Inkstų sintezė

Inkstų sintezė – įgimta nefropatija, organų santykių pažeidimas, būdingas abiejų inkstų susiliejimas į vieną. Inkstų sintezę gali lydėti skausmas, prastesnės vena cava suspaudimo simptomai, antrinės inkstų komplikacijos (hidronefrozė, lėtinis pielonefritas, inkstų akmenligė, nefrogeninė hipertenzija). Inkstų adhezijos diagnostika grindžiama ultragarso rezultatais, ekskrecijos urografija, pirelografija, angiografija, scintigrafija, CT, MRT. Inkstų adhezijų gydymas gali apimti istomotomiją (išspaudų išskaidymas), nefrektomija, susijusių komplikacijų pašalinimas.

• Inkstų sintezės priežastys
• Inkstų sintezės parinktys
• Inkstų sintezės simptomai
• Inkstų sintezės diagnostika
• Inkstų sintezės gydymas

Inkstų sintezė

Inkstų sintezė yra matoma urologijoje kaip santykinė organų padėties anomalija, kur abu inkstai susilieja į vieną, bet kiekvienas turi savo laivus ir šlapimtakius, esančios jų įprastose vietose ir atsidaro į šlapimo pūslę. Inkstų sintezė yra apie 14 % visi šių organų apsigimimai. Sintezė dažniau pasitaiko vyrams, o pusė atvejų — kartu su inkstų distopija ir kitais vidinių organų anomalijomis.

Inkstų sintezės priežastys

Inkstų sintezė atsiranda dėl nenormalaus metaneprogeninių blastų susiliejimo ankstyvosiose embriono atsiradimo stadijose, maždaug 8-10 savaičių gimdos raidos. Dėl susijungimo, inkstų embriono ir embriono migracijos procesai į jų anatominės lovos sritį juosmens srityje ir jų sukimasis yra sutrikdyti. Todėl atsiskyrę pumpurai visada yra dystopiniai iki vieno laipsnio.

Šiuo atveju metanefralinių kanalų augimas ir metanephrogeninio audinio diferencijavimas į inkstus vyksta be nukrypimų, taigi šlapimo pūslėje įsišaknijusių inkstų šlapimtakiai yra tipiškoje vietoje, ir organų histologinė struktūra nėra sutrikdyta. Priežastys, sukelia inkstų sintezę, kaip taisyklė, nepageidaujamas teratogeninis poveikis (cheminės medžiagos, užkrečiama, vaistais, sužalojimai ir vaisiaus sumušimai ir tt.).

Inkstų sintezės parinktys

Anatominės inkstų sintezės veislės gali būti labai įvairios. Tarp inkstų sintezės variantų išsiskiria simetriški, kai kiekvienas inkstas yra homolateraliai, asimetriškas – su heterolateriniu vieno iš inkstų išdėstymu. Su simetrišku inkstų sukibimu gali sujungti jų viršutiniai arba apatiniai poliai (pasagos inkstai) arba vidutinio paviršiaus (galetėja arba vienkartinė inkstai).

Asimetrinės sintezės galimybės apima priešingų polių sujungimą (viršutinis vienas inkstas su kitu) vertikaliuose pumpuruose (S formos) arba horizontaliai pasukti inkstai (L formos). Tuo pačiu metu, kai atsitiktinės inkstų ašys sutampa su priešingais poliais, kalbu apie I formos inkstus. I ir S formos anomalijos, priskirtos vienašališkai inkstų susiliejimui, kitų rūšių – susijungimo. Dažniausias sintezės variantas yra pasagos inkstai, retas – galete inkstai.

Inkstų sintezės simptomai

Topografinės inkstų sintezės ypatybės sukelia specifinių klinikinių apraiškų ir susijusių komplikacijų. Asimetriniams inkstų susiliejimo tipams, atsiradusiems dėl gretimų organų suspaudimo, būdingas nugaros ir hipochondrijos skausmas, gastralgia. Atsižvelgiant į tai, sukurkite diseptinius reiškinius (pykinimas, vėmimas, vidurių pūtimas, vidurių užkietėjimas), neurologiniai simptomai (astenija, neurastenija, isterija).

Kaip taisyklė, atsitiktiniai inkstai yra apčiuopiami kaip naviko masė vidurinėje linijoje arba šoniniame stuburo sluoksnyje. Spaudžiant kraujagyslių kamienus gali atsirasti apatinių galūnių nutirpimas, limfostazė, venų perkrovos ir apatinės kūno dalies patinimas.

Inkstų sintezė prisideda prie įvairių patologinių procesų jose vystymosi – pielonefritas, hidronefrozė, inkstų akmenligė (inkstų akmenys). Prieš inkstų sintezę dažnai atsiranda nefrogeninė arterinė hipertenzija, navikų, t t. h. inkstų vėžys, inkstų nepakankamumas. Išskirtinė susilietusių inkstų vieta ir nelankstumas kelia potencialų sužalojimo pavojų nenormaliam organui.

Inkstų sintezės diagnostika

Inkstų implantacija gali būti pripažįstama giliai pilpinant pilvą arba bimantinį ginekologinį tyrimą moterims. Detaliau nustatyti anomalijos tipą, naudojami ultragarsu ir inkstų ultragarsu, ekskrecijos urografija, retrogrado pyelografija, nefroskintigrafija, inkstų arterografija, MRI arba CT tyrimas inkstams. Su inkstų echografija galite tiesiogiai ištirti formą, vieta, inkstų dydį ir jų ryšį su kitais organais.

Rentgeno spindulių kontrastiniai tyrimai, išskyrus inkstų sintezės galimybę, leisti aptikti organizmo hidronefrotinę transformaciją, navikų, kraujagyslių patologija, inkstų akmenys. Esant poreikiui chirurginiu būdu gydyti inkstų sintezę, nepaprastai esančių organų kraujagyslių tyrimas, naudojant USDG ir inkstų angiografiją, yra ypač svarbus. Nurodytas šlapimo tyrimas, siekiant išvengti šlapimo infekcijų – bendroji analizė, bakteriologinis auginimas ir jautrumas antibiotikams.

Inkstų sintezės gydymas

Jei susieti inkstai veikia normaliai, nėra specialaus gydymo dėl dėmių. Pacientams, sergantiems asimptomine inkstų fuzija, stebimas urologas, periodiškai tiriantis inkstų ir šlapimo tyrimus. Pasikartojančioms viršutinių šlapimo takų infekcijoms atliekami konservatyvaus pielonefrito gydymo kursai.

Narkotikų gydymo pagrindas yra akmenų atpažinimas inkstuose, ir su pastarojo neveiksmingumu — chirurginis inkstų akmenų pašalinimas: nutolusi ar perkutaninė litotripsija, pirelolitomija, nefrolitotomija. Esant sunkiam pilvo skausmui, dėl inkstų sintezės, atliekamas chirurginis pilvo skilimas, inkstų praskiedimas ir jų fiksavimas (nephropexy) fiziologinėje padėtyje.

Panaikinus ar praradus vienos iš susiliejusių inkstų funkcijas, parodyta dalinė arba visuotinė nefrektomija. Inkstų operacijos ir jų sintezė techniškai laiko, kadangi nenormalių organų kraujo pasiūlai būdingas kraujagyslių architektūros sudėtingumas.