Vaikų baimės

Vaikų baimės – konkretus, su amžiumi susijusi nerimo patirtis, nerimas, kyla kaip reakcija į tikrąją ar įsivaizduojamą grėsmę. Akivaizdūs emocinės būsenos pokyčiai, vegetatyviniai simptomai – širdies širdies plakimas, ritmo sutrikimas, raumenų įtampa. Elgesys būdingas vengiant potencialiai pavojingų situacijų/objektų, per didelis prisirišimas prie suaugusiųjų, baimė vienatvės. Diagnozę atlieka psichologas, psichoterapeutas, psichiatras. Naudojamas pokalbio metodas, klausimynai, projektiniai testai. Gydymas remiasi psichoterapijos kūrybiškumu, konsultavimo tėvai.

• Vaikų baimių priežastys
• Pathogenesis
• Klasifikacija
• Vaikų baimių simptomai
• Komplikacijos
• Diagnostika
• Vaikų baimės gydymas
• Prognozė ir prevencija

Vaikų baimės

Baimė kaip kūno reakcija į įsivaizduojamą/Tikrasis pavojus yra savikontrolės instinkto pagrindas, mobilizuoja žmogų pabėgti, kova. Konkretus skirtumas tarp vaikų baimių – komunikacijos trūkumas su dabartine grėsme. Jie kyla iš išorės gautos informacijos pagrindu, transformuota fantazija, pagal vaizduotę. Paplitimas siekia 90%. Sunkumas skiriasi, dažniausiai baimė yra paviršutiniška, išnyksta savaime, 1-1,5% vaikai formuoja fobijas – emociniai sutrikimai, reikalaujantis gydymo. Epidemiologiniai rodikliai yra didesni mergaičių. Predisposing factors – tėvai, vyresni nei 35 metų, auginti vienintelį vaiką, ribotas kontaktas su bendraamžiais.

Vaikų baimių priežastys

Baimė dėl tam tikrų daiktų ar situacijų susidaro vaikams dėl psichologinių savybių – įspūdis, patikimumas, padidėjęs nerimas, aktyvi fantazija. Baimė kyla, kai susiduria su išoriniais veiksniais, svarbiausias iš kurių yra švietimas. Santykiai su tėvais dažnai tampa vaiko neurozės šaltiniu. Yra šios baimės dėl vaikystės priežastys:

• Neigiama patirtis. Trauminės situacijos – pagrindinis nuolatinių baimių šaltinis. Emocinius sutrikimus sunku ištaisyti, tapti fobijais. Pavyzdys: baimė šunų (gatvėse) po to, kai juos įkando gyvūnai.
• Bauginimas. Tėvai, globėjai gali naudoti nuostabų objekto vaizdą (gyvūnas, žmogus) situacija, kuria siekiama išvengti nepageidaujamo vaiko elgesio. Pavyzdys: «tu būsi kaprizas – Aš duosiu kažkieno teta».
• Aukštas tėvų nerimas. Emocinis nerimas, suaugusio įtampa, nustatyti, kad nepavyksta, yra perduodami vaikui. Bans, įspėjimai («kris», «pateks») sukelti nerimą, paversti baimę.
• Tėvų agresyvus elgesys. Rodyti galingumą, Tėvų dominavimas sumažina pagrindinio pasitikėjimo jausmą. Tuštumas, nuolatiniai lūkesčiai kelia baimę.
• Filmai, kompiuteriniai žaidimai. Sklype dažnai yra smurto scenos, grasinimai. Vaikas negali kritiškai įvertinti tokių situacijų galimybės, pradeda bijoti jų pasikartojimo.
• Vaikų psichikos sutrikimai. Baimė yra tam tikros ligos simptomas (neurozė, neuropatija). Reikalinga kompleksinė diagnostika, ilgas gydymas.

Pathogenesis

Vaikų baimės atsiradimas dėl su amžiumi susijusių psichikos vystymosi. Vaizduotė vaidina svarbų vaidmenį – minties naujų vaizdų ir idėjų kūrimo procesas apdorojant anksčiau gautą informaciją. Gebėjimas fantazuoti įvyksta per 2-3 metus, smailės ikimokykliniame amžiuje, jaunesnis mokyklos amžius. Vaikų baimės yra labai įvairios, neįprasta, patirties intensyvumas. Kuo labiau įpročiai, nerimo kūdikis, kuo lengviau jie suformuodami. Nesugebėjimas objektyviai įvertinti situaciją, kritikuojantis savo emocijas padeda, išlaikyti baimę. Kaip situacija auga, kurio vaikas bijo, keičiasi. Baimių turinys atspindi reikšmingą šio amžiaus gyvenimo sritį. Kūdikystė – baimė atskirti nuo motinos; ankstyvoji vaikystė, ikimokyklinis amžius – baimė tamsoje, gyvūnų, išgalvotas būtybes; mokyklos laikotarpis – socialinės baimės.

Klasifikacija

Vaikų baimės yra klasifikuojamos pagal daugybę skirtingų parametrų. Baimių pasidalijimas į biologinius ir socialinius yra plačiai paplitęs. Natūralus kyla anksti, paremta savikontrolės instinktu. Socialinės formos vaiko vystymosi procese, susijusi su tarpasmeninių kontaktų sfera. Pagal objektą, priežastis, apraiškų savybės, trukmė, intensyvios baimės yra padalintos į:

• Pervertinta. Dažniausiai, yra vaiko fantazijos rezultatas. Atsiranda tam tikromis aplinkybėmis, palaipsniui plinta, padengti visas mintis, patirtis.
• Obsesinis. Susijusi su konkrečiomis gyvenimo situacijomis (baimė aukštybių, atvira erdvė). Geras išprovokuoti paniką.
• Delusionalus. Baimės atsiradimas prieštarauja logiškam paaiškinimui. Ryšys su objektu/situacija yra neįprasta, keistas personažas. Pavyzdys: vaikas nukrito, vaikščiodami batai – batų susiduria baimė.

Vaikų baimių simptomai

Nuo naujagimio iki šešių mėnesių baimės pasireiškia instinktyviai sukrėsti, nuleidimo rašikliai, bendra įtampa, nerimas. Išsigandusi, kūdikis verkia, paskambinti motinai. Garsus garsas gali būti provokuojantis veiksnys, ryški šviesa, palaikyti nuostolius, greitai artėja nepažįstamas didelis objektas. Per 6-7 mėnesius susidaro jausmas prisirišimo prie mamos. Su ilgąja jo nebuvimu, vaikas tampa neramus. Baimės pagrindas – reakcija, panašus į nerimo vienatvę, atskyrimas. Tokia patirtis gali išlikti iki 2,5-3 metai. Nuo 8 mėnesių baiminasi svetimi žmonės. Baimė sumažėjo pusantrų metų.

Baimė dėl antrųjų gyvenimo metų yra susijusi su netikėta svetimų išvaizda, yra viršuje, skausmas, aštrus garsas, vienatvė. Nuo 2 metų vaikai pradeda bijoti atskirų objektų – gatvės šunys, judantys automobiliai, gaisro. Treji metai – savo formavimo laikotarpis «Aš esu», atskyrimas nuo kitų, savisaugos santykiai. Yra baimė bausmės, atspindintis veiksmų pasekmių supratimą, baiminasi nepakankamo dėmesio (meilės) tėvas.

Ikimokyklinio amžiaus baiminasi skausmas, tamsa, atviras/uždara erdvė, pavojingi daiktai, bausmės, įsitikinimai tėvai. Pridėta nuostabios baimės, nerealu tvarinių – pyragas, skeletas, vaiduoklis, troliai. Jaunesniems studentams, paaugliams dominuoja socialinės sąveikos baimės. Vaikai bijo blogo ženklo, atlikti viešai, būti išjuokiamas, į įsitikinimą, atmetimas.

Nuo 6 metų amžiaus mirties baimė dažnai yra neišvengiamas įvykis, neišvengiamas gyvenimo baigtis. Yra baimė dėl ligos, avarijos, gaisrai, žmogaus sukeltos ir stichinės nelaimės. Vaikų baimę pasireiškia elgesio pokyčiai, emocijų. Vaikas siekia išvengti baisių daiktų/situacijose, gauti nerimą, neramus, snausti. Patirtis atspindi gerovę – miegas sutrikdytas, sumažėjęs apetitas, yra įvairių lokalizacijos rūpesčių (galva, pilvasis, raumeningas, sąnarinis, nuoširdus).

Komplikacijos

Nesant tinkamos tėvų pagalbos, psichologai, pedagogų vaikų baimės gali virsti fobijomis – ryškios intensyvios nerimo reakcijos, panika. Fobijos yra atsparios, dažnai neracionalu, išprovokuota situacijose/objektai, ne reali grėsmė. Atsižvelgiant į vaikystės baimę, vystosi obsesinis būklės neurozė (obsesinis kompulsinis sutrikimas, intrusyvus minčių ir veiksmų kartojimas). Paauglių prigimtis įgauna įtartinos savybės, nerimas, netikrumas. Bet koks išvardytų komplikacijų atsiranda ribojantis elgesys, noras išvengti tam tikrų situacijų, socialinės adaptacijos sunkumai.

Diagnostika

Vaikų baimės sukelia psichologai, psichoterapeutai, psichiatrams. Diagnostikos procesas grindžiamas klinikiniu pokalbiu – vaikai neslėpia savo patirties, po pažinčių, susisiekti su specialistu apie situacijas, nerimą keliantis. Siekiant objektyviai nustatyti baimių intensyvumą, naudojami psichodiagnostikos metodai:

• Klausimynai. Yra daugybė standartizuotų metodų, moksliniais tyrimais orientuotos vaikų baimės. Ikimokyklinio amžiaus vaikai, jaunesni studentai klausia tiesiogiai. Paaugliai teikia savarankiškos formos – nesant kontrolės, berniukai ir mergaitės atsako sąžiningiau. Klausimynai parenkami atsižvelgiant į vaiko amžių. Naudokite vaikų baimių diagnozavimo metodą (Захаров), Struktūrinis vaikų baimių klausimynas (Akopyan).
• Projektuojamos technologijos. Išanalizuoti ikimokyklinio amžiaus vaikus, identifikuoti be sąmonės, moksleiviai naudoja paslėptus paslėptų baimių tyrimus, diagnostikos pasakojimai, situacijos interpretavimo testai. Struktūrinių klausimų nebuvimas sukuria psichologo ir vaiko pasitikėjimo atmosferą, leidžia apeiti apsauginius mechanizmus, baimė įsitikinimų. Bendri metodai – «Atkreipk baimę» (Захаров), bandymas «Pasaka» (Dusas), Teminis appercepcinis testas (Murray).

Vaikų baimės gydymas

Pacientų priežiūra yra pagrįsta namų aplinkos sukūrimu, išlaikyti ramybės jausmą, saugumas. Be to, taikomi psichoterapijos metodai, leidžia visiškai realizuoti, perdirbti neigiamas emocijas – nerimas, nerimas, baimė. Visapusiškas gydymas atliekamas psichoterapeutu, psichologas, psichiatras. Apima:

• Šeimos konsultavimas. Susitikimai reikalingi priežasčių nustatymui, formuoti ir išlaikyti baimę . Aptariami gimdymo metodai, šeimos santykių ypatumai (konfliktai, agresijos pasireiškimai) ir vaiko laisvalaikis. Specialistas teikia rekomendacijas dėl tėvų elgesio koregavimo, pageidautini būdai bendrauti su vaiku.
• Psichoterapija. Klasės vyksta individualiai. Pirmame etape aptariamos baimes. Konfidencialus pokalbis iš dalies sumažina emocinę įtampą. Antroje stadijoje atliekamos perdirbimo baimės. Pasakų terapijos metodas – pasakojimas apie baimę su gera pabaiga. Efektyvus klases su kūrybine dalimi – sukūrė baimę (piešimas, madinga figūra) pakeista ar rituališkai sunaikinta.
• Vaistų vartojimas. Narkotikų terapija yra būtina, kai ji išreiškiama, ilgalaikiai simptomai. Naudojamas sudėtingo gydymo pradžioje, prieš teigiamą psichoterapijos poveikį. Psichiatras nurodo anksiolitikus, raminamieji. Gydymo režimas, dozavimas, priėmimo trukmė nustatoma atskirai.

Prognozė ir prevencija

Laikui berniukas «išaugti» labiausiai vaikų baimės. Palankių rezultatų tikimybė didėja tinkamai tėvų ir psichoterapijos priežiūrai. Siekiant užkirsti kelią baimės vystymuisi vaikui, būtina sukurti ir išlaikyti pasitikėjimą juo, atsisakyti parodyti dominavimą, fizinės jėgos panaudojimas, nerodyk savo nerimo ir baimės. Svarbu organizuoti laisvalaikį, teikiant pirmenybę mobiliajai ir kūrybinei veiklai komandoje, Nežiūrint televizoriaus ir virtualių žaidimų.