Postinfarkto kardiosklerozė

Postinfarkto kardiosklerozė – vainikinių arterijų ligos forma, būdingas dalinis širdies raumens keitimas jungiamuoju audiniu miokardo infarkto rezultatu. Klinikiniai širdies nepakankamumo požymiai (dusulys, acrocianozė, sumažintas fizinių pratimų toleravimas, nuovargis, edema) ir širdies ritmo sutrikimai. Postinfarkto kardiosklerozė diagnozuojama anamnezės pagrindu (miokardo infarktas); EKG ir echokardiografijos rezultatai, miokardo scintigrafija, koronarinė angiografija. Poinfarkto kardiosklerozės gydymas apima periferinių vazodilatatorių paskyrimą, diuretikai, antiaritminiai vaistai; liudija – chirurginė miokardo revaskuliarizacija ir implantacija EX.

• Postinfarkto priežastys
• Poinfarkto kardiosklerozės simptomai
• Postinfarktinės kardiosklerozės diagnozė
• Postinfarkto kardiosklerozės gydymas
• Poinfarkto kardiosklerozės prognozė ir prevencija

Postinfarkto kardiosklerozė

Po infarkto (po nekrozės) kardiosklerozė – miokardo pažeidimas, dėl mirusių miokardo pluoštų pakeitimo jungiamuoju audiniu, sutrikęs širdies raumenų veikimas. Kardiologijoje poinfarkto kardiosklerozė laikoma nepriklausoma vainikinių arterijų liga, kartu su staiga koronarine mirtimi, krūtinės angina, miokardo infarktas, širdies ritmo sutrikimas, širdies nepakankamumas. Po infarkto diagnozuota kardiosklerozė po 2—4 mėnesiai po miokardo infarkto, t. e. užbaigus randus.

Postinfarkto priežastys

Dėl miokardo infarkto susidaro širdies raumenų židinio nekrozė, atsigavimas, atsirandantis dėl randų jungiamojo audinio augimo (kardiosklerozė). Cicatricial svetainėse gali būti įvairių dydžių ir lokalizacijos, sukelia širdies sutrikimų pobūdį ir mastą. Naujai suformuotas audinys negali atlikti kontraktinės funkcijos ir atlikti elektrinius impulsus, dėl to sumažėja išmetimo frakcija, širdies ritmas ir intrakardijos laidumas.

Poinfarkto kardiosklerozę lydi širdies kamerų išsiplėtimas ir širdies raumenų hipertrofija su širdies nepakankamumu. Poinfarkto kardiosklerozės metu cicatriciniai procesai taip pat gali turėti įtakos širdies vožtuvams. Be miokardo infarkto, miokardo distrofija ir širdies traumos gali sukelti poinfarkto kardiosklerozę, tačiau tai vyksta daug rečiau.

Poinfarkto kardiosklerozės simptomai

Klinikiniai poinfarkto kardiosklerozės požymiai dėl jo lokalizacijos ir paplitimo širdies raumenyse. Didesnis jungiamojo audinio plotas ir mažiau veikiantis miokardas, kuo didesnė širdies nepakankamumo ir aritmijų raida.

Poinfarkto kardiosklerozės metu pacientai nerimauja dėl progresuojančio dusulio, tachikardija, sumažintas fizinių pratimų toleravimas, ortopnija. Paroksizminiai širdies astmos priepuoliai atsibunda ir laikosi vertikalioje padėtyje — sėdintis dusulys dingsta po 5-20 minučių. Priešingu atveju, ypač kartu su hipertenzija, gali atsirasti ūminis kairiojo skilvelio nepakankamumas – plaučių edema. Panašios sąlygos pacientams, sergantiems poinfarkto kardioskleroze, gali išsivystyti sunkios spontaniškos krūtinės anginos priepuolio fone. Tačiau skausmo sindromas, pvz., Stenokardija, ne visada būna ir priklauso nuo veikiančių miokardo sekcijų vainikinių kraujotakos būklės.

Jei yra skilvelių nepakankamumas, apatinėse galūnėse atsiranda edema, hidrotoraksas, hidroperikardija, acrocianozė, kaklo venų patinimas, hepatomegalia.

Ritmo ir intrakardijos laidumo sutrikimai gali išsivystyti net suformavus nedidelius postinfarkto kardiosklerozės plotus, įtakos širdies laidumo sistemai. Dažniausiai pacientams, sergantiems postinfarktu, diagnozuojama prieširdžių virpėjimas, skilvelių ekstrasistoles, įvairių rūšių blokada. Paroksizminė skilvelio tachikardija ir visa atrioventrikulinė blokada yra pavojingos poinfarkto kardiosklerozės apraiškos.

Nepalankus postinfarkto kardiosklerozės prognostinis požymis yra lėtinės kairiojo skilvelio aneurizmos susidarymas, padidina trombozės ir tromboembolinių komplikacijų riziką, taip pat aneurizmos ir mirties plyšimas.

Postinfarktinės kardiosklerozės diagnozė

Postinfarktinės kardiosklerozės diagnostikos algoritmas apima anamnezės analizę, elektrokardiografija, Ultragarsas širdyje, ritmokardiografija, Naminių gyvūnų širdis, koronarinė angiografija ir kt.

Fizinis postinfarktinės kardiosklerozės tyrimas atskleidžia apikos impulsų poslinkį į kairę ir žemyn, pirmojo tono susilpnėjimas viršuje, kartais – šuolio ritmas ir sistolinis murmumas ant mitralinio vožtuvo. Kai krūtinės ląstos radiografiją lemia vidutinio širdies padidėjimas, daugiausia dėl kairiųjų padalinių.

EKG duomenis apibūdina židinio pokyčiai po miokardo infarkto (nesant padidėjusio fermentų aktyvumo), taip pat difuziniai miokardo pokyčiai, kairiojo skilvelio hipertrofija, Jo pluošto blokada. Norint nustatyti trumpalaikę išemiją, naudojami streso testai (dviračių ergometrija, treadmill testas) stebėjimas.

Informacijos apie echokardiografiją turinys, susijęs su postinfarktu, yra labai didelis. Tyrimas nustato lėtinę širdies aneurizmą, dilatacija ir vidutinė kairiojo skilvelio hipertrofija, vietiniai ar difuziniai kontraktilumo sutrikimai. Kai ventriculography gali būti nustatoma pažeidžiant mitralinio vožtuvo kūgių judėjimą, nurodo papiliarinės raumenų funkcijos sutrikimą.

Naudojant širdies pozronų emisijos tomografiją poinfarkto kardiosklerozės metu, nustatomi nuolatiniai hipoperfuzijos centrai, dažnai kartojasi. Koronarografija atliekama koronarinės kraujotakos būklės įvertinimui pacientams, sergantiems poinfarkto kardioskleroze. Tuo pačiu metu rentgeno vaizdas gali skirtis nuo nepakitusių vainikinių arterijų iki trijų kraujagyslių pažeidimų.

Postinfarkto kardiosklerozės gydymas

Konservatyvios gydymo po infarkto kardiosklerozės tikslai yra lėtinti širdies nepakankamumo progresavimą, laidumo ir širdies ritmo sutrikimų, jungiamojo audinio proliferacijos prevencija. Paciento, sergančio postinfarktu, kardiologija ir gyvenimo būdas turėtų apimti fizinio ir emocinio streso ribojimą, dietos terapija, reguliariai naudoti kardiologo nurodytus vaistus.

AKF inhibitoriai vartojami poinfarktui gydyti (enalaprilis, kaptoprilas), nitratai (nitrozorido, izosorbido dinitratas, izosorbido mononitratas), b-blokatoriai (propranololis, atenololis, metoprololis), dezagregantai (acetilsalicilo rūgšties), diuretikai, medžiagų apykaitos vaistai (inozinas, kalio preparatai, ATP ir kiti.)

Sunkiems ritmo ir laidumo sutrikimams gali reikėti implantuoti širdies ir defibriliatorių arba širdies stimuliatorių. Po miokardo infarkto po koronarinės angiografijos išlieka nuolatinė krūtinės angina (CT koronarinė angiografija, multispiralinė CT koronarinė angiografija) CABG indikacijos, angioplastika ar vainikinių arterijų stentavimas. Kai susidaro širdies aneurizma, jos rezekcija rodoma kartu su vainikinių arterijų šuntavimo operacija.

Poinfarkto kardiosklerozės prognozė ir prevencija

Po infarkto kardiosklerozės kursą sunkina pakartotinis miokardo infarktas, postinfarkto anginos vystymąsi, skilvelių aneurizma, bendras širdies nepakankamumas, gyvybei pavojingų ritmo ir laidumo sutrikimų. Arbitmijos ir širdies nepakankamumas po infarkto kardiosklerozės paprastai yra negrįžtamos, jų gydymas gali tik laikinai pagerinti.

Siekiant užkirsti kelią poinfarkto atsiradimui, svarbu laiku ir tinkamai gydyti miokardo infarktą. Kaip gydymo ir reabilitacijos priemonės poinfarkto kardiosklerozės gydymui rekomenduojama, balneoterapija, SPA procedūros, dispersijos stebėjimas.