Alerginė bronchopulmoninė aspergiliozė
Alerginė bronchopulmoninė aspergiliozė – tai lėtinė broncho-pneumoninės sistemos liga, sukeltas kvėpavimo takų pažeidimas su Aspergillus grybomis ir būdingas alerginio uždegiminio proceso atsiradimas bronchuose. Aspergiliozė, kaip taisyklė, pasireiškia bronchų astma sergantiems pacientams, pasireiškė karščiavimu, kosulys su gleivinės skrepliais, krūtinės skausmai, periodiniai astmos priepuoliai. Diagnozė nustatoma remiantis klinikinių tyrimų duomenimis, kraujo ir skreplių tyrimai, rentgeno tyrimas plaučiuose, alergijos tyrimai. Gydymas atliekamas naudojant gliukokortikoidus ir priešgrybelinius vaistus.
Alerginė bronchopulmoninė aspergiliozė
Alerginė bronchopulmoninė aspergiliozė – tai yra infekcinė alerginė pelėsio mikozė, sukelia aspergillus grybeliai (kaip taisyklė, tai yra aspergillus fumigatus) ir pasireiškė kvėpavimo takų disbiozės raida, alerginis bronchų gleivinės uždegimas ir tolesnė plaučių fibrozė. Liga dažniausiai būna pacientams, sergantiems atopine astma (90% visi aspergiliozės atvejai), taip pat cistine fibroze ir imuninės sistemos pažeidžiamiems asmenims.
Liga pirmą kartą buvo nustatyta ir aprašyta JK 1952 m. Tarp pacientų, sergančių bronchine astma, kurie patyrė ilgą karščiavimą. Šiuo metu alerginė bronchopulmoninė aspergiliozė yra dažniau pasitaikanti 20-40 metų amžiaus žmonėms ir yra diagnozuota 1-2% pacientai su bronchine astma. Aspergillus grybelių nugalimas kvėpavimo takų kelia ypatingą pavojų asmenims su įgimtu ir įgimtu imunodeficitu.
Priežastys
Alerginės bronchopulmoninės aspergiliozės sukėlėjas – Aspergillus genties mielės grybai. Iš viso žinoma apie 300 tokių mikroorganizmų atstovų, 15 iš jų gali sukelti užkrečiamą-alerginį uždegimą, kai įkvepiama. Daugeliu atvejų bronchų mikozė susidaro, kai prasiskverbia Aspergillus fumigatus.
Aspergillis yra įprasti visur, grybų sporos yra ore ir vasarą, ir žiemą. Mėgstamiausia šių mikroorganizmų buveinė – drėgnas, šlapynė, dirvožemis, turintis daug organinių trąšų, aikštės ir parkai su kritusiais lapais, gyvenamosiose ir negyvenamose patalpose, kuriose yra daug drėgmės (santechnika, vonios kambariai, rūsys senose namuose), patalpų augalų žemė, paukščių narveliai, oro kondicionieriai.
Aspergillus sporų sporos pateko į kvėpavimo takus įkvėpus, kaupiasi ant bronchų gleivinės, sudygsta ir pradeda pragyvenimo šaltinius. Kai taip atsitinka, proteoliziniai fermentai išsiskiria, pažeisti bronchų epitelio ląsteles. Imuninės sistemos reakcija į Aspergillus antigenus sukelia alergijos tarpininkų susidarymą, imunoglobulino sintezė E, A ir G, bronchų alerginio pobūdžio uždegiminio proceso vystymas.
Pagrindiniai rizikos veiksniai, palengvinti alerginės bronchopulmoninės aspergiliozės vystymąsi, yra genetinė polinkis (bronchinės astmos ir kitų alerginių ligų buvimas giminaičiuose), ilgalaikis kontaktas su aspergiliu (dirbti ant sklypo, gyvulininkystės ūkiai, miltų malūnas), kūno apsaugos priemonių mažinimas (pirminis ir antrinis imunodeficitas, lėtinės ligos broncho-plaučių sistemoje, kraujo ligos, piktybiniai navikai ir kt.).
Simptomai
Alerginė bronchopulmoninė aspergiliozė daugeliu atvejų vystosi pacientams, sergantiems atopine bronchine astma, dažniau rudens-pavasario laikotarpiu, ty šaltu drėgnu oru. Liga prasideda ūmiai, su šaltkrėmis, temperatūros padidėjimas iki 38-39 laipsnių, skausmo atsiradimas krūtinėje, kosulys su gleivinės skrepliais, hemoptizė. Tuo pat metu bronchinės astmos simptomai tampa vis ryškesni (jausmas trūksta kvėpavimo, pakartotinės astmos priepuoliai). Pažymėti apsinuodijimo požymiai: bendras silpnumas, mieguistumas, odos blyškumas, apetito stoka, svorio kritimas, ilgalaikis žemos kokybės temperatūros ir t saugojimas. d.
Lėtinis alerginės bronchopulmoninės aspergiliozės metu gali išsekti ligos simptomai – nėra apsinuodijimo požymių, kartais būnant kosuliu su gleivine, kur gali būti rusvųjų inkliuzų, silpnas dusulys ant krūvio, oro trūkumas. Jei aspergiliozė pasireiškia imunodeficito fone, ligos simptomai bus klinikinėje charakteristikoje (ūminis leukemija, plaučių tuberkuliozė, sarkoidozė, obstrukcinė plaučių liga, piktybinių navikų specifinė lokalizacija).
Diagnostika
Alerginės bronchopulmoninės aspergiliozės diagnozę nustatė pulmonologas ir alergologas-imunologas, remdamasis istorijos tyrimu, ligos klinikinė išvaizda, laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimo duomenys, alergijos tyrimai.
Ligos medicinos istorija gali rodyti paveldimą alerginių ligų naštą, atopinės bronchinės astmos buvimas pacientui, periodiškai ar ilgai bendraujant su aspergiliu kasdieniame gyvenime arba profesinės veiklos procese. Klinikinio tyrimo metu maždaug pusė pacientų, kuriems yra alerginė bronchopulmoninė aspergiliozė, nustato perkusijų garsą viršutinėse plaučių dalyse ir klausosi iš drėgnų, gerai išdžiūvusių burbulų krūvių, taip pat bendrosios būklės pažeidimo požymiai – dusulys, odos blyškumas, prakaitavimas, žemo lygio karščiavimas arba hipertermija.
Kai laboratoriniai tyrimai periferiniame kraujyje nustatomi eozinofilija (daugiau nei 20%), kartais yra leukocitozė ir padidėjusi ESR. Citologinė mielės analizė atskleidžia eozinofilų dominavimą, mikroskopijos skrepliai gali būti nustatomi aspergilio grybelio elementai. Bakteriologinis tyrimas dėl skreplių atskleidžia Aspergillus fumigatus kultūrą su grybų augimu maistingųjų medžiagų terpėje.
Alerginės odos tyrimai atliekami naudojant aspergilio ekstraktą (tipiškas tipo greitas atsakas aptikta). Alerginės bronchopulmoninės aspergiliozės diagnozė patvirtinama nustatant padidėjusį bendrą imunoglobuliną E ir specifinį IgE bei IgG kiekį Aspergillus fumigatus serume. Bronchografijos ir kompiuterinės tomografijos metu nustatoma proksimalinė bronchiktazė, «nepastovus» plaučių infiltratai.
Diferenciuzinė alerginės bronchopulmoninės aspergiliozės diagnozė yra plaučių tuberkuliozė, sarkoidozė, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, kitos etiologijos eozinofiliniai plaučių pažeidimai.
Gydymas
Pagrindinės aspergiliozės gydymo kryptys su broncho-pneumoninės sistemos pažeidimais – priešuždegiminis gydymas, sumažėjęs kūno jautrinimas ir sumažėjęs aspergilio aktyvumas.
Ūminio ligos laikotarpiu sisteminiai gliukokortikosteroidų hormonai yra skirti mažiausiai šešis mėnesius (pasirinktinis vaistas – prednizonas). Gliukokortikosteroidų naudojimas prasideda gydomosiomis dozėmis ir tęsiasi tol, kol visiškai pasisavina infiltratus ir antikūnų titrų normalizavimą, po kurio jie pereina į palaikomą priėmimą dar 4-6 mėnesius. Po pilnos reljefo uždegiminio proceso, tai yra atleidimas, pradėkite priešgrybelinį gydymą amfotericinu B arba trakonazolu 4-8 savaites.
Siekiant užkirsti kelią alerginės bronchopulmoninės aspergiliozės pasikartojimui, būtina užtikrinti kuo didesnį kontaktinį poveikį su aspergilioze, ir jei yra tokia galimybė – perėjimas į kalnus su sausu klimatu.