Lėtinis kepenų nepakankamumas

Lėtinis kepenų nepakankamumas – palaipsniui vystosi kepenų funkcijos sutrikimas, susijusios su progresuojančia lėtinių parenchiminių ligų eiga. Lėtinis kepenų nepakankamumas pasireiškia pagrindinės ligos simptomais, simptomai (anoreksija, vemti, viduriavimas), karščiavimas, gelta, encefalopatija. Diagnozuojant lėtinį kepenų nepakankamumą atsižvelgiama į biocheminių tyrimų duomenis, Kepenų ultragarsas, hepatoscintigrafija, kepenų biopsija, EEG. Lėtinio kepenų nepakankamumo gydymas yra skirtas detoksikacijai, medžiagų apykaitos sutrikimų ir daugelio organų nepakankamumo poveikio šalinimas.

• Lėtinės kepenų funkcijos nepakankamumo priežastys
• Kepenų nepakankamumo klasifikacija
• Lėtinio kepenų nepakankamumo simptomai
• Lėtinės kepenų nepakankamumo diagnostika
• Lėtinio kepenų nepakankamumo gydymas
• Lėtinės kepenų nepakankamumo prognozė ir prevencija

Lėtinis kepenų nepakankamumas

Kepenų nepakankamumas gastroenterologijoje gali būti daugelio hepatobiliarijos ir virškinimo trakto ligų rezultatas. Pagal klinikinį kursą atskirti ūminį kepenų nepakankamumą, per trumpą laiką nuo kepenų pažeidimo momento, ir lėtinis kepenų nepakankamumas, palaipsniui. Visose kepenų nepakankamumo formose, medžiagų apykaitoje, detoksikacija ir kitos kepenų funkcijos, sutrikusi centrinė nervų sistema, iki koma koma.

Lėtinis kepenų nepakankamumas progresuoja per keletą mėnesių ar metų, būdingas laipsniškas ir lėtas klinikinių apraiškų panaudojimas.

Lėtinės kepenų funkcijos nepakankamumo priežastys

Lėtinių kepenų pažeidimų progresavimas yra lėtinės kepenų nepakankamumo atsiradimo pagrindas – alkoholio, virusinis arba autoimuninis hepatitas, cirozė, navikų, riebalinė hepatosis, helmintozė, tuberkuliozė.

Lėtinio kepenų nepakankamumas gali atsirasti dėl tulžies akmenų ligos fono, kai skaičiavimas sutampa su bendru tulžies kanalu: šiuo atveju tulžis kaupiasi intrahepatinėse tulžies takuose, hepatocitų pažeidimas ir mirtis, pakeičiant juos jungiamuoju audiniu ir antrinės tulžies cirozės atsiradimu. Kai kuriais atvejais liga gali būti siejama su lėtiniu širdies nepakankamumu arba portosistemine šuntavimo operacija. Retos lėtinės kepenų nepakankamumo priežastys yra genetiniai metaboliniai sutrikimai – galaktosemija, glikogenozė ir kt.

Tokiu būdu, lėtiniu kepenų nepakankamumu visada yra seniai ir lėtai besivystanti hepatonekrozė, kurių progresavimą iki tam tikro laiko riboja kompensaciniai mechanizmai. Staigus kepenų nepakankamumo padidėjimas gali sukelti infekciją, alkoholio vartojimas, fizinis nuovargis, apsinuodijimas, vartojant dideles vaistų dozes (visų pirma, diuretikas), tuo pačiu metu dideli skysčio kiekiai šalinami ascitu, kraujavimas iš virškinimo trakto ir t. d. Tokiais atvejais kepenų koma išsivysto staigus kepenų nepakankamumas.

Kepenų nepakankamumo klasifikacija

Pagal pagrindinį patogenetinį mechanizmą, kuris egzistuoja:

• kepenų ląstelių (endogeninis) kepenų nepakankamumas, nutekėjusi kepenų parenchima;
• portosisteminis (portocaval, egzogeninis), kuriuose toksiški produktai (amoniako, fenoliai), žarnyne, iš portalinio venos per portocavalinės anastomozes patenka į bendrą apyvartą;
• sumaišyti – derinant abu ankstesnius patogenetinius mechanizmus.

Pagal klinikinę izoliaciją: mažas kepenų nepakankamumas (hepatodepresija), sutrikusi kepenų veikla, bet be encefalopatijos požymių, ir didelis kepenų nepakankamumas (hepaturgija), kuris vysto hepatocerebrinį sindromą, t. e. kepenų encefalopatija.

Lėtinio kepenų nepakankamumo dislokavimo metu išskiriama kompensuojama, dekompensuotas ir terminalinis etapas, baigiantis kepenų koma.

Lėtinio kepenų nepakankamumo simptomai

Lėtinio kepenų nepakankamumo pasireiškimai yra panašūs į tuos, kurie yra ūminės formos. Kartais pasireiškia pagrindinės ligos simptomai, lėtinis kepenų nepakankamumas.

Ankstyviausi lėtinio kepenų nepakankamumo pasireiškimai yra dispepsijos simptomai – pykinimas, vėmimas, viduriavimas, anoreksija. Virškinimo sutrikimų simptomai dažnai siejami su riebalų ar keptų maisto produktų vartojimu, rūkyta mėsa. Gali būti, kad karščiavimas yra bangų, gelta, odos pažeidimai (kraujavimas, verkimas ir sausas egzema, kepenų delnai). Periferinė edema ir ascitas lėtiniu kepenų nepakankamumu pasirodo gana anksti.

Lėtinio kepenų nepakankamumo eigos bruožas yra endokrininių sutrikimų buvimas: nevaisingumas, sumažėjo lytinis potraukis, sėklidžių atrofija, ginekomastija, alopecija, pieno liaukų ir gimdos atrofija.

Lėtinio kepenų nepakankamumo neuropsichiniai sutrikimai yra laikini ir pasireiškia kaip depresija, atminties praradimas, mieguistumo ir nemiga, nerimas, periodines susiformavusias valstybes, apsvaiginti, orientacijos praradimas, netinkamas elgesys, agresyvumas, dirglumas ir t. n. Jei laiku nesuteikus medicininės pagalbos, gali atsirasti koma.

Lėtinės kepenų nepakankamumo diagnostika

Dėl trukmės ir nedidelio lėtinio kepenų nepakankamumo apraiškų specifiškumo, ypač ankstyvaisiais etapais, diagnozė ne visada yra laiku.

Ankstyvieji lėtinio kepenų nepakankamumo laboratoriniai rodikliai yra laipsniškas bilirubino ir transaminazių kiekio padidėjimas, sumažinti cukraus kiekį kraujyje (hipoglikemija) ir cholesterolio kiekį, hipokoaguliacijos požymiai pagal koagulogramos duomenis ir pan. Šlapime padidėja bilirubino ir urobilino kiekis, dėl to ji tampa gelsvai rudos spalvos.

Ultragarsinis pilvo organų tyrimas atskleidžia hepatomegaliją, leidžia įvertinti parenchimos ir portalinių laivų būklę, išsiaiškinti lėtinės kepenų nepakankamumo priežastį. Hepatomijos scintigrafija naudojama siekiant nustatyti kepenų funkcijos sutrikimo laipsnį. Visapusiškai diagnozuojant lėtinį kepenų nepakankamumą, naudojamas kepenų MRI, Pilvo ertmės MSCT.

Kai pasireiškia kepenų encefalopatijos požymiai, patartina atlikti elektrofenefalografiją. Lėtinant ritmą ir sumažinus įrašytų bangų amplitudę, galima įspėti apie artėjančią kepenų komą.

Laparocentezė ir kepenų biopsija su citologine arba morfologine gautos medžiagos tyrimu leidžia nustatyti lėtinės kepenų nepakankamumo priežastį ir paskirti patogenetinį gydymą.

Lėtinio kepenų nepakankamumo gydymas

Lėtiniu kepenų nepakankamumu rodomas griežtas baltymų ir druskos apribojimas dietoje. Lėtinio kepenų nepakankamumo gydymo tikslas yra pašalinti amoniako intoksikaciją, Šiuo atveju pacientams skiriami valymo klizmai ir fiziologiniai tirpalai, antibiotikų terapija (neomicinas), laktulozė (slopina amoniako susidarymą žarnyne ir jos absorbciją), glutamo rūgštis, ir ornitsetolis (dėl jau susikaupusių nuodingų produktų).

Norint ištaisyti elektrolitų sutrikimus, atliekama infuzija į veną ir gliukozę, pernešti šviežią šaldytą plazmą. Hepatoprotektoriai skirti kepenų funkcijai palaikyti, B vitaminai, kokarboksilazės, vitaminas k, folio rūgštis. Nustatyta, kad hemosorbcija mažina intoksikaciją, plazmos mainai, hemodializė.

Progresuojant lėtiniam kepenų nepakankamumui kepenų transplantacijos klausimas.

Lėtinės kepenų nepakankamumo prognozė ir prevencija

Ankstyva lėtinės kepenų nepakankamumo diagnostika ir gydymas pagerina gyvenimo kokybę ir pailgina gyvenimą. Cirozės buvimas, ascitas, anamnezės istorija sustiprina prognozę. Su kepenų encefalopatijos išsivystymu mirtingumas yra 80–90 metų%.

Galima išvengti lėtinio kepenų nepakankamumo progresavimo, pašalinant poveikį provokuojančių veiksnių organizmui (perteklius baltymų suvartojimas, nekontroliuojamas vaistas, piktnaudžiavimas alkoholiu ir kt.). Pacientus, sergančius lėtiniu kepenų nepakankamumu, turi prižiūrėti gastroenterologas arba hepatologas.