Pneumokoniozė

Pneumokoniozė – daug lėtinių plaučių ligų, dėl ilgalaikio pramoninių dulkių įkvėpimo ir būdingo plaučių audinio difuzinės fibrozės. Pneumokoniozės eigą lydi sausas kosulys, progresuojančios dusulys, krūtinės skausmai, deformuojantis bronchitas, didėja kvėpavimo nepakankamumas. Diagnozuojant pneumokoniozę, atsižvelgiama į profesinių pavojų buvimą ir tipą, fiziniai duomenys, spirometrijos rezultatai, rentgeno tyrimas, CBS ir kraujo dujų sudėtis. Gydant pneumokoniozę, reikia vengti sąlyčio su kenksmingais junginiais, bronchų plečiantys ir atsikosėjimai, kortikosteroidų, fizioterapija, deguonies įkvėpimas, hiperbarinis oksigenavimas.

• Pneumokoniozės priežastys ir klasifikacija
• Pneumokoniozės patogenezė
• Pneumokoniozės simptomai
• Diagnozė pneumokoniozei
• Pneumokoniozės gydymas
• Pneumokoniozės prognozė ir prevencija

Pneumokoniozė

Pulmonologijos pneumoniozė apima įvairias lėtines profesijas­Vietinės plaučių ligos, įkvėpus kenksmingų pramoninių dulkių ir dėl to atsiranda ryškus jungiamojo audinio vystymasis – difuzinė pirminė fibrozė. Profesinių ligų struktūroje pneumoniozė užima vieną iš pirmaujančių vietų. Pneumokoniozė dažniausiai randama anglių darbuotojams, asbestą, mašinų statyba, stiklo ir kitų pramonės šakų, kenčia nuo kenksmingų pramoninių dulkių 5-15 metų ar ilgiau.

Pneumokoniozės priežastys ir klasifikacija

Veiksniai, nustatant pneumokoniozės išsivystymą, yra sudėtis, ilgalaikis poveikis ir didelės neorganinių įkvepiamų dulkių koncentracijos (mineralinis) arba organinės kilmės.

Priklausomai nuo dulkių cheminės sudėties, išskiriamos šios profesinių plaučių ligų grupės:

• silikozė – pneumokoniozė, besivystančios, kai susiduria su dulkėmis, sudėtyje yra silicio dioksido (SiO2);
• silikatai – grupė pneumoniozės, plėtojant silikatų foninį įkvėpimą — silicio rūgšties junginiai su metalais (asbestozė, Kalinoz, talcozė, nefeline ir kt.);
• metalooniozė – pneumokoniozė, dėl dulkių poveikio (aliuminis – aliuminis; bario – barinozė; berilio – berilija; geležies – siderozė ir tt.);
• karbociozė – pneumokoniozė, įkvėpus anglies dulkių (antracozė, suodžių pneumociozė, grafitozė);
• pneumokoniozė, sumaišyti dulkes (siderosilikozė, antracosilikozė, dujų pjaustytuvų ir elektrinių suvirintojų pneumokoniozė);
• pneumokoniozė, ilgalaikį organinių dulkių įkvėpimą (linai, medvilnės, vilna, cukranendrių ir t. d.). Ši pneumoniozės grupė dažnai primena alerginę alveolitą ar bronchinę astmą; tačiau visais atvejais nepastebėta difuzinės plaučių fibrozės. Todėl ligos, dėl dulkių poveikio, tik sąlyginai nurodė pneumokoniozės grupę.

Dulkių įsiskverbimo į kvėpavimo takus gylis ir jo pašalinimo intensyvumas priklauso nuo dydžio (dispersija) aerozolio dalelės. Aktyviausia frakcija yra 1-2 mikronų dydžio smulkios dalelės. Jie įsiskverbia giliai ir daugiausia įsitvirtina ant galinių bronchų sienelių, kvėpavimo takai ir alveoliai. Didesnės dalelės išlaiko ir pašalinamos bronchų gleivinės aparatu; mažesnės frakcijos pašalinamos išeinančiu oru arba per limfinę sistemą.

Pneumokoniozės patogenezė

Didelis įkvepiamo oro užteršimas kartu su gleivinės efektyvumo trūkumu­liuros klirensas sukelia aerozolio dalelių įsiskverbimą ir nusistovėjimą alveoliuose. Iš ten jie gali savarankiškai įsiskverbti į plaučių intersticinį audinį arba įsisavinti alveoliniai makrofagai. Absorbuotos dalelės dažnai turi citotoksinį poveikį makrofagams, sukelia lipidų peroksidacijos procesą. Lizochondriniai ir lizosominiai fermentai, išsiskiriantys tuo pačiu metu, stimuliuoja fibroblastų proliferaciją ir kolageno susidarymą plaučių audinyje. Imunopatologinių mechanizmų dalyvavimas įrodytas pneumokoniozės patogenezėje.

Pluoštiniai plaučių audinio pokyčiai pneumonioze gali dėvėti mazgelius, intersticinis ir mazgas. Nodulinė fibrozė pasižymi mažų sklerozinių mazgų atsiradimu, susideda iš dulkių pakrautų makrofagų ir jungiamojo audinio ryšulių. Nesant pluoštinių mazgų ar nedidelio jų kiekio, diagnozuojama intersticinė pneumoniozės forma, kartu su alveolio septa sutirštėja, perivaskulinė ir peribroninė fibrozė. Atskirų mazgų sujungimas gali sukelti didelius mazgus, užima didelę dalį plaučių audinio, iki visos­ar.

Pluoštinį procesą plaučiuose lydi maža židinio ar plačiai paplitusi emfizema, kartais įgauna bullousą. Kartu su plaučių audinio pokyčiais, pneumokoniozė sukelia patologinius procesus bronchų gleivinėje pagal endobronchito ir bronchiolito tipą.

Plėtojant, pneumoniozė praeina per uždegiminių-distrofinių ir produktyvių sklerozinių pokyčių laikotarpį. Dauguma pneumokoniozės, kaip taisyklė, radiologiškai aptikta tik per antrąjį laikotarpį.

Pneumokoniozės simptomai

Pneumokoniozės eiga gali būti lėtai progresuojanti, greitai, vėlai, regresyvus. Lėtai progresuojanti pneumoniozės forma atsiranda po 10-15 metų nuo kontakto su pramoninėmis dulkėmis pradžios. Sparčiai besivystančios formos pasireiškimas pasireiškia po 3-5 metų nuo kontakto su dulkėmis pradžios ir per ateinančius 2-3 metus. Vėlyvoje pneumokoniozėje simptomai paprastai atsiranda tik praėjus keleriems metams po sąlyčio su dulkių agentu. Manoma, kad regresinė pneumoniozės forma, jei dulkių dalelės išnyksta iš kvėpavimo takų, nutraukus ekspoziciją, kartu lydi plaučių radiologinių pokyčių sumažėjimas.

Skirtingi pneumokoniozės tipai turi panašius klinikinius simptomus. Pradiniuose skundų dėl dusulio stadijose, kosulys su skrepliais, susiuvimo skausmai krūtinėje, subscapularis ir interscapular region. Iš pradžių skausmas yra nereguliarus, apsunkina kosulys ir gilus kvėpavimas; vėliau skausmai tampa nuolatiniai, slegiantis.

Kartu su pneumokonioze progresuoja silpnumas, subfebrilinė būklė, prakaitavimas; svorio netekimas, vien tik dusulys, lūpų cianozė, galų pirštų ir nagų galūnių deformacija («būgnas­lazdos» ir «žiūrėti akinius»). Komplikacijų arba pažengusio proceso atveju atsiranda kvėpavimo nepakankamumo požymių, atsiranda plaučių hipertenzija ir plaučių širdis.

Dauguma pneumokoniozės (antracozė, asbestozė ir kt.) sukelia lėtinis bronchitas (nepastebimas, obstrukcinis, astma). Tuberkuliozė dažnai siejama su silikozės eiga; galimas silicotuberkuliozės vystymasis, kurią sukelia plaučių laivų erozija, plaučių kraujavimas ir bronchinės fistulės susidarymas.

Dažnai komplikacijos pneumonioze yra bronchektazė, bronchų astma, plaučių emfizema, spontaniškas pneumotoraksas, reumatoidiniu artritu, sklerodermijos ir kitų kolagenozių. Su silikoze ir asbestoze yra įmanoma alveolinio ar bronchogeninio plaučių vėžio vystymasis, pleuros mezoteliomą.

Diagnozė pneumokoniozei

Pripažįstant pneumokoniozę, labai svarbu atsižvelgti į paciento profesinį kelią ir sąlytį su pramoninėmis dulkėmis. Masinių profesinių rizikos grupių patikrinimų metu pirminės pneumoniozės diagnozės vaidmuo atliekamas didelės apimties fluorografija. Tuo pačiu metu pasireiškia plaučių piešimo būdingas stiprinimas ir deformacija, mažų židinio šešėlių buvimas.

Išsamus tyrimas (plaučių rentgenografija, kompiuterinė tomografija, Plaučių MRI) leidžia išsiaiškinti pneumokoniozės pobūdį (intersticinis, mazgelinė ir mazgelinė) pokyčių etapas. Plečiantis pneumokoniozei, pažeidimų zona didėja, šešėlių dydis ir skaičius, aptinkamos masinės fibrozės zonos, kompensacinė emfizema, pleuros sustorėjimas ir deformacija. d. Kraujo srauto ir ventiliacijos įvertinimas įvairiose plaučių audinio dalyse atliekamas naudojant zoninę reopulmonografiją ir plaučių scintigrafiją.

Kompleksinis kvėpavimo funkcijos tyrimas (spirometrija, didžiausias srauto matavimas, pletizmografija, pneumotachografija, dujų analizė) leidžia atskirti ribojančius ir obstrukcinius sutrikimus. Mikroskopinis krūties tyrimas pneumonioze atskleidžia jo gleivinę arba gleivinę, dulkių ir makrofagų priemaišos, pakrautas dulkių dalelėmis. Sunku diagnozuoti atvejus, kai jie naudoja bronchoskopiją su plaučių audinio transbronchine biopsija, plaučių šaknies limfmazgių punkcija.

Pneumokoniozės gydymas

Jei aptinkama bet kokia pneumokoniozės forma, reikia nutraukti sąlytį su kenksmingu etiologiniu veiksniu. Gydymo pneumokonioze tikslas yra sulėtinti arba užkirsti kelią­ligos progresavimas, simptomų ir sergamumo korekcija, komplikacijų prevencija.

Mityba yra svarbi pneumokoniozei, turi būti daug vitaminų ir baltymų. Siekiant padidinti organizmo nespecifinį reaktingumą, patartina vartoti įvairius adaptogenus (Eleutokokų tinktūra, Kinijos „Schizandra“). Sveikatingumo ir grūdinimo procedūros yra plačiai naudojamos: Pratimai, masažas, gydomos sielos (Charcot dušas, apvalus dušas). Nesudėtingai pneumoniozei, ultragarsas arba elektroforezė su kalciu ir novokainu priskiriama prie krūtinės, proteolitinių fermentų ir bronchus plečiančių medžiagų įkvėpimas, deguonies terapija (deguonies įkvėpimas, hiperbarinis oksigenavimas). Rodomas mineralas, atliekantis bendrą ultravioletinę spinduliuotę, stiprinti ir atsparumą bronchopulmoninėms ligoms. Gydymo ir profilaktikos kursai pneumoniozei rekomenduojami du kartus per metus ligoninėje ar sanatorijoje.

Pacientams, sergantiems sudėtingu pneumoniozės kursu su priešuždegiminiais ir antiproliferaciniais tikslais, reikia 1-2 mėnesius skirti gliukokortikoidus, apsaugančius nuo tuberkuliozės. Plėtojant kardiopulmoninį nepakankamumą, nurodomas bronchus plečiančių preparatų vartojimas, širdies glikozidai, diuretikai, antikoaguliantai.

Pneumokoniozės prognozė ir prevencija

Pneumokoniozės prognozę lemia jo forma, etapas ir komplikacijos. Labiausiai nepalanki silikozės eiga, berilija, asbestozė, nes jie gali progresuoti netgi nutraukus sąlytį su kenksmingomis dulkėmis.

Pneumokoniozės prevencijos pagrindas yra darbo sąlygų gerinimo priemonių rinkinys, atitiktis gamybos saugos reikalavimams, technologinių procesų tobulinimas. Siekiant užkirsti kelią pneumokoniozei, naudoti asmenį (respiratoriai nuo dulkių, akiniai, drabužiai nuo dulkių) kolektyvinių teisių gynimo priemonių (vietinė ventiliacija, pramoninių patalpų vėdinimas ir drėkinimas).

Asmenys, sąlyčio su žalingais gamybos veiksniais, laikinai ir periodiškai atliekami medicininiai patikrinimai. Prašymas dirbti, susijusios su sąlyčiu su pramoninėmis dulkėmis, draudžiama asmenims, sergantiems alerginėmis ligomis, lėtinės bronchopulmoninės sistemos ligos, nosies pertvaros kreivė, lėtinė dermatozė, įgimtas širdies ir kvėpavimo sistemos sutrikimas.