Plaučių cista

Plaučių cista – anomalios ertmės plaučių parenchima, pripildyta oro arba skysto turinio. Plaučių cista gali būti besimptomiai, kliniškai ryškus (su dusuliu, kosulys, sunkumas ir krūtinės skausmas) ir sudėtinga (infekcija, pneumotoraksas, kraujavimas ir dr.). Pagrindinė cistų diagnozė — radiologinis, įskaitant krūtinės ląstos organų peržiūros rentgenogramą, Plaučių CT, angiopulmonografija, bronchografija. Plaučių cistų gydymas daugiausia chirurginis — cistos pašalinimas arba plaučių rezekcija per torakotomiją arba vaizdo pagalba paremta torakoskopinė intervencija.

• Plaučių cistos klasifikacija
• Plaučių cistos priežastys
• Plaučių cistos simptomai
• Plaučių cistos diagnozė
• Plaučių cistos gydymas ir prognozė

Plaučių cista

Plaučių cistos vadinamos polietiologinės kilmės intrapulmoninėmis ertmėmis, dažniausiai yra gleivinės arba oro. Dėl didelės ligos patologinių formų įvairovės, yra gana sunku įvertinti tikrąjį plaučių cistų paplitimą populiacijoje. Pasak kai kurių mokslininkų, tarp visų su kvėpavimo takų ligomis sergančių pacientų yra plaučių cista 2,9-5,3%. Plaučių cistos randamos bet kokio amžiaus: nuo naujagimių iki pagyvenusių žmonių. Nepaisant jo gerumo, su sudėtingu plaučių cistos kursu gali kelti rimtą pavojų gyvybei, todėl pulmonologijoje šioms patologinėms struktūroms pritaikyti chirurginiai gydymo taktikai.

Plaučių cistos klasifikacija

Priklausomai nuo patogenezės (kilmė ir švietimo mechanizmai) išskirti įgimtą, disontogeneziniai ir įgyjami plaučių cistos.

• Įgimta cistos formuojasi senatvėje, ir vaikas gimė jau esant tokiai plaučių anomalijai. Tokios cistos dažniausiai aptinkamos vaikystėje. Tai apima: plaučių cistinė hipoplazija, bronchiolinė emfizema, cistine modifikuota papildoma plaučių liga, vidinės pilvo sekvestracija, įgimtos milžiniškos cistos.
• Dizontogenezinis Plaučių cistos taip pat yra įgimtos susivienijimai, dėl embriogenezės sutrikusios bronchopulmoninių inkstų vystymosi. Tačiau disontogenezinių cistų raida prasideda po gimdymo, todėl patologiją galima nustatyti skirtingais amžiumi. Šios formacijos yra dermoidinės cistos, bronchogeniniai cistos, bronchogeninės plaučių cistadenomos.
• Įsigyta cistos susidaro tam tikru gyvenimo etapu ligų ir plaučių sužalojimų įtakos. Tai apima plaučių hidatydo cistą, Buliozinė emfizema, pneumocelas, tuberkuliozės urvus, «tirpsta plaučiai», emfizematinis-pūliuojantis plaučių sekvestracija ir kt.

Pagal morfologines savybes, plaučių cistos yra suskirstytos į tikras ir klaidingas. Pirmieji yra visada įgimtos, jų išorinis apvalkalas yra jungiamasis audinys su bronchų sienelės elementais (kremzlinės plokštelės, lygieji raumenys ir elastiniai pluoštai ir kt.). Tikrojo plaučių cisto vidinį sluoksnį sudaro kubinio ir cilindrinio epitelio ląstelių epitelio pamušalas, gleivių paslaptis (bronchogeniniai cistos) ar alveolinis epitelis (alveolių cistos). Įgyjamos neteisingos cistos, o jų sienoje nėra struktūrinių bronchų ir gleivinės membranų elementų.

Atsižvelgiant į ertmių skaičių, cistos yra suskirstytos į vieną (vienišas) ir kelis (pastaruoju atveju diagnozuotas policistinis plaučių uždegimas). Jei cista bendrauja su broncho liežuviu, tai vadinama atvira; nesant tokios žinios, jie sako apie uždara plaučių cista. Pagal turinio tipą išskiriamos oro ir užpildytos ertmės; pagal ertmės dydį – mažas (iki 3 segmentų), laikmenos­niya (3-5 segmentai) ir didelis (daugiau nei 5 segmentai). Pagaliau, plaučių cistos gali būti nesudėtingos ir sudėtingos.

Plaučių cistos priežastys

Įgimtų ir disontogenezinių plaučių cistų atsiradimas yra susijęs su plaučių formavimo defektais embrioniniame laikotarpyje. Dažniausiai šie intrauteriniai sutrikimai yra alveolinis gimdymas, galinių bronchiolių išsiplėtimas arba periferinių bronchų susidarymo uždelsimas. Plaučių cistos yra tokių įgimtų plaučių pakitimų struktūrinis komponentas, kaip cistinė hipoplazija, įgimta lobaro emfizema, McLeod sindromas ir keletas kitų. Dermoidiniai cistos ir cistinės limfangiomos yra dažniausios tarp dysonogenezinių plaučių cistų, kurie taip pat dažnai laikomi gerybiniais plaučių augliais.

Įgyjami plaučių cistos yra dažniau praktikoje krūtinės chirurgai, susidarė parazitinių ligų rezultatas, infekcinės ir nespecifinės (po uždegimo, po traumos) kito genezės. Tarp parazitinių ir infekcinių cistų priklauso, susideda iš plaučių echinokokozės, cistycercozė, tuberkuliozė, sifilis. Kitų cistų priežastys gali būti uždegimas­kūno destruktyvus procesas: pneumonija, plaučių abscesas, bakterijų paskirtis­plaučių funkcija, traumos ir plaučių sužalojimai, bronchų obstrukcija ir tt.

Plaučių cistos simptomai

Smulkūs ir nesuspėjami plaučių cistai turi asimptominį kursą. Klinikiniai požymiai atsiranda dėl padidėjusio cistų dydžio ir aplinkinių struktūrų suspaudimo arba dėl sudėtingo kurso. Didelės arba daugybinės cistos lydi sunkumo ir krūtinės skausmas, kosulys, dusulys, kartais disfagija.

Perėjimas nuo asimptominės į sudėtingą gali būti inicijuojamas ARVI ar pneumonija. Kai suppuruojant plaučių cistą, iškyla sunkių intoksikacijos požymių (silpnumas, adinamija, anoreksija) ir drėgnas karščiavimas. Atsižvelgiant į bendrą negalavimą, atsiranda kosulys su gleivinės gleivinės, galbūt hemoptizė.

Pusiau užpildytos cistos proveržis bronchų lydimas didelis išsitraukimas, kartais įžeidžiantis skreplius, pagerinti bendrą būklę, apsinuodijimo mažinimas. Cistos ertmė yra atleista nuo pusės, tačiau jo išsiskyrimas retai pasitaiko. Dažniau liga pasikartoja, palaipsniui sukelia antrinę bronchikaktazę ir difuzinę plaučių fibrozę.

Jei pleuros ertmėje prasiskverbia cistas, jos gali išsivystyti spontaninė pneumotorakso klinika, pyothorax, pleuritas. Šio tipo komplikacijoms būdingas staigus krūtinės skausmas, stiprus, paroksizminis kosulys, padidinti cianozę, tachikardijos ir dusulys. Tokių komplikacijų galimi padariniai gali būti bronchopleurinės fistulės ir lėtinės pleuros empiemos formavimas.

Uždegiminis procesas bronchų nutekėjimo cistoje padeda formuoti vožtuvo mechanizmą, todėl padidėja slėgis cistos ertmėje ir jos įtempimas. Cista greitai auga, išspaudžia aplinkinius plaučių segmentus, sukelia viduriuojamųjų organų poslinkį. Įtempiamosios plaučių cistu klinikinė įvaizdis panaši į vožtuvų pneumotorakso kliniką (dusulys, Tachypnea, cianozė, kaklo venų patinimas, tachikardija). Sunki pacientų būklė dėl kvėpavimo nepakankamumo ir hemodinamikos sutrikimų. Per įtemptos plaučių cistos kompensaciją, subkompensuoti ir dekompensuoti etapai. Be visų pirmiau minėtų dalykų, plaučių cista gali būti sudėtinga dėl plaučių kraujavimo ir piktybinių navikų. Kai vaikai išleidžia cistas, yra asfikcijos pavojus.

Plaučių cistos diagnozė

Dėl simptomų nebuvimo ar trūkumo paprastai nesuvokiami nesunkūs plaučių cistos. Jie gali būti atsitiktiniai su profilaktinė fluorografija. Fiziniai duomenys gali apimti sutrumpintą perkusinį garsą, silpnėja kvėpavimas, kartais – «amforas» kvėpavimas.

Pagrindinis vaidmuo nustatant plaučių cistus priklauso rentgeno diagnostikos metodams. Pokyčiai, nustatyta rentgenograma plaučių, dėl cistų tipo ir kilmės. Paprastai aptiktos sferinės formos formavimas su aiškiais kontūrais. Cistos ertmėje kartais matomas horizontalus skysčio lygis. MSCT ir plaučių MR yra naudojami paaiškinti cistos vietą ir kilmę.

Bronchografijos rezultatai yra labiausiai informatyvūs atvirų plaučių cistų diagnozėje, kai įmanoma į kontrastinę medžiagą patekti į ertmę. Su uždaromis cistomis, bronchografija ir angiopulmonografija gali aptikti cistą netiesioginiais požymiais – šiuo atveju bronchai ir kraujagyslės lenkia apvalintą plaučių šešėlį. Diagnozės patvirtinimas gali būti pasiektas­diagnostikos torakoskopija.

Plaučių cistos turėtų būti atskirtos nuo gerybinių ir piktybinių plaučių navikų periferinės lokalizacijos, plaučių metastazės, tuberkuloma, užblokuotas abscesas, ribotas pneumotoraksas, perikardo coelomic cista, vidurių navikų navikai ir kiti.

Plaučių cistos gydymas ir prognozė

Gydymo taktika plaučių cistams, daugiausia, chirurginis. Nemalonuotos plaučių cistos, kurias reikia pašalinti suplanuotu būdu. Tačiau, neturėtų būti atidėtas chirurgija, nes komplikacijų atsiradimas gali paversti operacijos būklę avarijos kategorijai, kurie gali turėti neigiamos įtakos prognozei ir išgyvenimui. Dažniausiai atliekami nesudėtingi ligos variantai, izoliuotas cistos pašalinimas arba plaučių ekonominė rezekcija. Operacija atliekama kaip per torakotomiją, taigi naudojant vaizdo torakoskopiją. Su bendrais procesais (Polycystic, antriniai negrįžtami parenchimo pokyčiai) lobektomija arba pneumonektomija.

Dėl plaučių cistų, apsunkintas, priešoperacinis gydymas nuo narkotikų, o operacija atliekama pasunkėjus gydymui. Pyo arba pneumotorakso vystymosi atveju, pleuros ertmės drenavimas avariniu būdu, po to atliekamas vietinis ir sisteminis antibiotikų terapija. Sunkios plaučių cistos priežiūra, sudėtingas kvėpavimo nepakankamumas, Tai susideda iš neatidėliotinos cistos punkcijos ir transtorakinio drenažo ultragarsu kontroliuojant. Visais šiais atvejais operacija atliekama antrojo etapo metu ir yra radikalesnė.

Proginė planuota nepastebimos plaučių cistos gydymo būklė yra palanki; ilgalaikiai pooperaciniai rezultatai yra geri. Sudėtingo kurso atveju rezultatas priklauso nuo pirminės priežiūros laiko ir išsamumo. Ūminiu laikotarpiu pacientų mirtis gali atsirasti dėl kvėpavimo ir širdies bei kraujagyslių sistemos nepakankamumo, masinis kraujavimas; pooperacinis mirtingumas siekia 5%. Kitais atvejais galimas negalėjimas dėl nuolatinių antrinių plaučių pokyčių (bronchiectasis, dažna plaučių fibrozė, lėtiniai pūlingi procesai). Tokiems pacientams pulmonologas turi stebėti visą gyvenimą. Įgytų plaučių cistų prevencija yra išvengti sužalojimo, specifinės ir nespecifinės plaučių ligos.