Prostatos vėžio pasikartojimas

Prostatos vėžio pasikartojimas – piktybinio naviko atsinaujinimas po radikalaus prostatos vėžio gydymo. Gali būti vietinis, sisteminis arba biocheminis. Asimptominis ar skausmingas, dizurija, hematurija, erekcijos sutrikimas, hematospermija ir kiti simptomai. Sisteminis prostatos vėžio atsinaujinimas atskleidžia įvairių organų disfunkciją. Vėlesniuose etapuose pastebimi pažymėti onkologiniai simptomai. Diagnozė atskleidžia, atsižvelgiant į analizę, nustatančią PSA lygį, MRT, CT, PET CT, scintigrafija ir biopsija. Gydymas – radioterapija, hormonų terapija, operacija, ultragarso abliacija.

• Klinikiniai prostatos vėžio pasikartojimo simptomai
• Laboratoriniai prostatos vėžio pasikartojimo simptomai
• Prostatos vėžio pasikartojimo diagnostika ir gydymas

Prostatos vėžio pasikartojimas

Prostatos vėžio pasikartojimas – piktybinis navikas, po kelių mėnesių po radikalaus konservatyvaus arba chirurginio prostatos vėžio gydymo. Gal vietinis (atsirado apšvitintame prostatos audinyje arba nuotolinės prostatos liaukos sluoksnyje), sisteminis (kartu su metastazavusiu tolimų organų pažeidimu) arba biocheminiai (pasireiškia tik PSA padidėjimo forma). Per 10 metų nuo gydymo pabaigos 27-53 m. Aptinkami prostatos vėžio lokaliniai ir sisteminiai atkryčiai% serga. Duomenys apie biocheminių pasikartojimų paplitimą skiriasi. Gydymą atlieka onkologai, urologai ir andrologai.

Klinikiniai prostatos vėžio pasikartojimo simptomai

Klinikinius ligos simptomus lemia pasikartojančio naviko lokalizacija ir onkologinio proceso paplitimas. Pradiniuose etapuose pasikartojantis prostatos vėžys gali būti besimptomis. Padidėjus vietinio pasikartojančio neoplazijos skersmeniui, atsiranda simptomų, dėl mechaninio šlaplės suspaudimo, pro prostatos liauką arba nutolusį prostatos lizdą (ankstesnės operacijos atveju). Yra dažnas noras šlapintis, pertrūkis skausmingas šlapinimasis, hematurija, nocturija, deginimas šlapinimosi metu ir po jo.

Kartu su aukščiau minėtais simptomais prostatos vėžio pasikartojimas gali būti pastebėtas seksualinės sferos sutrikimais, įskaitant – impotencija, erekcijos sutrikimas ir hematospermija. Skausmas šlaunikaulio srityje. Atliekant tiesiąją žarnos palpaciją prostatos liaukoje, aptinkamas navikas. Padidėjus vietinio pasikartojimo dydžiui, pastebima šlapimo pūslės kaklo ir tiesiosios žarnos atauga. Ūmus šlapimo susilaikymas, vidurių užkietėjimas ir kraujo priemaišos išmatose.

Prostatos vėžio sisteminio pasikartojimo pasireiškimą lemia metastazių lokalizacija. Kaulų ir raumenų sistema labiausiai kenčia. Su kaulų metastazėmis (paprastai juosmens nugarkaulyje, retai krūtinės slanksteliuose, dubens kaulai, klubų kaulai ir kitos kaulų struktūros) skausmas pasireiškia paveiktame rajone, galimi patologiniai lūžiai. Su stuburo pralaimėjimu stebimi neurologiniai sutrikimai. Kartu su antriniais kaulų pažeidimais sisteminis prostatos vėžio pasikartojimas gali rodyti plaučių metastazes, kepenis, inkstai ir smegenys.

Plaučių metastazės pasireiškia skausmais krūtinėje, kosulys ir hemoptizė. Periferinių plaučių dalių pralaimėjimas gali būti besimptomis. Periodinis prostatos vėžys su kepenų metastazėmis pasižymi skausmu, hepatomegalia ir gelta, kurios sunkumas yra skirtingas. Inkstų metastazę lydi juosmens srities skausmas, dizurija ir hematurija. Metastazavusių smegenų navikų aptinkami nuolatiniai galvos skausmai, pykinimas, vėmimas. Neurologinių sutrikimų pobūdį lemia prostatos vėžio metastazavusio pasikartojimo lokalizacija. Vėlyvose išsekimo stadijose, hipertermija ir vėžio intoksikacijos simptomai.

Laboratoriniai prostatos vėžio pasikartojimo simptomai

1999 m. Ji buvo įkurta, kad prostatos vėžio pasikartojimas būtinai lydi PSA padidėjimą (specifinis prostatos antigenas). Šis atradimas pakeitė požiūrį į ligos diagnozę ir padidino laboratorinių tyrimų vaidmenį nustatant prostatos vėžio pasikartojimo procesą. Atsirado nauja koncepcija – biocheminis prostatos vėžio pasikartojimas (PSA atkrytis). Plačiai paplitęs laboratorinių metodų, skirtų diagnozuoti šią patologiją, įvedimas leido anksti diagnozuoti pasikartojančius procesus ir padidinti radikalių gydymo metodų proporciją.

Padidėjęs PSA gali atsirasti dėl atsinaujinančios prostatos vėžio, ir likusių normalių prostatos ląstelių buvimas pašalinto organo lovos srityje. Diferencinė vietinės prostatos vėžio pasikartojimo diagnozė, sistemos procesus ir didinant PSA lygį, dėl likusių prostatos ląstelių, atliekamas atsižvelgiant į pradinį prostatos specifinį antigeną, jos augimo tempas ir dvigubinimo laikas.

Įdiegta, 5 metus po biocheminio atkryčio nustatymo, mirtis įvyksta 4%, 15 metų – 15 val% pacientams, sergantiems biocheminiu prostatos vėžiu. Iš viso 15% pacientai miršta nuo ligos progresavimo, tačiau vidutinė trukmė tarp PSA padidėjimo ir mirties yra 13 ar daugiau metų. Šie statistiniai duomenys rodo, kad yra didelės rizikos pogrupis pacientų grupėje, kuriems diagnozuotas biocheminis prostatos vėžio atsinaujinimas, tačiau atrankos kriterijų apibrėžimas, įtraukti į šį pogrupį, iki šiol yra rimta problema.

Prostatos vėžio pasikartojimo diagnostika ir gydymas

Kartu su PSA apibrėžimu nustatant prostatos vėžio pasikartojimą, naudojami objektyvaus tyrimo ir tiesiosios žarnos tyrimo duomenys, CT nuskaitymo rezultatai, MRI ir dubens organų ultragarsas, prostatos ir anastomozės zonos biopsija. Norint nustatyti sisteminį prostatos vėžio pasikartojimą su raumenų ir kaulų sistemos pažeidimu, atlikti skeleto kaulų scintigrafiją. Nesant klinikinių simptomų ir PSA koncentracija yra mažesnė nei 20 ng/ml ultragarso ir CT paprastai neturi patologinių pokyčių. Patikimesnius rezultatus galima gauti naudojant endorektinę MRT.

Atliekant biopsijos mėginį, kurių sudėtyje yra piktybinių ląstelių, sugeba gauti iš 54% pacientams. Esant pasikartojančiam prostatos vėžiui, kuris yra apčiuopiamas arba aptinkamas ultragarsu, biopsijos efektyvumas padidėja iki 80%. Siekiant nustatyti kepenų metastazes, atliekamas ultragarsas, Kepenų CT arba MRI. Kai prostatos vėžys pasikartoja su metastazavusiu inkstų pažeidimu, atliekama urografija, su židiniais plaučiuose – krūtinės ląstos rentgenograma. Metastazėms smegenyse atliekamas neurologinis tyrimas, atlikti smegenų CT ir MRI.

Gydymo taktika nustatoma atsižvelgiant į lokalizaciją, neoplazijos skersmuo ir pasikartojančios prostatos vėžio dažnis. Dažnai naudojami radioterapija ir hormonų terapija (atskirai arba kartu su radiacija). Retai naudojami pasikartojančios prostatos vėžio chirurginiai metodai. Chirurginės intervencijos paprastai atliekamos mažiems vietiniams procesams jauniems pacientams. Ultragarso abliacija laikoma perspektyviu vietinių atkryčių gydymo metodu. Jei nėra radiacinės terapijos ir hormonų terapijos poveikio pacientams, sergantiems sisteminiu prostatos vėžio atkryčiu, nustatyta chemoterapija.