Kramtymas

Kramtymas – dantų koroninės dalies atsiradimo fiziologinis procesas dėl žandikaulio ir dantenų alveolinio proceso paviršiaus. Pieno dantų išsiveržimas lydimas vietinių ženklų (paraudimas, patinimas ir «niežėjimas» dantenos, didelė seilėtekis) simptomai (nerimas, sumažėjęs apetitas, miego sutrikimas). Siekiant palengvinti dantų ėmimo procesą, galite suteikti vaikui ypatingą «dantis», masažo dantenoms, naudoti anestezinius gelius, vaistinių augalų paraiškas. Kai pablogėja bendra sveikatos būklė, patartina pasikonsultuoti su pediatru arba pediatrijos odontologu.

• Dantų ėmimo laikas
• Veiksniai, trukdančio laiko
• Dantų simptomai
• Pagalbinė pagalba
• Dantų priežiūra po dantų

Kramtymas

Kramtymas – stomatologinės raidos etapas, būdingas pieno ar nuolatinių dantų atsiradimas vaikui. Dantų ir dantų pokyčiai yra natūralūs procesai, kuris, viena vertus, dėl vaiko kūno vystymosi ir augimo, ir kita vertus — atspindi jo somatinės sveikatos lygį, pasą ir biologinį amžių. Kramtymas vyksta tam tikrais laikotarpiais; tuo pačiu metu, šio proceso metu, net ir sveikiems vaikams, galima pastebėti individualius nuokrypius. Žmonėms per visą gyvenimą du kartus įvyksta visas dantų ėmimo ciklas: pieno (laikinai) dantys pasirodo po 6 mėnesių.– 24-30 mėnesių.; 5-14 metų amžiaus jie pakeičiami nuolatiniais dantimis.

Šiuo metu vaikų odontologijoje yra tendencija mažinti vystymosi laiką ir ankstyvą odontologiją, kuris yra susijęs su bendru pagreičiu. Vaiko nutekėjimo teisingumą gali įvertinti vaikų specialistai – pediatrai ir stomatologai.

Dantų ėmimo laikas

Fiziologinio dantėjimo kriterijai yra apibrėžti terminai, tam tikra tvarka ir suporavimas (tuo pačiu metu­to paties pavadinimo išvaizda­dantys dešinėje ir kairiajame žandikaulyje).

Burnos ertmėje naujagimiams nėra dantų; gleivinė apima alveolinio proceso kraštą, obra­Zuya įtemptas volas. Nepaisant to, dantų klojimo procesas prasideda nuo 6-8 savaitės. Iki gimimo kiekviename vaiko žandikaulyje jau yra 10 laikinų ir 8 nuolatinių folikulų (dantų primordija), kurie yra skirtinguose vystymosi ir mineralizacijos etapuose. Po gimimo likusiuose žandikauliuose susidaro likusių nuolatinių dantų primordijos.

Vaikų pradinių dantų išsiveržimas prasideda vidutiniškai amžiaus­6–7 mėnesius, kai dantų vainiko formavimas baigiasi ir jo šaknis pradeda vystytis. Žemutiniai centriniai pjūviai pirmiausia pasirodo burnos ertmėje, tada (per 8-9 mėnesius.) – viršutiniai centriniai pjūklai. Viršutinių šoninių pjūklų išsiveržimas įvyksta 9–11 mėnesių vaikui.; apatinėje pusėje – 11-13 mėnesių. Toliau apie 1-1,5 metai, yra pirmieji viršutiniai molarai (molars), už jo — pirmieji apatiniai molarai. Tada šunys nuosekliai išsiveržia viršutiniame ir apatiniame žandikaulyje (16-20 ir 17-22 mėnesių. atitinkamai). Pirminių dantų dantėjimas baigiasi 2-2 metų amžiaus,5 metai po antrojo apatinio ir viršutinio molaro atsiradimo.

Tokiu būdu, pieno įkandimas vaikams turi 20 dantų; joje nėra premolarų­riaumoti. Pediatrijoje, siekiant apytiksliai apskaičiuoti dantų skaičių jaunesniam nei vienerių metų vaikui, naudojama formulė: N — 4, kur n – amžiaus. Žindymo trukmė įprastai besivystančiose vaikams gali judėti viena ar kita kryptimi: taip, kai kurie turi pieno dantis 4 mėnesių amžiaus. – 2 metai; iš kitų — nuo 8-10 mėnesių. iki 3,5 metai.

Iš karto po dantų pieno dantys turi akytą ir grubų emalį, kuriame yra nedaug mikroelementų. Todėl, jei nesilaikoma tinkamos higienos priežiūros, maitinimo režimu, dantų profilaktika (sandarinimo skilimas, fluorintų vaistų taikymas, gilus fluorinimas) yra didelė rizika išsivystyti kariesą pieno dantims. Dantų gimdos hipoplazijos rezultatas gali būti emalio hipoplazija.

Nuolatinių dantų užsukimo sąlygos paprastai sutampa su pieno praradimo laikotarpiais. Kaip taisyklė, jau pasibaigus laikinojo danties praradimui matomose kiaurymėse arba dalis nuolatinio danties pjovimo krašto. Prore­nuolatiniai dantys pradeda­nuo pirmuosius moliusus 5-6 metų amžiaus. Nuolatiniai centriniai pjūklai (mažesnis, tada viršuje) pasirodo per 6-8 metus; už jų, 8-10 metų, keičiasi šoniniai pjūviai. Kramtymas, pirmasis ir antrasis premolarai (mažos molinės) patenka į 10–12 metų amžių. Iki paskutinių 13-14 metų antroji molars išsiveržia. Iki 17-25 metų atsiranda išminties dantys (kartais jie visiškai neišplūsta).

Nuolatiniai vaikų dantys žymiai skiriasi nuo suaugusiųjų dantų anatominėmis savybėmis. Visų pirma, nuolatiniuose dantyse vaikams dantų ir masės ertmės tūris yra daug didesnis, ir suma­kietuose audiniuose — mažiau, todėl įvairūs egzogeniniai veiksniai gali lengvai sukelti kariesą ir pulpitą. Kadangi labai svarbu užtikrinti tinkamą priežiūrą nuo pat pradžių, reguliariai atlikti profesinę higieną, dantų fluorido apdorojimas.

Veiksniai, trukdančio laiko

Dėl dantų sąlygų ir savybių­paveldimi ir aplinkos veiksniai daro įtaką. Tarp pastarųjų, pagrindinis vaidmuo yra priskirtas našlaičiai perinatalinei istorijai: toksikozė be­diržas, reeso konfliktas, intrakranijinis gimimo sužalojimas, ankstyvo amžiaus, infekcinės naujagimių ligos ir pan.

Tokiems vaikams dantymo laikotarpis gali būti atidėtas maždaug 2 kartus. Vaikai pastebi daugiau dantų, gimė motinoms, turinčioms širdies sutrikimų, sukėlė herpeso infekciją, toksoplazmozė ir kt. ligų.

Tinkamas dantų sistemos formavimasis labai priklauso nuo vaiko vystymosi pirmaisiais gyvenimo metais. Taigi, pastebėjau, kad pieno dantų kratymo sąlygos pažeidžiamos įgimta hipotirozė, ir laikas bei tvarka – su Rickets. Pažeidimo proceso pažeidimai­dantų pokyčius ir pokyčius galima stebėti hipofizės patologijoje, visiškas žindymo sutrikimas, naujagimio sepsis, dažnas peršalimas, pneumonija ir kt. Savo ruožtu, sutrikusi dantų skausmas gali sukelti nenormalaus įkandimo atsiradimą vaikams.

Kai kurie mokslininkai pažymi, kad pirmagimio dantys išnyko anksčiau, nei tolesni vaikai; berniukai vėliau, nei mergaitės, ir jaunų tėvų vaikams – vėliau, nei vėlyvos lyties vaikai. Yra atvejų, kai vaikai gimsta jau nupjautais dantimis (dažniau centriniai apatiniai pjūviai). Prenatalinės dantų priežastys nežinomos, tačiau jūs tikrai galite pasakyti, kad per anksti atsiradę dantys yra žemesni jų struktūroje ir turi neformuotas šaknis. Tokie dantys turėtų būti pašalinti netrukus po išsiveržimo. Priešingu atveju, čiulpiant, jie nuolat sužeis motinos spenelį, gali sukelti mastito vystymąsi. Viduje išsiveržti dantys yra pieniški, todėl nuolatiniai dantys po jų pašalinimo pasirodo tik per 6-7 metus.

Dantų simptomai

Nepaisant tvirtos nuomonės, kad neišvengiamai lydi kūdikiai «dantų karščiavimas» (temperatūros padidėjimas, vemti, viduriavimas, odos bėrimas, traukuliai), pediatrijos odontologai reikalauja, kad tokie vaizdai būtų klaidingi. Būdamas fiziologinis procesas, trunka 2 metus,5 metai, dantimis negali būti ir neturėtų būti pridedami jokie patologiniai pasireiškimai.

Dauguma simptomų, šiais laikais, nėra tiesiogiai susiję su pro­dantis, a tarnauja kaip bendros infekcijos ar valgymo sutrikimų pasireiškimas. Taip yra dėl papildomų maisto produktų, apsauginio poveikio pašalinimas­motinos pienas, vitamino trūkumas ir kiti veiksniai, kurios padidina vaiko jautrumą įvairioms infekcijoms. Dažnai dantymo laikotarpis chronologiškai sutampa su ARVI, ūminė žarnyno infekcija, virusinis stomatitas, krūtinės angina, rinitas, tonzilitas, otitas, reakcija į vakcinaciją arba nauja vaisto atsiradimas vaiko mityboje.

Tačiau, daugumoje kūdikių dantų lydi tos pačios rūšies apraiškos, kas leidžia juos laikyti šios valstybės simptomais, ne foninės ligos. Paprastai dantų pirmtakai pasirodo praėjus 3-5 dienoms iki danties viršaus išsiskiria iš dantenų gleivinės ir iš karto išnyksta. Vietiniai ankstyvo danties išsiveržimo požymiai yra dantenų patinimas ir paraudimas. Kartais hematoma pasireiškia nedidelės melsvos spalvos auglio pavidalu 2-3 savaites iki danties išsiveržimo. Paprastai hematomos buvimas nereikalauja intervencijos, tačiau, didėjant jo dydžiui, atliekamas gleivinės pjūvis, o turinys evakuuojamas. Kartais dantimis lydi nedidelis kraujavimas iš dantenų.

Kailių pasekmės­natūralus dirginimas­dantenų išsiveržimas su išsiveržiančiais dantimis yra vadinamasis «niežulys» guma, išreikštas, kad vaikas pradeda traukti įvairius daiktus savo burnoje, užklijuokite ir įkandykite juos dantenų voleliais. Dėl tos pačios priežasties, su dantimis, pastebimas geresnis seilėjimas. Pernelyg didelis nugriovimas yra iš dalies susijęs su nauja sėdi vaiko padėtimi, taip pat šiek tiek­burnos ir nesugebėjimo nuryti seilių, taip koreguojant jo sumą. Seilėtekis gali sukelti burnos srities dirginimą ir bėrimą, smakro, skruostus, krūtinė.

Dažni dantų simptomai gali būti kūno temperatūros padidėjimas virš 37,5°Su, nesusiję su kitomis priežastimis; vėmimas, sukelia seilių nurijimą; kosulys, dėl seilių. Vaikai gali sutrikdyti miegą, sumažinti apetitą (iki atsisakymo valgyti), atsiranda dirglumas ir aštrumas.

Pagalbinė pagalba

Su reikšmingais dantų laikymo nukrypimais (jei iki metų vaikas neturi vieno danties) turėtų kreiptis į vaikų odontologą. Šiuo atveju jums reikės atlikti ortopantomogramą, kad būtų galima įvertinti dantų primordijos būklę ir neįtraukti adentijos.

Galima palengvinti vaiko būklę dantų dantymo metu, aplinkui kūdikį su tėvų globa ir meile, ir nuolat atliekant paprastas procedūras. Niežuliui ir skausmui malšinti naudojami specialūs vietinio anestetinio poveikio geliai, kuris gali būti trinamas į dantenas kelis kartus per dieną. Dantenas galima apdoroti soda tirpalu, šalavijas, ramunėlių arba ąžuolo žievės. Sunkus skausmo sindromas yra priimtinas (ibuprofenas, paracetamolis ir kt.). Jei vaikas netoleruoja dantų, galite aplankyti vaikų homeopatą iš anksto, kurie rekomenduos individualius homeopatinius vaistus.

Dantų ėmimo metu patartina naudoti vadinamuosius dantų dantis – specialūs minkšti plastikiniai žaislai, vaikas gali nuskusti be pavojaus pakenkti dantenoms. Norėdami padėti jūsų kūdikiui pirštu pasidaryti ypatingų masažinių dantenų, suvynioti su marle, sudrėkinti šaltame vandenyje.

Dantų priežiūra po dantų

Vaiko prevencinis apsilankymas pas odontologą turėtų vykti netrukus po pirmųjų dantų išsiveržimo arba 1 metų, liežuvio ir lūpų frenulumo būklė, rekomenduoti tinkamą dantų priežiūrą. Tolesni apsilankymai pas odontologą turėtų būti reguliarūs – 2 kartus per metus karieso prevencijai.

Pirmieji kūdikių dantys turėtų būti valomi 2 kartus per dieną su marlės arba silikono šepečiu ant piršto, nenaudojant dantų pasta. Nuo 1 metų galima valyti sausu dantų šepetėliu, ir nuo 2 metų – naudoti kūdikio dantų pasta.

Nuolatinių dantų sveikata labai priklauso nuo pieno būklės. Įvairūs laikinų dantų pažeidimai gali pažeisti nuolatinius, todėl pirminių dantų ėduonies gydymas yra privalomas. Tinkamai emalio mineralizacijos procesui būtina praturtinti maistą su produktais, daug fosforo, kalcio, vitaminas C; saldaus naudojimo apribojimas.