Peptinė opa 12p. žarnos

Peptinė opa 12p. žarnos

Dvylikapirštės žarnos opa — dvylikapirštės žarnos lėtinė pasikartojanti liga, kartu su jo gleivinės ir audinių, esančių po juo, defektu. Išraiškingas stiprus skausmas kairiajame epigastriniame regione, 3-4 val. Po valgymo, traukuliai «alkanas» ir «naktį» skausmas, rėmuo, rūgštimi, dažnai vėmimas. Siaubingiausios komplikacijos — kraujavimas, opos perforacija ir jo piktybinis degeneracija.

    Peptinė opa 12p. žarnos

    Dvylikapirštės žarnos opa – tai yra lėtinė liga, būdingas dvylikapirštės žarnos gleivinės opų atsiradimas. Veikia ilgai, pakaitiniai remisijos periodai su paūmėjimais. Skirtingai nuo erozijos pažeidimų gleivinės, opos yra gilesni defektai, įsiskverbia į žarnyno sienelės gleivinės sluoksnį. Dvylikapirštės žarnos opa atsiranda 5-15 proc. Piliečių (statistika skiriasi pagal regioną), dažniau vyrams. Dvylikapirštės žarnos opa yra 4 kartus dažnesnė, nei skrandžio opa.

    Plėtros priežastys

    Peptinė opa 12p. žarnosŠiuolaikinė pepsinės opos vystymosi teorija mano, kad Helicobacter pylori bakterijos yra infekcinis skrandžio ir dvylikapirštės žarnos pažeidimas, kuris yra pagrindinis jo atsiradimo veiksnys. Ši bakterinė kultūra sėjama bakteriologiniu skrandžio turinio tyrimu 95% dvylikapirštės žarnos opa ir 87 pacientai% pacientams, kenčia nuo skrandžio opos.

    Tačiau Helicobacter pylori infekcija ne visada sukelia ligos atsiradimą, daugeliu atvejų atsiranda asimptominis vežimas.

    Veiksniai, prisidėti prie dvylikapirštės žarnos opos vystymosi:

    • mitybos sutrikimai – neteisinga, nereguliarus maistas;
    • dažnas stresas;
    • padidėjusi skrandžio sulčių sekrecija ir sumažėjęs gastroprotekcinių veiksnių aktyvumas (skrandžio mukoproteinai ir bikarbonatai);
    • rūkymas, ypač tuščiame skrandyje;
    • ilgas vaistas, turintys opų (opinis) poveikį (dažniausiai tai yra nesteroidinių priešuždegiminių vaistų grupės vaistai – analgin, aspirinas, diclofenac et al.);
    • gastriną gaminantis navikas (gastrinoma).

    Dvylikapirštės žarnos opos, atsiradusių dėl vaistų ar su juo susijusios gastrinomos, yra simptominiai ir neįtraukti į peptinės opos sąvoką.

    Skrandžio opos klasifikacija

    Peptinė opa liga skiriasi pagal vietą:

    • Skrandžio opa (kardia, pogrupis, kūno skrandis);
    • Pentorinio kanalo peptinė pogrupio opa (priekyje, galinės sienos, mažas arba didelis kreivumas);
    • dvylikapirštės žarnos opa (bulbinis ir postbulbaras);
    • neapibrėžtos vietos opa.
    Skaitykite taip pat  Vidurių užkietėjimas

    Klinikinė forma išskiria ūmus (pirmą kartą nustatyta) ir lėtinė skrandžio opa. Panaikinti remisijos laikotarpius, sunkumų (recidyvas) ir nepakankama remisija arba slopinamas paūmėjimas. Peptinė opa gali atsirasti latentiškai (be sunkios klinikos), lengva (retų recidyvų), vidutiniškai sunkus (1-2 paūmėjimai per metus) ir sunku (reguliariai pasunkėjęs iki 3 ar daugiau kartų per metus).

    Tiesiogiai dvylikapirštės žarnos opa skiriasi pagal morfologinį modelį: ūminė ar lėtinė opa, mažas (iki pusės centimetro), viduryje (iki centimetro), didelis (nuo vieno iki trijų centimetrų) ir milžinas (daugiau nei trys centimetrai) dydis. Opos vystymosi etapas: aktyvus, randai, «raudona» randas ir «balta» prieskrandis. Kartu su funkciniais sutrikimais, susijusiais su gastroduodenaline sistema, taip pat pastebimas jų pobūdis: motorinių sutrikimų, evakuacijos ar sekreto funkcija.

    Dvylikapirštės žarnos opos simptomai

    Vaikams ir pagyvenusiems žmonėms pepsinės opos eiga kartais praktiškai yra besimptomė ar mažai. Toks kursas yra kupinas sunkių komplikacijų, pvz., dvylikapirštės žarnos sienos perforacija su vėlesniu peritonitu, latentinis kraujavimas ir anemija. Tipiškas klinikinis dvylikapirštės žarnos opos vaizdas – tai yra būdingas skausmo sindromas.

    Skausmas dažniausiai yra vidutinis, kvailas. Skausmo sunkumas priklauso nuo ligos sunkumo. Lokalizavimas, kaip taisyklė, iš epigastrijos, po krūtinkauliu. Kartais skausmas gali plisti viršutinėje pilvo dalyje. Dažnai pasireiškia naktį (per 1-2 valandas) po ilgų laikotarpių be valgymo, kai skrandis yra tuščias. Po valgymo, pieno, antacidiniai preparatai yra atleidžiami. Tačiau dažniausiai skausmas atsinaujina po skrandžio turinio evakuacijos.

    Skausmas gali pasireikšti kelis kartus per dieną keletą dienų (savaites), po to jie nepriklausomai praeis. Tačiau laikui bėgant be tinkamo gydymo padidėja recidyvai, padidėja skausmo intensyvumas. Sezoninis pasikartojimas yra būdingas: ūminis paūmėjimas dažniau pasireiškia pavasarį ir rudenį.

    Dvylikapirštės žarnos opos komplikacijos

    Pagrindinės dvylikapirštės žarnos opos komplikacijos – tai yra skverbtis, perforacija, kraujavimas ir žarnyno liumenų susiaurėjimas. Atsiranda opinis kraujavimas, kai patologinis procesas veikia skrandžio sienos indus. Kraujavimas gali būti paslėptas ir pasireiškia tik didėjančia anemija, ir gali būti ištarti, kraujas gali vemti ir pasireikšti per žarnyno judėjimą (juodos ar kruvinos išmatos). Kai kuriais atvejais endoskopinio tyrimo metu galite nutraukti kraujavimą, kai kraujavimo šaltinis kartais gali sudeginti. Jei opa yra gili ir kraujavimas yra gausus – paskirti chirurginį gydymą, kitais atvejais gydomi konservatyviai, koreguojant geležies trūkumą. Pacientams, kuriems yra opinis kraujavimas, yra nustatytas sunkus alkis, parenterinė mityba.

    Skaitykite taip pat  Ekstrasistolis

    Peptinė opa 12p. žarnosDvylikapirštės žarnos opų perforacija (kaip taisyklė, priekinė siena) sukelia jo turinio įsiskverbimą į pilvo ertmę ir pilvaplėvės uždegimą – peritonitas. Kai žarnyno sienos perforacija paprastai būna staigus pjovimo skausmas epigastrijoje, greitai išsiliejo, padidėja kintanti kūno padėtis, gilus kvėpavimas. Nustatomi peritoninės sudirginimo simptomai (Shchetkina-Blumberg) – spaudimas pilvo sienai, ir tada staiga išlaisvinti skausmą. Peritonitą lydi hipertermija.

    Tai yra – avarinė būklė, kuris be tinkamos medicininės priežiūros lemia šoko ir mirties raidą. Išopos perforacija – tai yra skubios chirurgijos indikacija.

    Išopos skverbtis – tai yra gilus defektas, žarnyno sienelę įsiskverbiant į gretimus organus (kepenų ar kasos). Įspūdingi skausmai, kuri gali būti lokalizuota dešinėje arba kairėje hipochondrijoje, spinduliuojantis atgal, priklausomai nuo įsiskverbimo vietos. Pakeitus skausmo padėtį, padidėja. Gydymas priklausomai nuo konservatoriaus sunkumo, taip pat – be rezultatų – veikia.

    Dvylikapirštės žarnos stenozė atsiranda, kai sunki edeminė opa liga ar randų susidarymas. Su srovės susilpnėjimu susilpnėja (visiškai ar iš dalies) dvylikapirštės žarnos opa. Jam dažnai būdingas pakartotas vėmimas. Vėmimas priklauso nuo maisto, buvo imtasi dar prieš ataka. Simptomai taip pat pasižymi sunkumu skrandyje (perpildymas), trūksta išmatų, pilvo pūtimas. Reguliarus vėmimas skatina svorio ir medžiagų apykaitos sutrikimus, mitybos trūkumai. Dažniausiai konservatyvus gydymas sumažina sienų patinimą ir liumenų išplitimą, tačiau esant sunkiems cicatricialiniams pokyčiams stenozė gali tapti nuolatine ir reikalinga chirurginė intervencija.

    Dvylikapirštės žarnos opos diagnostika

    Peptinė opa 12p. žarnosInterviu atskleidė skausmo pobūdį, jo santykiai su maistu, išpuolių sezoniškumą, susijusių simptomų. Kai dvylikapirštės žarnos intubacija gauna duomenis apie KDP aplinkos būklę.

    Labiausiai informatyvus diagnostikos metodas yra gastroskopija – skrandžio ir dvylikapirštės žarnos gleivinės endoskopinis tyrimas. Jame pateikiama išsami informacija apie opos lokalizaciją ir jos morfologines savybes, atskleidžia kraujavimą ir pokyčius. Endoskopinio tyrimo metu galima atlikti pilvo ir dvylikapirštės žarnos audinių biopsiją histologiniam tyrimui.

    Skaitykite taip pat  Žarnų vėžio liga vaikams

    Kai atliekamas rentgeno tyrimas su kontrastine medžiaga, atsiranda dvylikapirštės žarnos opinė opa, kaip sienos defektas (bario mišinys prasiskverbia į opą ir gali būti matomas ant rentgenogramos), nustatyta žarnyno stenozė, perforacija ir opų įsiskverbimas. Norint nustatyti Helicobacter pylori infekciją, taikyti PCR diagnostiką ir ureazės kvėpavimo testą. Atliekant laboratorinius kraujo tyrimus galima nustatyti anemijos požymius, kuris rodo vidinį kraujavimą. Už okultinio kraujo taip pat tiriama išmatų masė.

    Dvylikapirštės žarnos opos gydymas

    Dvylikapirštės žarnos opos gydymas atliekamas griežtai skiriant gastroenterologą, savęs gydymas yra nepriimtinas dėl, tai savęs gydymas, prisideda prie skausmo malšinimo veda prie simptomų slopinimo ir latentinio ligos vystymosi, tai kelia grėsmę komplikacijoms. Vaistų terapija dvylikapirštės žarnos opoms apima priemones, skirtas Helicobacter išnaikinimui ir opų gydymui (mažina skrandžio rūgštingumą).

    Plačiai spektro antibiotikai naudojami Helicobacter pylori infekcijos slopinimui (metronidazolas, amoksicilino, klaritromicino), gydyti antibiotikus 10-14 dienų. Siekiant sumažinti skrandžio sekreciją, protonų siurblio inhibitoriai yra geriausi vaistai – omeprazolas, esomeprazolas, lanzoprazolas, rabeprazolas. Tuo pačiu tikslu taikyti priemones, slopina skrandžio gleivinės H2-histamino receptorius: ranitidinas, famotidinas. Kaip priemonė, rūgštinantį skrandžio turinį, naudoti antacidus. Gelio antacidai su anestetikais taip pat yra veiksmingi kaip simptominiai vaistai – sumažinti skausmą, apgaubia žarnyno sieną. Skrandžio membranoms apsaugoti naudojami gastroprotekciniai preparatai: sucralfat, bismuto preparatai, misoprostolis.

    Dėl konservatyvaus gydymo neveiksmingumo arba pavojingų komplikacijų vystymosi atveju kreiptis į chirurginį gydymą. Chirurgija apima dvylikapirštės žarnos opos išskyrimą arba susiuvimą. Jei reikia, norint sumažinti sekreciją, praleiskite vagotomiją.

    Dvylikapirštės žarnos opos prevencija ir prognozė

    Priemonės, kad būtų išvengta dvylikapirštės žarnos opos:

    • laiku nustatyti ir gydyti Helicobacter pylori infekciją;
    • normalizuoti galios režimą ir pobūdį;
    • rūkymo nutraukimas ir piktnaudžiavimas alkoholiu;
    • kontroliuoti vaistus;
    • harmoninga psichologinė aplinka, streso vengimas.

    Nesudėtinga skrandžio opa su tinkamu gydymu ir rekomendacijų dėl mitybos ir gyvenimo būdo laikymasis yra palanki prognozė, su geru likvidavimu – opos gijimas ir gijimas. Kepenų opų svorio komplikacijų atsiradimas ir gali sukelti gyvybei pavojingų sąlygų.