis ir daugybinis, viršutinių dantų mikrodentija arba apatinių dantų mikrodentija, trumpas kiaurymės liežuvis, macroglossia.

Tarp priežastinių reikšmingų po gimimo atsiradusių veiksnių reikėtų atkreipti dėmesį į dirbtinį vaiko maitinimą, ankstyvo amžiaus ligų (rickets), burnos kvėpavimas dėl ENT patologijos (nosies pertvaros kreivė, tonzilių hipertrofija) ir kiti. Atskiros priežasties grupės yra įvairūs elgsenos veiksniai, prisidėti prie mezialinio įkandimo atsiradimo: čiulpti viršų­jos lūpos, pirštai ir įvairūs objektai; miega su galva; įprotis pakelti kumštį ar ranką po smakru sėdint. Dantų laiko ir sekos sutrikimai gali sukelti mezialinio įkandimo vystymąsi, būtent – viršutinių dantų sulaikymas ir ankstyvas žandikaulis.

Nepakankamas viršutinio žandikaulio vystymasis ir mezialinio įkandimo susidarymas kai kuriais atvejais gali prisidėti prie žandikaulių osteomielito, palatinos plyšio korekcijos pasekmės, žandikaulio navikai, akromegalija.

Mesialinio įkandimo klasifikavimas

Atsižvelgiant į žandikaulio dydį ir padėtį, išskirkite šiuos mezialinio įkandimo tipus:

1. Mesialinis įkandimas, dėl mažesnės makrognatijos:

• su įprastu viršutiniu žandikaulio dydžiu
• viršutinio žandikaulio išsivystymo ar distalinės padėties

2. Mesialinis įkandimas, mažesnė prognozė:

• padidėjo bazinė apatinė žandikaulė
• padidėja apatinio žandikaulio smakras

3. Mesialinis įkandimas, sukelia viršutinę mikrognatūrą

4. Mesialinis įkandimas, dėl viršutinės retrognatijos

5. Mesialinis įkandimas, dėl derinio:

• viršutinė mikrognatija ir apatinė makrognatija;
• viršutinės retrognatijos ir mažesnės prognozės;
• viršutinė mikrognatija ir mažesnė prognozė;
• viršutinė retrognatija ir apatinė makrognatija.

Pirmasis ir antrasis mezialinio įkandimo variantai ortodontijoje laikomi tikrais palikuonimis; trečias ir ketvirtasis variantas – kaip klaidingas palikuonis, kai apatinis žandikaulis yra normalaus dydžio, ir mezialinis įkandimas dėl viršutinio žandikaulio išsivystymo ar jo nugaros.

Atsižvelgiant į okliuzijos trikdymą sagitalioje kryptyje ir dydį bei mandibulinį kampą, yra trys mezialinio įkandimo laipsniai:

Aš laipsnis — sagitalinis tarpas tarp priekinių dantų iki 2 mm; pirmųjų molinių santykių pažeidimas sagitinėje kryptimi iki 5 mm; apatinis kampas iki 131°.

II laipsnis – sagittinis tarpas tarp priekinių dantų iki 10 mm; pirmųjų molinių santykių pažeidimas sagitinėje kryptimi iki 10 mm; iki 133 °°.

III laipsnis — sagitalinis tarpas tarp priekinių dantų yra daugiau kaip 10 mm; pirmosios molars santykis 11–18 mm; iki 145 °°.

Jie taip pat išskiria dantų alveolines ir gnatines mezialinio įkandimo formas: Pirmuoju atveju galimas apatinis žandikaulio poslinkis atgal, kol pasiekiamas teisingas užsikimšimas­dantys; antroje formoje poslinkis neįmanomas.

Mesialinio įkandimo simptomai

Mesialinio įkandimo atveju gali pasireikšti veido ir intraoralinių požymių derinys, taip pat įvairius jų sukeltus funkcinius sutrikimus. Iš išorės mesialinis įkandimas pasireiškia plečiant smakrą ir apatinę lūpą į priekį, viršutinės lūpos traukimas, gana dažnai – spragtelėję burnos spragai. Tuo pačiu metu, vidutinis trečioji asmens profilis atrodo nuskendo, įgaubtas. Apskritai paciento, turinčio mezialinį įkandimą, veido išraiška yra apibūdinama kaip «piktas».

Intraoraliniai mezialinio įkandimo požymiai pasižymi atvirkštine incizine persidengimu arba tiesioginiu dantų užsikimšimu priekinėje dalyje; uždarant kramtomuosius dantis, matomas tikrasis etapas. Galima žindyti į žandikaulius, švietimo diastemą ir tris, dystopiniai dantys. Perpildyta dantų padėtis žandikaulyje gali sukelti akmenų nusodinimą, gingivito ir kaklo karieso vystymasis.

Funkciniai sutrikimai mezialinėje įkandime gali apimti kalbos defektus (tarpdentinė sigma – rūšies mechaninė dislalia), sunku kramtyti ir kramtyti maistą, TMJ disfunkcija. Netinkamas kramtomosios apkrovos pasiskirstymas priekinių dantų srityje yra susijęs su periodonto audinių perkrovimu, periodonto ligos ir ankstyvo danties praradimo atsiradimas. Mesialinis įkandimas gali trukdyti protezavimui ir dantų implantavimui.

Mesialinio įkandimo diagnostika

Mesialinės įkandimo atpažinimas, teisingas jo tipo ir laipsnio vertinimas yra būtinas konsultavimas ortodontu. Paciento tyrimas prasideda veido ir profilio tyrimu, antropometrinių rodiklių pašalinimas, vizualinis okliuzijos į burną įvertinimas, atliekant funkcinį bandymą, leidžia atskirti tikrąjį progenemą nuo klaidingo.

Išreikštas laipsnis­mesialinio įkandimo gebėjimas įvertinti Bitų nustatymo rezultatus, naudojant įkandimo volelius, tiriant diagnostinius modelius, ortopantomografija, šoninė telerografija, TMJ rentgeno ir tomografija. Siekiant nustatyti funkcinius sutrikimus, atliekama kramtomųjų ir laikinų raumenų elektromografija; konsultuojasi su logopedu ir otolaringologu.

Mesialinio įkandimo gydymas

Ikimokyklinio amžiaus, kai kūdikio žandikauliai auga, Mezofunkcinės gimnastikos ir viršutinio žandikaulio alveolinio proceso masažas yra numatytas mezialinio įkandimo korekcijai; jei reikia, laikomas plastikinis liežuvis. Rekomenduojama naudoti vestibuliarines plokšteles, kad vaikas būtų pašalintas nuo blogų burnos įpročių. Ortodontinis gydymas šiame etape, jei yra, gali būti atliekamas naudojant Brückl aparatą, Kappa Bynina. Yra nuomonė, kad geriausi rezultatai, susiję su mezialinio įkandimo gydymu pieno ir ankstyvojo pakaitinio įkandimo laikotarpiu, pasiekiami naudojant veido kaukę.

Pakeičiamo įkandimo laikotarpiu mesialinio okliuzijos gydymas atliekamas naudojant turtą­torres Andrezena-Goyplya, Clammt, Frenkel, aparatai Vunderrera arba Persina. Nustačius nuolatinį įkandimą dėl anomalios okliuzijos korekcijos, taikomas nenuimamas ortodontinis prietaisas – laikiklio sistema. Tuo pačiu metu su ortodontiniu etapu atliekamos kalbos terapijos klasės, kad būtų ištaisyta dislalia.

Protezinis mezialinio įkandimo gydymas gali apimti selektyvų dantų šlifavimą, nuimamas ar fiksuotas protezavimas, siekiant normalizuoti okliuzinius kontaktus. Kartais su pernelyg didele žandikaulio raida, reikia atlikti ankstesnį chirurginį gydymą — dantų ištraukimas, apatinės žandikaulio dalies osteotomija.

Mesialinio įkandimo prognozė ir prevencija

Geriausias mezialinio įkandimo koregavimo rezultatas pasiekiamas gydymo pradžioje pieno ar pakaitinio įkandimo laikotarpiu. Nepaisant visų sunkumų, estetinio ir funkcinio sutrikimo korekcija yra įmanoma net ir suaugusiems. Tačiau šiuo atveju gydymo laikas didėja, dažnai reikia laipsniško gydymo, dalyvaujant dantų gydytojams, ortodontai, ortopedai.

Svarbų vaidmenį nuo vidinio įkandimo prevencijos vaidina normalus nėštumo ir gimdymo procesas, žindymas, nujunkyti vaiką nuo blogų įpročių, teisinga miego padėtis. Būtina laiku gydyti ligas, žandikaulio kaulų augimą, atskirų dantų anomalijų korekcija.