Ūminės alerginės reakcijos
Ūminės alerginės reakcijos – tai yra patologinės būklės, dėl padidėjusio organizmo jautrumo alergenams, kurie prasiskverbia iš išorės ir kuriems būdingas staigus lokalizuotų ar apibendrintų alerginių reakcijų vystymasis. Lokalizuotos formos apima dilgėlinę, angioedema, gerklų ir bronchų spazmas, į sistemą – anafilaksinis šokas ir bendras toksinis-alerginis dermatitas. Ūminės alerginės reakcijos pasireiškimai priklauso nuo jo formos, kūno sąlygos, amžius ir kiti veiksniai. Terapinės priemonės apima alergeno pašalinimą, gyvybinių funkcijų atkūrimas, antihistamininių preparatų ir gliukokortikosteroidų.
- Ūminių alerginių reakcijų priežastys
- Ūminių alerginių reakcijų simptomai
- Ūminių alerginių reakcijų diagnostika
- Ūminių alerginių reakcijų gydymas
Ūminės alerginės reakcijos
Ūminės alerginės reakcijos – tai yra ligos, atsiradus padidėjusiam imuninės sistemos jautrumui alergenams, kurie patenka į organizmą iš išorės. Paprastai nustatomi tiesioginio tipo alerginės reakcijos požymiai su staigiu ūminiu pasireiškimu, patologinio proceso plitimą įvairiuose organuose ir audiniuose, sunkus gyvybinės kūno funkcijos sutrikimas. Statistikos duomenimis, kas dešimtas mūsų planetos gyventojas kada nors patyrė ūminę alerginę reakciją. Išskirti plaučiai (lokalizuotas) padidėjusio jautrumo pasireiškimai alerginio rinokonjunktyvito ir ribotos dilgėlinės paūmėjimo forma, vidutinio sunkumo – vystant bendrąją dilgėlinę, Quincke edema, gerklės, bronchų spazmas ir sunkus – anafilaksinio šoko pavidalu.
Ūminių alerginių reakcijų priežastys
Ūminių alerginių reakcijų atsiradimas paprastai yra susijęs su pašalinių medžiagų poveikiu, įsiskverbia į orą (bakterijų, žiedadulkių, ore esančių dulkių ir alergenų), maisto, narkotikų, dėl vabzdžių įkandimų, naudojant lateksą, ant odos ir įvairių neorganinių ir organinių medžiagų gleivinės.
Patologinį procesą dažniausiai apibūdina ūmaus, tiesioginio tipo alerginės reakcijos vystymasis. Tuo pačiu metu susidaro IgE medijuojamas padidėjęs jautrumas probleminei svetimai medžiagai, tapti antigenu. Besivystanti imuninė reakcija vyksta esant trijų tipų ląstelėms – makrofagus, T-ir B-limfocitai. B-ląstelių sintezės E klasės imunoglobulinai yra ant tikslinių ląstelių paviršiaus (stiebo ląsteles, bazofilai).
Dėl alergeno patekimo į organizmą atsiranda ūminė alerginė reakcija su tikslinių ląstelių aktyvavimu ir daugelio uždegiminių mediatorių išsiskyrimu (tai yra, visų pirma, histamino, taip pat serotonino, citokinai ir kt.). Toks imuninis atsakas paprastai stebimas, kai žiedadulkės, maisto, namų ūkio alergenai, vaistai ir serumai, pasireiškia pollinozės simptomai, atopinis dermatitas ir bronchinė astma, anafilaksinės reakcijos.
Ūminių alerginių ligų atsiradimo mechanizmas gali atsirasti dėl citotoksinio susidarymo, imunokomplexas, imuninis atsakas. Dėl patocheminių ir patofiziologinių pokyčių, atsiradusių po jautrinimo, pasireiškia tipiniai ūminio alergijos simptomai.
Ūminių alerginių reakcijų simptomai
Lengvas ūminių alerginių reakcijų kursas dažniausiai pasireiškia alerginio rinito simptomais (sunku kvėpuoti per nosį, rinorėja, čiaudulys) ir konjunktyvitas (niežėjimas ir akių vokų patinimas, akių paraudimas, fotofobija). Tai taip pat gali apimti dilgėlinės požymių atsiradimą ribotoje odos srityje (suapvalinti burbuliukai, hiperemija, niežulys).
Esant vidutinio sunkumo ūminėms alerginėms reakcijoms, odos pažeidimas tampa ryškesnis ir pasižymi išsivysčiusios dilgėlinės vystymusi, užfiksavus beveik visą odos paviršių ir atsiradus naujoms pūslėms per kelias dienas. Dažnai pastebimi angioedemos, angioedemos ir angioedemos požymiai, po oda, gleivinės. Patologinis procesas dažnai būna lokalizuotas, pataikyti lūpas ir vokus, kartais randamas ant rankų, pėdų ir kapšelio, gali sukelti virškinimo trakto gleivinės ir gleivinės patinimą. Ūminė alerginė reakcija su gerklų ir bronchų gleivinės uždegimo atsiradimu gali sukelti sunkias komplikacijas iki mirties.
Sergant anafilaksiniu šoku, pastebimos sunkiausios imuninės sistemos jautrumo pasekmės. Tuo pačiu metu veikia gyvybiniai organai ir kūno sistemos – širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo takų, pasireiškus sunkiai arterinei hipotenzijai, žlugimo būsena ir sąmonės netekimas, taip pat kvėpavimo sistemos sutrikimai dėl gerklų edemos ar bronchų spazmo. Klinikiniai pasireiškimai, kaip taisyklė, per kelias minutes po kontakto su alergenu, nesant kvalifikuotos skubios pagalbos, mirtis dažnai būna.
Ūminių alerginių reakcijų diagnostika
Ūminių alerginių reakcijų diagnozė apima išsamią anamnezinių duomenų analizę (vaistų ir serumų toleravimas, ankstesnių alerginių ligų), alergijos klinikiniai pasireiškimai (odos pažeidimas, viršutinių kvėpavimo takų, užspringimo požymiai, silpnas, traukuliai, širdies veiklos pažeidimas ir t. d.). Reikia atlikti alergologo-imunologo ir kitų specialistų patikrinimą: dermatologas, otinolaringologas, gastroenterologas, reumatologas ir kiti.
Atliekami bendri klinikiniai laboratoriniai tyrimai (kraujo, šlapimas), biocheminis kraujo tyrimas, liudija – reumatoidinio faktoriaus ir antinuklidinių antikūnų nustatymas, virusinių hepatito žymenų, antikūnų buvimas kitiems mikroorganizmams, taip pat būtini šioje konkrečioje byloje instrumentinės diagnostikos procedūros. Jei įmanoma, gali būti atliekami odos tyrimai, bendro ir specifinio E klasės imunoglobulinų nustatymas, taip pat kitus alergologijos tyrimus.
Dėl ūminių alerginių reakcijų diferencinės diagnozės reikia išskirti įvairius alergiškus, infekcinių ir somatinių ligų, kartu su odos apraiškomis, vidaus organų gleivinės pažeidimas, sutrikusi kvėpavimo ir kraujotakos funkcija.
Ūminių alerginių reakcijų gydymas
Terapinės priemonės ūminėms alerginėms reakcijoms turėtų apimti ankstyvą alergeno pašalinimą, antialerginis gydymas, sutrikusi kvėpavimo funkcija, kraujotaką ir kitas kūno sistemas. Norėdami sustabdyti tolesnį medžiagos suvartojimą, sukėlė padidėjusio jautrumo atsiradimą, būtina sustabdyti vaisto įvedimą, kraujo pakaitalas (sušvirkštus į raumenis ir į veną, infuzijos), sumažinti alergenų absorbciją (diržo įvedimas virš vaisto ar vabzdžių įkandimo vietos, Nupjaukite šios srities adrenalino tirpalu).
Antialerginė terapija apima antihistamininių ir gliukokortikosteroidų hormonų vartojimą vietiniu būdu, viduje arba parenteraliai. Specifinės vaistų dozės ir jų įvedimo metodas priklauso nuo patologinio proceso lokalizacijos, ūminio alerginės reakcijos sunkumas ir paciento būklė. Simptominės terapijos tikslas yra koreguoti sutrikusią kūno funkciją ir, visų pirma, kvėpavimo takų ir kraujotakos. Taigi su bronchų spazmu įkvėptais bronchodilatatoriais ir vaistais nuo uždegimo (ipratropio bromidas, salbutamolis ir kt.), su ryškia arterine hipotenzija, skiriami vazopresoriniai aminai (dopamino, norepinefrino) tuo pačiu metu papildant cirkuliuojančio kraujo tūrį.
Sunkiais atvejais ligoninės intensyviosios terapijos skyriuje teikiama skubi pagalba, naudojant specialią įrangą, palaikyti kraujotaką ir kvėpavimą. Nutraukus ūminius alerginių reakcijų pasireiškimus, gydymą atlieka alergistas-imunologas, naudodamasis individualiai pasirinkta vaistų terapijos schema, pašalinimo dietos, jei reikia – ASIT.