Vaisiaus hipoksija

Vaisiaus hipoksija

Vaisiaus hipoksija – vaisiaus sindromas, pasireiškiantis vaisiaus pokyčių kompleksu, dėl nepakankamo deguonies tiekimo audiniams ir organams. Vaisiaus hipoksijai būdingi gyvybinių organų anomalijos, pirmiausia, CNS. Vaisiaus hipoksijos diagnozė apima kardiotokografiją, uteroplacentinės kraujotakos doplerometrija, akušerinė ultragarsija, amnioskopija. Gydant vaisiaus hipoksiją, siekiama normalizuoti uteroplacentrinį kraujo tekėjimą, patobulinta kraujo reologija; kartais ši sąlyga reikalauja ankstyvos moters pristatymo.

Vaisiaus hipoksija

Vaisiaus hipoksija
Vaisiaus hipoksija įrašyta 10,5% bendras nėštumo ir gimdymo atvejų skaičius. Vaisiaus hipoksija gali vystytis skirtingais gimdos laikotarpiais, pasižymintis įvairiais deguonies trūkumo laipsniais ir padariniais vaiko organizmui. Vaisiaus hipoksija, ankstyvas nėštumo amžius, sukelia apsigimimus ir uždelstą embrionų vystymąsi. Vėlyvuoju nėštumu hipoksija lėtina vaisiaus augimą, CNS pažeidimas, sumažintas prisitaikomojo naujagimio gebėjimas.

Vaisiaus hipoksijos priežastys

Vaisiaus hipoksija gali atsirasti dėl daugelio neigiamų procesų, atsiranda vaiko kūne, motina ar placenta. Hipoksijos tikimybė vaisiui didėja dėl motinos ligų – anemija, širdies ir kraujagyslių patologija (širdies defektai, hipertenzija), inkstų liga, kvėpavimo sistema (lėtinis bronchitas, bronchų astma ir kt.), diabetas, nėštumo toksikozė, daugiavaisis nėštumas, STI. Neigiamai apie alkoholio pasiūlą vaisiui atsispindi alkoholizmas, nikotinas, narkotines ir kitokias motinines priklausomybes.

Auglinės hipoksijos pavojus padidėja, kai pažeidžiama vaisiaus ir placentos apyvarta, atsiradęs dėl persileidimo grėsmės, vilkite nėštumą, nugaros patologija, placentos nepakankamumas, darbo ir kitų nėštumo komplikacijų bei darbo proceso anomalijos. Intratekinės hipoksijos vystymosi rizikos veiksniai yra vaisiaus hemolizinė liga, įgimtos anomalijos, intrauterinė infekcija (herpeso infekcija, toksoplazmozė, chlamidija, mikoplazmozė ir kt.), kartotinis ir griežtas nugarkaulio įtempimas aplink vaiko kaklą, ilgalaikis galvos suspaudimas darbo metu.

Atsižvelgiant į vaisiaus hipoksiją, pirmiausia, nervų sistema kenčia, nes nervų audinys yra jautresnis deguonies trūkumui. Nuo embrionų vystymosi 6-11 savaičių, deguonies trūkumas sukelia smegenų brandinimo uždelsimą, kraujagyslių struktūros ir veikimo sutrikimai, lėtėja kraujo-smegenų barjero brandinimas. Taip pat hipoksijos testas inkstų audinyje, širdis, vaisiaus žarnyne.

Mažoji vaisiaus hipoksija negali sukelti kliniškai reikšmingo CNS pažeidimo. Su sunkia hipoksija, išemija ir nekrozė išsivysto įvairiuose organuose. Po vaiko gimimo, vystosi hipoksija, gali būti daugybė pažeidimų – nuo neurologinių sutrikimų iki protinio atsilikimo ir sunkių somatinių pokyčių.

Skaitykite taip pat  Akies obuolio hipotenzija

Vaisiaus hipoksijos klasifikacija

Ūminis ir chroniškai besivystantis vaisiaus hipoksija skiriasi nuo kursų laiko ir pradžios.

Ūminio vaisiaus hipoksijos pasireiškimas dažniausiai yra susijęs su anomalijomis ir darbo akto komplikacijomis – greitas ar ilgalaikis darbas, spaudžiant arba ištraukiant virkštelę, ilgalaikis galvos suspaudimas gimdymo kanale. Kartais nėštumo metu gali išsivystyti ūmi vaisiaus hipoksija: Pavyzdžiui, jeigu yra gimdos plyšimas arba priešlaikinis placentos atsitraukimas. Ūminės hipoksijos atveju labai dažnai auga gyvybinių organų vaisiaus disfunkcijos. Ūminė hipoksija pasižymi padidėjusiu vaisiaus širdies susitraukimų dažniu (daugiau nei 160 ritmų. min.) arba jo sumažinimą (mažiau nei 120 ritmų. min.), aritmija, kurtieji tonai; motorinės veiklos stiprinimas ar silpnėjimas ir t. d. Dažniausiai dėl ūminės hipoksijos atsirado vaisiaus asfiksija.

Lėtinė hipoksija sukelia ilgalaikį vidutinio sunkumo deguonies trūkumą, sąlygos, kuriomis plinta vaisius. Su lėtiniu deguonies trūkumu atsiranda gimdos hipotrofija; vaisiaus kompensacinių savybių išnaudojimo atveju atsiranda tie patys pažeidimai, kaip ir su ūmaus srauto variantu. Nėštumo ar gimdymo metu vaisiaus hipoksija gali išsivystyti; hipoksija yra laikoma atskirai, kyla vaikas po gimimo dėl hialininės membranos ligos, intrauterine pneumonija ir t. d.

Atsižvelgiant į kompensacinius ir prisitaikančius vaisiaus sugebėjimus, hipoksija gali įgyti kompensuojamą, subkompensuojamos ir dekompensuotos formos. Kadangi nepalankiomis sąlygomis vaisius patiria ne tik hipoksiją, bet ir visą kompleksą sudėtingų medžiagų apykaitos sutrikimų, Pasaulio praktikoje ši būsena apibrėžiama kaip «nelaimės sindromas», kuris yra suskirstytas į prenatalinę, išsivysčiusi darbo ir kvėpavimo takuose.

Vaisiaus hipoksijos pasireiškimai

Pakeitimų sunkumas, besivystanti vaisiui esant hipoksijai, nustatomas pagal išbandyto deguonies trūkumo intensyvumą ir trukmę. Pradinės hipoksijos pasireiškimai sukelia širdies plakimą vaisiui, tada — jo lėtėja ir slopina širdies tonus. Mekoniumas gali pasirodyti amniono skysčiuose. Kai hipoksija švelniai padidina motinos veiklą vaisius, su sunkiu – judesiai sulėtėja ir sulėtėja.

Sunki hipoksija vaisiaus kraujotakos sutrikimai: pastebima trumpalaikė tachikardija ir padidėjęs arterinis slėgis, kintanti bradikardija ir kraujospūdžio sumažėjimas. Reologiniai sutrikimai pasireiškia kraujo storiu ir plazmos išsiplėtimu iš kraujagyslių, kas lydima intracellular ir audinių edema. Dėl padidėjusio trapumo ir kraujagyslių sienelių pralaidumo atsiranda kraujavimas. Kraujagyslių tonusio sumažėjimas ir kraujo apytakos slopinimas sukelia organų išemiją. Hipoksijos metu vaisiui pasireiškia acidozė, elektrolitų pusiausvyros pokyčiai, sutrikus audinių kvėpavimas. Svarbūs vaisiaus pokyčiai gali sukelti vaisiaus mirtį, asfiksija, intrakranijiniai gimdymo sužalojimai.

Skaitykite taip pat  Atresia choans

Vaisiaus hipoksijos diagnozė

Įtarimas, kad vaisius yra hipoksinis, gali pasireikšti keičiant variklio aktyvumą – nerimas elgesys, stiprinti ir didinti judėjimą. Ilgalaikė ar progresuojanti hipoksija veda prie vaisiaus judėjimo silpnėjimo. Jei moteris pastebi tokius pakeitimus, ji turėtų nedelsdama susisiekti su ginekologu, nėštumo metu. Klausydamas akušerinio stetoskopo klausydamas vaisiaus širdies ritmą, gydytojas vertina dažnį, širdies tonų skonis ir ritmas, triukšmo buvimas. Siekiant nustatyti vaisiaus hipoksiją, šiuolaikinė ginekologija naudoja kardiotokografiją, vaisiaus fonokardiografija, doplerometrija, Ultragarsas, amnioskopija ir amniocentezė, laboratoriniai tyrimai.

Kardiotokografijos metu galima stebėti vaisiaus širdies ritmą ir jo variklio aktyvumą. Pakeitus širdies plakimą, priklausomai nuo likusio ir vaisiaus aktyvumo, vertinama jo būklė. Kardiotokografija, kartu su fonokardiografija, plačiai naudojamas gimdymui. Doplerio sonograma uteroplacentinio kraujo tėkmei tiria kraujo tekėjimo greitį ir pobūdį virkštelės virvutėje ir placentos induose, kuris pažeidžia vaisiaus hipoksiją. Kordocentesas ultragarsu kontroliuojamas, norint surinkti virkštelės kraują ir tirti rūgščių ir bazių pusiausvyrą. Aptiktas augimo sulėtėjimas gali būti vaisiaus hipoksijos ultragarsinis simptomas. Be to, per gimdos kaklelio ultragarsą įvertinama kompozicija, amniono skysčio kiekis ir spalva. Sunkus vandens išleidimas arba vandens trūkumas gali sukelti problemų.

Atliekant amnioskopiją ir amniocentezę per gimdos kaklelio kanalą, galite vizualiai įvertinti skaidrumą, spalva, amniono skysčio kiekis, intarpų buvimas (dribsniai, mekoniumas), atlikti biocheminius tyrimus (pH matavimas, hormonų testas, fermentai, CO2 koncentracija). Amnioskopija priešingoje placentoje yra draudžiama, kolpite, cervicitas, grasino abortas. Greitasis vaisiaus skysčio vertinimas atliekamas po jo išpilstymo per pirmąjį darbo laikotarpį. Palankus vaisiaus hipoksijai atsiranda priemaišų mekonio skysčio ir jų žalsvos spalvos.

Vaisiaus hipoksijos gydymas

Gimdos kaklelio hipoksijos atveju nėščia moteris yra hospitalizuota akušerinėje ir ginekologinėje ligoninėje. Dėl vaisiaus hipoksijos reikia ištaisyti esamą motinos akušerinę ir ekstragenitinę patologiją ir normalizuoti fetoplacentrą. Nėščia rodoma griežta poilsio, deguonies terapija. Terapija atliekama, skirtos sumažinti gimdos tonus (Papaverinas, drotaverinas, aminofilinas, heksoprenalinas, terbutalinas), intravaskulinio suardymo sumažėjimas (dipiridamolis, dekstranas , kraujas veršeliams, pentoksifilinas).

Skaitykite taip pat  Amiodarono sukelta tiropatija

Lėtinė vaisiaus hipoksija reikalauja vartoti vaistą, gerina ląstelių pralaidumą deguoniui ir metabolizmą (esminiai fosfolipidai, vitaminų E, Su, B6, glutamo rūgštis, gliukozė), antihipaktoziniai vaistai, neuroprotektoriai. Gerinant nėščios moters būklę ir mažinant nėščios moters hipoksijos poveikį, gali būti rekomenduojama kvėpavimo pratimai, akvakultūros gimnastika, UFO, induktoroterma. Atsižvelgiant į sudėtingų priemonių neefektyvumą ir vaisiaus hipoksijos požymių išsaugojimą ilgiau nei 28 savaites, pateikiamas nepaprastas pristatymas (avarinis cezario pjūvis).

Gimdymai su lėtiniu vaisiaus hipoksija yra atliekami naudojant širdies monitoringą, leidžiantis laiku naudoti papildomas priemones. Su ūmine hipoksija, išsivysčiusi gimdymo metu, Vaikui reikia reanimacijos priežiūros. Laiku koreguojama vaisiaus hipoksija, Racionalus nėštumo ir gimdymo valdymas padeda išvengti sunkių sutrikimų vaikui. Ateityje visi vaikai, hipoksinis, pastebi neurologas; gana dažnai jiems reikia psichologo ir logopedo pagalbos.

Vaisiaus hipoksijos komplikacijos

Sunkios vaisiaus hipoksijos metu kartu su naujagimiu pasireiškia sunki poliologinė disfunkcija. Su centrinės nervų sistemos hipoksijos pažeidimais gali išsivystyti perinatalinė encefalopatija, smegenų patinimas, arefleksija, traukuliai. Kvėpavimo sistema rodo po hipoksinio pneumopatijos, plaučių hipertenzija; širdies ir kraujagyslių sutrikimai yra širdies ir kraujagyslių sutrikimai, endokardo išeminė nekrozė ir kt.

Vaisiaus hipoksijos poveikis inkstams gali sukelti inkstų nepakankamumą, oligurija; virškinamojo trakto – regurgitacija, vemti, enterokolitas. Dažnai dėl sunkios perinatalinės hipoksijos naujagimiui vystosi DIC, antrinis imunodeficitas. Naujagimių asfiksija 75-80 m% atvejai vystosi dėl ankstesnės hipoksijos.

Vaisiaus hipoksijos prevencija

Užkirsti kelią vaisiaus hipoksijai moterys privalo pasirengti nėštumui atsakingai: ekstragenitinės patologijos ir reprodukcinės sistemos ligų gydymas, atsisakyti nesveikų įpročių, subalansuota mityba. Nėštumo valdymas turėtų būti atliekamas atsižvelgiant į rizikos veiksnius ir laiku stebint vaisiaus ir moters būklę. Gydymo ūminės vaisiaus hipoksijos prevencija yra teisingas gimdymo metodo pasirinkimas, gimimo traumos prevencija.