Cefalematoma

Cefalematoma – gimimo žala, kuriam būdingas kraujo kaupimas tarp kaukolės kaulo ir nuo jo atskirto periosto. Klinikiškai pasireiškia neskausmingas svyruojantis naviko formavimas, kurio elastingumas ar minkštas konsistencija. Tipiška lokalizacija – parietalinė kaulų sritis. Diagnozė apima objektyvų vaiko tyrimą, neurosonografija ir rentgenografija. Gydymo taktika priklauso nuo subperiostealinio kraujavimo sunkumo. Kai I-II laipsnio cefalematomos, paprastai nereikia specialaus gydymo, su cefalohematoma III laipsnio, parodyta dūrio aspiracija.

• Cefalematomos priežastys ir klasifikacija
• Simptomai cefalohematomos
• Cefalematomos diagnozė
• Cefalohematomos gydymas

Cefalematoma

Cefalematoma, arba perperostealinis kraujavimas – patologija, kuriame iš kaukolės kaulo esantis periostelis atsiremia kraujavimu į formuojamą erdvę. Ar dažniausia naujagimių gimdymo trauma pediatrijoje ir neonatologijoje. Paplitimas yra apie 0,2-2,5% iš visų naujagimių. Komplikacijos būdingos tik dideliems kraujavimo tūriams. Dažniausiai pasitaikančios komplikacijos yra anemija, kalcifikacija, gelta ir piogeninės mikrofloros įstojimas. Labai retai vystosi smegenų paralyžius, neurologiniai sutrikimai ir protinis atsilikimas. Nėra lyties polinkio į ligą. Kai kuriais atvejais cefalohematoma yra įgimtos koagulopatijos arba generalizuotos mikoplazmozės požymis. Svarbų vaidmenį atlieka diferencinė diagnozė su kitais gimdymo traumu.

Cefalematomos priežastys ir klasifikacija

Nedelsiant sukelti cefalohematomą – subperiosteal žalos (rečiau – intraosseous) laivai. Vystymosi mechanizmas susideda iš galvos ir oposijos odos poslinkio, palyginti su kaulu, darbo metu. Tai sukelia vietinį kraujavimą, formuojamoje ertmėje susidaro hematoma. Kraujavimo kiekis svyruoja nuo 5 iki 150 ml. Retais atvejais cefalohematoma formuojama į kaukolės kaulų įtrūkimų vietą (kaip taisyklė – II ir III laipsnių). Priežastys vaisiaus ligos yra didelė kūno masė (virš 4000 g), patologinis pateikimas (dubuo, veido, skersai), vaisiaus anomalijos (hidrocefalija) ir nešiojamas daugiau nei 40 savaičių (per didelis kaulų tankinimas, kliudo kaukolės konfigūracijos pokyčiams darbo metu). Motinos priežasčių sąrašas apima ginekologinės naudos naudojimą (žnyplės arba vakuuminiai ekstraktoriai), kliniškai ar anatomiškai siauromis dubens, greitas ar ilgalaikis darbas, nereguliarus ir asinchroninis gimdos susitraukimo aktyvumas, dubens lūžių istorija, kaulų eksostozės, amžius 35 m. ir vyresni.

Kai kuriais atvejais cefeliohematoma tampa asfikacijos pasekmė, sukeltas virkštelės ar suspaudimo virkštelės, liežuvio įtempimas ir auglio skysčio aspiracija. Be to, kraujavimas iš kaukolės kaulų prozos gali būti pirmasis koagulopatijos požymis (hemofilija, von Willebrando liga). Vaikams, kurių gestacija yra iki 37 savaičių, ši patologija gali būti apibendrintos intrauterinės mikoplazmozės pasireiškimas.

Priklausomai nuo skersmens, cefalematomos išskiria 3 laipsnius ligos: I laipsnis – ne daugiau kaip 4 cm, II laipsnis – nuo 4 iki 8 cm, III laipsnis – 8 cm ar daugiau. Jei yra keletas kampelių, jų skersmuo susumuojamas ir apskaičiuojamas kaip vienas kraujavimas. Atsižvelgiant į įvykio vietą, išskirkite parietalinį (labiausiai būdingas), priekinis, užpakalis (mažiau paplitęs) ir laikinas (labai retas) cefalematomos. Yra izoliuota ir kombinuota ligos forma. Išskirta cefalohematoma be kitų patologijų. Apie kartu vartojamą cefelioematomą kalbama apie vienalaikį paviršinį kraujavimą, kaukolės lūžiai ir smegenų audinio pažeidimai (edema, smegenų kraujavimas, neurologiniai sutrikimai).

Simptomai cefalohematomos

Cefalohematoma gali pasireikšti kaip per pirmąsias 2-3 valandas, ir 2-3 dienas po gimdymo. Bendra vaiko būklė priklauso nuo kitų patologijų buvimo, izoliuoti hematomai neturi įtakos paciento būklei. Dažniausiai kraujavimas išauga per pirmąsias kelias dienas po gydymo pradžios, dėl koaguliacijos faktorių trūkumo naujagimiams. Iš išorės perperostealinis kraujavimas pasireiškia vietiniu naviku, turinčiu aiškių briaunų, neapsiribojant nuo paveikto kaulo ribų. Vidutinis hematomos dydis yra 3-7 cm. Daugeliui cefalematomų yra labai reti, įtakoja kelias galvos sritis.

Tyrimo metu neonatologas ar pediatras nustato neskausmingą elastingos minkštos konsistencijos susidarymą su voleliu panašiu sandarikliu aplink periferiją, teigiamas svyravimo ir vietos pulsacijos trūkumas. Mažas skersmuo (iki 3 cm) kraujavimas dažniausiai savaime mažėja 7-9 dienas ir visiškai praeina po 5-8 savaičių. Didelės cefalematomos (virš 8 cm), turi būti pritvirtinamas prie aspiracijos turinio – jie savaime neištirps.

Dažniausi cefalematomos komplikacijos yra anemija, vėmimas, kalcifikacija ir gelta. Anemija, kaip taisyklė, dėl didelio kraujo netekimo, turi hemolitinio ar po hemoraginio pobūdžio ir pasireiškia būdingą klinikinį vaizdą, odos blyškumas, padidėjęs širdies susitraukimų dažnis ir BH bei kiti simptomai. Piogeninės mikrofloros prisijungimas (β-hemoliziniai arba kiti A grupės streptokokai) kartu su klasikiniais uždegimo požymiais. Yra bendras ir vietinis kūno temperatūros padidėjimas, staigus vaiko būklės pablogėjimas ir lokalizuotas paraudimas hematomos srityje. Kalcifikacinė cefalematoma dėl kalcio druskų nusėdimo į susidariusią ertmę. Pasireiškia pažeidžiamos kaulų ir bendrosios kaukolės asimetrijos deformacija. Gelta atsiranda dėl kraujagyslių hemolizės fone hematomų viduje.

Cefalematomos diagnozė

Cefalohematomos diagnozė pagrįsta anamneziniais ir fiziniais duomenimis, laboratorinių ir instrumentinių tyrimų metodų rezultatai. Svarbų vaidmenį atlieka diferencinė diagnozė. Iš anamnezės galima nustatyti motyvacijos ir provokuojančių veiksnių buvimą/ar vaikas. Fizinis patikrinimas atskleidžia naviko formavimą virš vieno naujagimio kaukolės kaulų (dažniausiai per parietalinį). Išsamus tyrimas įvertina formavimosi kraštų nuoseklumą ir aiškumą, bangavimas ir svyravimai.

Laboratoriniai bandymai dėl cefalematomos yra neinformatyvūs ir dažniausiai naudojami norint išvengti kitų ligų. Kartais bendrosios kraujo analizės metu nustatomas raudonųjų kraujo kūnelių ir hemoglobino kiekio sumažėjimas, biocheminiuose – padidėjęs bendrasis bilirubino kiekis dėl netiesioginės frakcijos. Privalomas cefalematomos diagnozavimo metodas yra neurosonografija, leidžianti aptikti echo neigiamą zoną tarp perioste ir kaulų, taip pat patvirtinti smegenų audinio pažeidimo nebuvimą. Rentgeno tyrimas leidžia pašalinti ar patvirtinti kaukolės kaulų lūžius ir nustatyti, ar perioste yra atsiskyręs aiški riba vienoje kaulo dalyje. Su rezultatų dviprasmiškumu ir įtariamą centrinės nervų sistemos audinių pažeidimą naudojant CT. Diferencinė diagnozė cefalohematoma atliekama su subaponeurozine hemoragija, bendrasis navikas, smegenų išvarža, retai – įgimta mikoplazmozė ir koagulopatija.

Cefalohematomos gydymas

Taktikos gydymas priklauso nuo cefalematomos sunkumo, bendrų sutrikimų ir tendencijų rezorbcijai ar progresavimui buvimas. Esant dideliems kraujavimams ir sunkioms bendrosioms būklėms gydymas atliekamas naujagimio patologijos skyriuje arba neurochirurgijos skyriuje. Su tinkama bendrąja būkle ir kitų ligų nebuvimu vaikas išleidžiamas namuose prižiūrint pediatrui ar šeimos gydytojui. Nakvynė. Pirmąsias 3-4 dienas pašaro atliekamas išreikštas motinos pieno, po kurio pacientas perduodamas maitinti krūtimi. Siekiant išvengti tolesnio kraujavimo ir užkirsti kelią naujagimio hemoraginei ligai, vitaminas K skiriamas vieną kartą.

Cefalohematoma III laipsnis, kai nėra teigiamos dinamikos, yra aspiracinės punkcijos indikacija. Procedūra atliekama ne anksčiau kaip 10 dienų nuo vaiko gyvenimo, nes kraujo pašalinimas ankstyvosiose stadijose beveik visada veda prie recidyvo cefalematomos. Numatoma gydymo trukmė neurochirurgijos ligoninėje yra nuo 2 iki 7 dienų. Dėl pažeidimo odos vientisumo hemoragijos srityje aspiracija pirmąsias dvi dienas yra vykdoma dėl didelės infekcijos rizikos. Gavęs purškiamąjį turinį pertraukimo metu, ertmės atidarymas ir drenavimas yra parodytas antibakterinio gydymo fone. Linijiniai kaukolės kaulų lūžiai nereikalauja specialaus gydymo.

Cefalematomo prognozavimas ir profilaktika

Prognozė vaikams su cefalohematoma, kaip taisyklė, palankus. Liga retai daro įtaką bendrajai būklei, tolesnis vaiko gyvenimas ir sveikata. Klinikinė priežiūra nereikalinga. Sunkios komplikacijos yra labai retos.

Profilaktika yra tinkama mityba ir motinos gyvenimo būdas vežant vaiku, išsamus tyrimas nėštumo metu, nuolatinis moterų konsultavimosi dalyvavimas, laiku nustatant rizikos veiksnius ir tinkamą darbo valdymą. Jei nurodyta, nurodomas cesarean delivery.