Kryžminis akis

Kryžminis akis

Kryžminis akis — nuolatinis arba periodinis akies ašies nuokrypis nuo fiksavimo taško, sutrikęs binokulinis regėjimas. Strabizmas pasireiškia išoriniu defektu – akių nuokrypis/akis į nosį ar šventyklą, aukštyn arba žemyn. Be to, pacientas, turintis strabizmą, gali patirti dvigubą matymą, galvos svaigimas ir galvos skausmas, sumažėjęs regėjimas, ambliopija. Strabizmo diagnozė apima oftalmologinį tyrimą (regėjimo aštrumo patikrinimas, biomikroskopija, perimetrija, oftalmoskopija, skiaskopija, refraktometrija, biometriniai akių tyrimai ir kt.), neurologinis tyrimas. Gėrimas gydomas blizgesio ar kontakto korekcijos pagalba, techninės įrangos procedūros, pleoptic, ortoptiški ir diplopiniai metodai, chirurginė korekcija.

Kryžminis akis

Kryžminis akis
Vaikams oftalmologija, girgždėjimas (heterotropija ar strabizmu) įvyksta 1,5-3% vaikai, tokį pat dažnumą mergaičių ir berniukų. Kaip taisyklė, strabismus išsivysto 2-3 metų amžiaus, kai susidaro draugiškas abiejų akių darbas; tačiau, taip pat gali atsirasti įgimtas strabizmas.

Strabismus yra ne tik kosmetinis defektas: ši liga sukelia beveik visų regos analizatoriaus dalių darbo sutrikimus ir gali lydėti nemažai regos sutrikimų. Kai strabizmas, vienos ar abiejų akių padėties nukrypimas nuo centrinės ašies sukelia, kad vizualiosios ašys neviršytų fiksuoto objekto. Šiuo atveju, smegenų žievės vizualiniuose centruose nėra atskirai suvokiamų monokuliarių vaizdų suliejimo į kairę ir dešinę akis į vieną vaizdinį vaizdą, pasirodo dvigubas objekto vaizdas. Siekiant apsaugoti nuo akių, centrinė nervų sistema slopina signalus, gautas iš žvynavimo akies, kad laikui bėgant atsiranda ambliopija — funkcinio regėjimo praradimas, kurioje žvilgsnio akis beveik ar visai nedalyvauja vizualiniame procese. Nesant gydymo strabizmu, atsiranda ambliopija, o regėjimo netekimas atsiranda apie 50 metų % vaikai.

Be to, strabizmas neigiamai veikia psichikos formavimąsi, prisidėti prie izoliacijos plėtros, negatyvumas, dirglumas, taip pat nustatyti profesijos pasirinkimo ir žmogaus veiklos apimties apribojimus.

„Squint“ klasifikacija

Kalbant apie įvykį, išskirkite girgždą įgimtas (infantilinis — yra nuo gimimo arba atsiranda per pirmuosius 6 mėnesius.) ir įsigyta (paprastai atsiranda iki 3 metų). Remiantis akies nuokrypio stabilumu, periodiškai išsiskiria (trumpalaikis) ir nuolatinis strabizmas.

Atsižvelgiant į akių įtraukimą, strabizmas gali būti vienpusis (vienpusis) ir pertrūkiais (pakaitomis) – pastaruoju atveju pakaitomis pjauna vieną, tada kitą akį.

Pagal sunkumą išskirti girgždėjimą paslėpta (heteroforija), kompensuojama (aptikti tik oftalmologinio tyrimo metu), kompensuojama (atsiranda tik tada, kai kontrolė yra susilpninta) ir dekompensuota (nekontroliuojama).

Priklausomai nuo krypties, kur eina žvilgsnis, išskiria horizontaliai, vertikaliai ir sumaišyti strabizmas. Horizontalus strabizmas gali būti konvergencinis (esotropija, susiliejimas) – tokiu atveju žnyplės akis nukreipiamas į nosį; ir skiriasi (egzotropija, skirtingas strabizmas) – žvilgsnis į šventyklą. Vertikalioje strabizmoje taip pat išskiriamos dvi formos, kai akis juda aukštyn (hipertrofija, superžaidimas) ir žemyn (hipotropija, infraraudonąja spinduliuote). Kai kuriais atvejais atsiranda ciklotropija – sukimo heterotropija, kurioje vertikalusis dienovidinis yra linkęs šventyklai (excyclotropia) arba į nosį (incyclotropia).

Skaitykite taip pat  Šlaplės vėžys

Išmetamųjų teršalų priežasčių požiūriu draugiškas ir paralyžinis nedraugiškas strabizmas. B 70-80% draugiško strabizmo atvejai yra vienodi, 15-20% — skiriasi. Liemens ir vertikalios deformacijos, kaip taisyklė, randama paralyžine strabizmu.

Su draugišku girtuokliu akių obuolių judėjimas įvairiomis kryptimis yra visiškai išsaugotas, nėra diplopijos, yra binokuliarinio regėjimo pažeidimas. Draugiškas skvošas gali būti palankus, iš dalies prisitaiko, prisitaikanti.

Lankantis draugiškas skvošas vystosi dažniau 2 metų amžiaus,5–3 metai dėl aukšto ir vidutinio tolimojo laipsnio, trumparegystė, astigmatizmas. Tokiu atveju naudokite korekcinius akinius arba kontaktinius lęšius, taip pat techninė priežiūra padės atkurti simetrišką akių padėtį.

Pirmojo ir antrojo gyvenimo metų vaikams pasireiškia dalinio prisitaikymo ir nepalankios strabizmo požymiai. Su šiomis draugiškomis strabizmo formomis lūžio klaida nėra vienintelė heterotropijos priežastis, todėl, norint atkurti akies obuolių padėtį, reikalingas chirurginis gydymas.

Paralyžinio strabizmo atsiradimas yra susijęs su akių raumenų pažeidimu ar paralyžiumi dėl patologinių procesų pačiuose raumenyse, nervai ar smegenys. Paralyžinio strabizmo atveju nukrypstančios akies judėjimas į paveiktą raumenį yra ribotas, yra diplopija ir binokuliarinio regėjimo pažeidimas.

Strobizmo priežastys

Įgimtos (infantilinis) strabizmas gali būti susijęs su heterotropijos šeimos istorija – strabizmo buvimas artimuosiuose giminaičiuose; genetiniai sutrikimai (Kruzono sindromas, Dauno sindromas); teratogeninį poveikį tam tikrų vaistų vaisiui, narkotinių medžiagų, alkoholio; ankstyvas gimimas ir mažas gimimo svoris; smegenų paralyžius, hidrocefalija, įgimtų akių defektų (įgimta katarakta).

Įgytas strabizmas gali išsivystyti akutai arba palaipsniui. Vaikų antrinės draugiškos strabizmo priežastys yra ametropija (astigmatizmas, toliaregystė, trumparegystė); o trumparegystė dažnai išsiskiria, ir su hyperopia — konvergencinė girta. Išprovokuokite strabizmo vystymąsi, didelės regos apkrovos, vaikų infekcijos (tymų, karščiavimas, difterija, gripas) ligos (reumatoidinis artritas), didelio karščiavimo.

Vyresnio amžiaus, t t. h. suaugusiems, įgytas strabizmas gali atsirasti kataraktos fone, žaidimų (piniginėje), regos nervo atrofija, tinklainės atskyrimas, geltonosios dėmės degeneracija, staiga sumažėjo vienos ar abiejų akių regėjimas. Paralyžinio strabizmo rizikos veiksniai yra navikai (retinoblastoma), galvos traumos, pora­litchi trauminis smegenys­moat (okulomotorinis, blokuoti, pagrobėjas), neuroinfekcija (meningitas, encefalitas), smūgių, sienos ir orbitos dugno lūžiai, išsėtinė sklerozė, myasthenia.

Stygizmo simptomai

Objektyvus bet kokio strabizmo simptomas yra asimetrinė rainelės ir mokinio padėtis, palyginti su palpebral skilimu.

Paralyžinio strabizmo atveju nukrypusios akies judumas į paralyžiuotą raumenį yra ribotas arba jo nėra. Pažymėta diplopija ir galvos svaigimas, kuri išnyksta uždarius vieną akį, nesugebėjimas tinkamai įvertinti objekto vietą. Su paralyžiniu strabizmu — pirminio nuokrypio kampas (akis) mažiau, nei antrinio nuokrypio kampas (sveikos akys), t. e. bandant suremontuoti tašką su žvilgsniu, sveika akis nukreipia daug didesnį kampą.

Skaitykite taip pat  Vyrų krūties vėžys

Pacientas, turintis paralyžinį strabizmą, yra priverstas pasukti arba pakreipti galvą į šoną, kompensuoti regos sutrikimus. Šis adaptacijos mechanizmas palengvina objekto atvaizdo pasyvų perdavimą į tinklainės centrinę fossa, tokiu būdu pašalinant dvigubą ir nesudėtingą binokulinį regėjimą. Priverstinis pakreipimas ir galvos posūkis paralyžinio strabizmo atveju turėtų būti skiriamas nuo iškraipymo, otitas.

Pažeidus akies vokų okulomotorinį nervų ptozę, pastebima, mokinių išsiplėtimas, akies nuokrypis į išorę ir žemyn, pasireiškia dalinė ophthalmoplegija ir paralyžius.

Skirtingai nuo paralyžinio strabizmo, su draugišku heterotropija, diplopija, kaip taisyklė, trūksta. Žnyplės ir fiksavimo akies judesio dydis yra maždaug toks pat ir neribotas, pirminio ir antrinio nuokrypio kampai yra lygūs, akių raumenų funkcijos neveikia. Fiksuojant žvilgsnį ant objekto, viena ar pakaitomis abi akys nukrypsta tam tikra kryptimi (į šventyklą, nosis, aukštyn, žemyn).

Įgimtas strabizmas gali būti horizontalus (konvergencinės ar skirtingos), vertikaliai („superagering“ arba „infraversing“), sukimo (ciklotropija), kartu; vienpusis arba pakaitinis.

Vienpusės strabizmo priežastys, kad nuokalnės akies regėjimo funkcija nuolat slopinama centrine regos analizatoriaus dalimi, kartu su šio akies regėjimo aštrumu ir įvairaus laipsnio dysbinokulinės ambliopijos atsiradimu. Kintant strabismus ambliopijai, kaip taisyklė, nesukuria arba yra šiek tiek išreikšta.

Strabizmo diagnozė

Dėl strabizmo reikia atlikti išsamų oftalmologinį tyrimą su bandymais, biometriniai tyrimai, akių konstrukcijų tikrinimas, lūžio tyrimas.

Renkant anamnezę, jie paaiškina strabizmo atsiradimo sąlygas ir ryšį su ankstesnėmis traumomis ir ligomis. Išorinio tyrimo metu atkreipkite dėmesį į priverstinę galvutės padėtį (su paralyžine strabizmu), įvertinti veido ir akių lūžių simetriją, akies obuolio padėtis (enophthalmos, exophthalmos).

Tada regėjimo aštrumas tikrinamas be pataisų ir bandomųjų lęšių. Nustatyta klinikinė refrakcija, siekiant nustatyti optimalią korekciją naudojant skiaskopiją ir kompiuterio refraktometriją. Jei cikloplegijos fone nyksta ar mažėja, tai rodo patologijos palankumą. Priekinės akys, skaidrios terpės ir pagrindinė medžiaga tiriama naudojant biomikroskopiją, oftalmoskopija.

Binokulinio regėjimo tyrimui atliekamas bandymas su akies danga: žnyplės akis nukreipia į šalį; naudojant sinoptoporinį aparatą, apskaičiuotą sintezės pajėgumą (vaizdo sintezės galimybė). Apsaugos kampo matavimas (skaldančios akies nuokrypio dydis), konvergencijos tyrimas, nustatant apgyvendinimo dydį.

Nustatant paralyžinį strabizmą nurodoma neurologo konsultacija ir papildomas neurologinis tyrimas (elektromografija, elektroneurografija, sukeltas potencialas, EEG ir kiti.).

Apsinuodijimas

Kartu su strabizmu pagrindinis gydymo tikslas yra binokulinio regėjimo atstatymas, pašalina akių padėties asimetriją ir normalizuoja regėjimo funkcijas. Renginiai gali apimti optinį koregavimą, pleoptinis ir ortotinis gydymas, chirurginis strabizmas, gydymas prieš ir po operacijos.

Skaitykite taip pat  Jessner-Kanof limfocitinis infiltracija

Optinio strabizmo korekcijos metu siekiama atkurti regėjimo aštrumą, taip pat apgyvendinimo ir konvergencijos santykio normalizavimas. Šiuo tikslu įkraunami akiniai arba kontaktiniai lęšiai. Su tinkama strabizmu pakanka pašalinti heterotropiją ir atkurti binokulinį regėjimą. Tuo tarpu, bet kokio tipo strabizmui būtinas ametropijos regėjimas ar kontaktinis koregavimas.

Pleoptic gydymas yra skirtas ambliopijai padidinti regėjimo apkrovą. Šiuo tikslu gali būti numatytas užsikimšimas (sustabdymas nuo regėjimo proceso) tvirtinimo akys, taikyta bauda, Ambliopinės akių stimuliacijos paskyrimas (Ambliokor, Amblyopanorama, programinė įranga ir kompiuterinis gydymas, apgyvendinimas, elektrokuliacijos stimuliacija, lazerinis stimuliavimas, magnetostimuliacija, fotostimuliacija, vakuuminis oftalmologinis masažas). Gydymo ortoptinėje stadijoje siekiama atkurti abiejų akių koordinuotą binokulinį aktyvumą. Šiuo tikslu naudojami sinoptiniai įtaisai („Synoptophore“), kompiuterių programos.

Diploptinis gydymas atliekamas paskutiniame strabizmo gydymo etape, orientuotas dvinarinio regėjimo vystymasis in vivo (treniruotės su „Bagolini“ objektyvais, prizmės); Gimnastika, skirta pagerinti akių judumą, konvertuojamas mokymas.

Gali būti imtasi chirurginio strabizmo gydymo, jei nėra konservatyvaus gydymo poveikio 1-1,5 metai. Chirurginis strabizmo koregavimas optimaliai atliekamas 3-5 metų amžiaus. Oftalmologijoje dažnai atliekamas stadijos chirurginis mažinimas arba šalinimas. Stambizmui ištaisyti naudojamos dvi operacijų rūšys: silpnina ir sustiprina akių raumenų funkciją. Raumenų reguliavimo susilpnėjimas pasiekiamas persodinant (nuosmukio) raumenų ar sausgyslių pervažos; įgyti raumenų veiklą pasiekiama rezekcija (sutrumpinimas).

Prieš operaciją ir po operacijos, siekiant ištaisyti strabizmą, ortopedinį ir diplomatinį gydymą, pašalinamas liekamasis nuokrypis. Stiprios chirurginės korekcijos sėkmė yra 80-90 metų%. Chirurginės intervencijos komplikacijos gali būti hiperkorekcija­racionas ir trūkumas­Zia; retais atvejais — infekcija­nimo, kraujavimas, regos praradimas.

Strabizmo gydymo kriterijai yra akių padėties simetrija, binokuliarinio regėjimo stabilumas, didelis regėjimo aštrumas.

Strabizmo nuspėjimas ir prevencija

Reikia pradėti gydyti strabizmą, kuo anksčiau, kad mokyklos pradžioje vaikas būtų pakankamai atkurtas atsižvelgiant į vizualines funkcijas. Beveik visais atvejais strabizmui reikia nuolatinio, nuoseklus ir ilgalaikis kompleksinis gydymas. Vėlyvas ir netinkamas strabizmo ištaisymas gali sukelti negrįžtamą regėjimo sumažėjimą.

Gera korekcija gali būti palanki; vėlyvo akies paralyžiaus atveju.

Apsinuodijimų prevencijai reikia reguliariai tirti vaikus iš oftalmologo, savalaikis optinis ametropijos koregavimas, akių higienos reikalavimai, vizualinių apkrovų dozavimas. Būtina anksti nustatyti ir gydyti bet kokias akių ligas, infekcijų, kaukolės traumų prevencija. Nėštumo metu turi būti vengiama neigiamo poveikio vaisiui.