Anafilaksinis šokas

Anafilaksinis šokas – tai yra ūminė patologinė būklė, kuris atsiranda pakartotinai įsiskverbiant į alergeną, sukelia sunkius hemodinamikos sutrikimus ir hipoksiją. Pagrindinės anafilaksijos priežastys yra įvairių vaistų ir vakcinų įsisavinimas, vabzdžių įkandimai, maisto alergijos. Su sunkiu šoku, sąmonės netekimas pasireiškia greitai, koma vystosi ir nėra skubios pagalbos – mirtis. Gydymas — sustabdyti alergeno patekimą į organizmą, kraujotakos ir kvėpavimo funkcijos atkūrimas, jei reikia – gaivinimas.

• Anafilaksinio šoko priežastys
• Anafilaksinio šoko simptomai
• Anafilaksinio šoko diagnozė
• Anafilaksinio šoko gydymas

Anafilaksinis šokas

Anafilaksinis šokas (anafilaksija) – Tai yra sunki, sisteminė alerginė reakcija, kurią sukelia netyčia, besivystanti kontaktuojant su svetimomis medžiagomis-antigenais (vaistas, serumai, radiopaque preparatai, maistas, gyvatės ir vabzdžių įkandimų), kartu su sunkiais kraujotakos sutrikimais ir organų bei sistemų funkcijomis.

Anafilaksinis šokas vystosi maždaug vienoje iš 50 000 žmonių, ir šios sisteminės alerginės reakcijos atvejų skaičius kasmet didėja. Taip, Jungtinėse Amerikos Valstijose per metus registruojama daugiau kaip 80 000 anafilaksinių reakcijų atvejų, ir maždaug vienos epizodo anafilaksijos rizika gyvenimo metu yra 20-40 milijonų JAV gyventojų. Pagal statistiką, apie 20% atvejų, anafilaksinio šoko priežastis yra narkotikų vartojimas. Anafilaksija dažnai yra mirtina.

Anafilaksinio šoko priežastys

Alergenai, sukelia anafilaksinę reakciją, gali tapti bet kokia medžiaga, patenka į žmogaus kūną. Dažniausia anafilaksinio šoko priežastis yra įvairių vaistų vartojimas. Jis yra antibakterinis (antibiotikai ir sulfonamidai), hormoniniai vaistai (insulinas, adrenokortikotropinis hormonas, kortikotropinas ir progesteronas), fermentų preparatai, anestetikai, heterologiniai serumai ir vakcinos. Imuninės sistemos hipereaktyvumas gali išsivystyti, kai įvedami spindulinio gydymo vaistai, naudojamas instrumentiniuose tyrimuose.

Dar vienas priežastinis veiksnys, sukeliantis anafilaksinį šoką – gyvatės įkandimų ir vabzdžių (bitės, Kamanė, hornets, skruzdėlės). B 20-40% bičių bitinukų atvejai tampa anafilaksijos aukomis.

Anafilaksija dažnai vystosi dėl maisto alergenų (kiaušiniai, pieno produktai, žuvis ir jūros gėrybės, sojos ir žemės riešutai, maisto papildai, spalvos ir skonio, taip pat biologinius produktus, naudojama vaisių ir daržovių perdirbimui). Taip, JAV daugiau nei 90% sunkių anafilaksinių reakcijų atvejai vyksta dėl lazdyno riešutų. Pastaraisiais metais padidėjo anafilaksinio šoko atvejų skaičius sulfitams – maisto papildai, naudojamas ilgiau laikyti gaminį. Šios medžiagos pridedamos prie alaus ir vyno, šviežios daržovės, vaisius, padažai.

Anafilaksija ant latekso produktų didėja (gumines pirštines, kateteriai, padangų gaminiai ir tt.), ir kryžminė alergija lateksui ir kai kuriems vaisiams (avokadas, bananai, kivi).

Liga gali išsivystyti veikiant įvairiems fiziniams veiksniams (darbas, raumenų įtampa, sporto treniruotes, šalta ir šilta), taip pat kartu su tam tikrais maisto produktais (dažniau tai yra krevetės, riešutai, vištienos mėsa, salierai, balta duona) ir paskesnį pratimą (dirbti ant sklypo, sporto žaidimai, bėgimas, maudytis ir t. d.) Anafilaksinės reakcijos dažnai vystosi esant paveldimajai polinkiui (imuninės sistemos reaktyvumo padidėjimas – kaip ląstelė, taip humoralas).

Anafilaksinis šokas yra tiesioginė apibendrinta alerginė reakcija, kuris yra dėl medžiagos sąveikos su antigeninėmis savybėmis ir imunoglobulino IgE. Pakartotinai gavus alergeną, išleidžiami įvairūs tarpininkai (histaminas, prostaglandinai, chemotaksiniai veiksniai, leukotrienai ir kiti.) ir plėtoti daugybę sisteminių širdies ir kraujagyslių ligų apraiškų, kvėpavimo sistemos, virškinamojo trakto, odos dangalas.

Tai kraujagyslių žlugimas, hipovolemija, lygus raumenų susitraukimas, bronchospazmas, gleivių hipersekrecija, skirtingos lokalizacijos patinimas ir kiti patologiniai pokyčiai. Dėl to sumažėja cirkuliuojančio kraujo tūris, kraujospūdis mažėja, paralyžiuotas vazomotorinis centras, širdies smūgis sumažėja ir atsiranda širdies ir kraujagyslių nepakankamumo reiškiniai. Sisteminė alerginė reakcija anafilaksinio šoko metu yra susijusi su kvėpavimo nepakankamumu dėl bronchų spazmų, bronchų klampios gleivinės iškrovos liumene akumuliacijos, kraujavimo išvaizda ir atelektozė plaučių audiniuose, kraujo stagnacija plaučių kraujyje. Pažeidimai pastebimi odos, pilvo ir dubens organai, endokrininė sistema, smegenys.

Anafilaksinio šoko simptomai

Anafilaksinio šoko klinikiniai simptomai priklauso nuo individualių paciento charakteristikų (imuninės sistemos jautrumas konkrečiam alergenui, amžius, susijusių ligų buvimas ir kt.), antigeninių savybių turinčių medžiagų prasiskverbimo būdas (parenteraliai, per kvėpavimo takus ar virškinamąjį traktą), vyrauja «šoko kūnas» (širdis ir indai, kvėpavimo takai, apyniai). Tokiu atveju būdingi simptomai gali išsivystyti kaip žaibai (per parenterinį vaisto vartojimą), ir po 2-4 valandų po susitikimo su alergenu.

Ūminiai širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai būdingi anafilaksijai: kraujospūdžio sumažėjimas su galvos svaigimu, silpnybes, alpulys, aritmija (tachikardija, ekstrasistolė, prieširdžių virpėjimas ir t. d.), kraujagyslių kolapsas, miokardo infarktas (krūtinės skausmas, baimė mirties, hipotenzija). Anafilaksinio šoko kvėpavimo simptomai – tai yra sunkus kvėpavimo atsiradimas, rinorėja, disfonija, švokštimas, bronchų spazmas ir asfiksija. Neuropsichiatriniams sutrikimams būdingas stiprus galvos skausmas, psichomotorinė agitacija, baimės jausmas, nerimas, konvulsinis sindromas. Gali atsirasti dubens organų disfunkcija (nevalingas šlapinimasis ir defekacija). Anafilaksijos odos simptomai – eritemos išvaizda, dilgėlinė, angioneurozinė edema.

Klinikinis vaizdas skirsis priklausomai nuo anafilaksijos sunkumo. Yra 4 sunkumo laipsnio:

Su I laipsnis smulkūs šoko sutrikimai, kraujo spaudimas (AD) sumažinta 20-40 mm Hg. st. Sąmonė nėra sutrikdyta, susirūpinęs sausa ryklė, kosulys, krūtinės skausmas, karštas jausmas, bendras nerimas, gali būti odos bėrimas.

Už II laipsnis anafilaksinis šokas, pasireiškiantis ryškesniais pažeidimais. Šiuo atveju sistolinis kraujo spaudimas sumažėja iki 60-80, ir diastolinis – iki 40 mm Hg. Susirūpinęs baimė, bendras silpnumas, galvos svaigimas, reiškiniai rinokonjunktyvito, odos bėrimas niežulys, Quincko edema, sunku rijoti ir kalbėti, pilvo ir nugaros skausmas, sunkumas už krūtinkaulio, dusulys ramybėje. Pakartotinė vėmimas, sutrinka šlapimo ir žarnyno judesių kontrolė.

III laipsnis Šoko sunkumas pasireiškė sistolinio kraujospūdžio sumažėjimu iki 40-60 mm Hg. st., ir diastolinis – iki 0. Yra sąmonės netekimas, mokiniai išsiplės, oda yra šalta, lipnus, impulsas tampa minkšta, konusinginis sindromas.

IV laipsnis Anafilaksija vystosi žaibo metu. Šiuo atveju pacientas yra nesąmoningas, Kraujospūdis ir impulso nenustatyta, nėra širdies veiklos ir kvėpavimo. Norint išgelbėti paciento gyvenimą reikia skubiai atgaivinti.

Išliekant šoką, pacientas išlieka silpnas, mieguistumas, slopinimas, karščiavimas, mialgija, artralgija, dusulys, sielvartas. Gali atsirasti pykinimas, vėmimas, skausmas pilvo srityje. Sustojus ūminius anafilaksinio šoko pasireiškimus (per pirmąsias 2-4 savaites) Dažnai vystosi astmos ir pasikartojančios dilgėlinės formos komplikacijos, alerginis miokarditas, hepatitas, glomerulonefritas, sisteminė raudonoji vilkligė, mezginis periarteritas ir pr.

Anafilaksinio šoko diagnozė

Anafilaksinio šoko diagnozė nustatoma daugiausia dėl klinikinių simptomų, nuo laiko detalių anamnezinių duomenų rinkimo, laboratoriniai tyrimai ir alergijos tyrimai išlieka. Tik atsižvelgiant į aplinkybes gali padėti, per kurį įvyko anafilaksija – parenterinis vaisto vartojimas, gyvatės įkandimas, valgyti tam tikrą produktą ir t. d.

Tyrimo metu įvertinama paciento būklė, pagrindinių organų ir sistemų funkcija (širdies ir kraujagyslių sistemos, kvėpavimo takų, nervų ir endokrininės sistemos). Jau vizualiai patikrinus anafilaksinio šoko pacientą galima nustatyti sąmonės aiškumą, blauzdikaulio refleksas, gylis ir kvėpavimo greitis, odos būklė, išlaikyti šlapimo ir žarnyno judėjimo kontrolę, buvimas ar vėmimas, konvulsinis sindromas. Toliau nustatomas impulso buvimas ir kokybės charakteristikos periferinėse ir pagrindinėse arterijose, kraujo spaudimo lygis, auskultuojantys duomenys, klausydamiesi plaučių širdies ir kvėpavimo garsų.

Suteikusi nepaprastąją pagalbą pacientui, sergančiam anafilaksiniu šoku ir pašalindama tiesioginę grėsmę gyvybei, atliekami laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai, leidžianti nurodyti diagnozę ir išskirti kitas ligas su panašiais simptomais. Atliekant laboratorinį klinikinį tyrimą atlikite klinikinį kraujo tyrimą (dažniau nustatomas leukocitozė, raudonųjų kraujo kūnelių skaičiaus padidėjimas, neutrofilinis, eozinofilas), apskaičiuotas kvėpavimo ir metabolinės acidozės sunkumas (pH matuojamas, dalinis anglies dioksido ir deguonies slėgis kraujyje), nustatomas vandens ir elektrolitų balansas, kraujo krešėjimo sistemos rodikliai ir tt.

Alerginė anafilaksinio šoko tyrimas apima tryptą ir IL-5 nustatymą, viso ir specifinio imunoglobulino E lygis, histaminas, ir po ūmių anafilaksijos pasireiškimų – alergenų identifikavimas naudojant odos tyrimus ir laboratorinius tyrimus.

Elektrocardiografe nustatomi dešinės širdies pertekliaus požymiai, miokardo išemija, tachikardija, aritmija. Plaučių emfizemos požymiai gali būti aptiktos krūtinės rentgenograma. Kraujospūdis stebimas ūminiu anafilaksinio šoko laikotarpiu ir 7-10 dienų, širdies susitraukimų dažnis ir kvėpavimas, EKG. Jei reikia, atlikite pulso oksimetriją, kapnometrija ir kapnografija, arterinio ir centrinio veninio slėgio nustatymas invaziniu metodu.

Diferencinė diagnozė atliekama su kitomis sąlygomis, kurie yra kartu su ryškiu kraujospūdžio sumažėjimu, sutrikusi sąmonė, kvėpavimo ir širdies veikla: su kardiogeniniu ir sepsiniu šoku, miokardo infarktas ir įvairių formų ūminis širdies ir kraujagyslių nepakankamumas, plaučių tromboembolija, sinoptinės būklės ir epilepsijos sindromas, hipoglikemija, ūminis apsinuodijimas ir kt. Anafilaksinis šokas turi būti atskirtas nuo panašių anafilaktoidinių reakcijų, kurie jau prasideda per pirmąjį susitikimą su alergenu ir kurių imuninės sistemos nenaudojamos (antigeno antikūnų sąveika).

Kartais diferencinė diagnozė su kitomis ligomis yra sunki, ypač situacijose, kai yra keli priežastiniai veiksniai, sukėlė šoką (įvairių šokų tipų derinys ir jiems anafilaksija, reaguojant į bet kokių vaistų vartojimą).

Anafilaksinio šoko gydymas

Terapinės priemonės anafilaksinio šoko atveju yra skirtos greitam gyvybiškai svarbių organų ir organizmo funkcijos sutrikimų šalinimui. Pirmasis žingsnis — pašalinti kontaktą su alergenu (sustabdyti vakciną, narkotikų ar radioterapijos medžiaga, nuimkite šnabždesį ir t. n.), jei reikia – apriboti venų nutekėjimą taikant žnyplę ant galo virš vietos, kur vaistas buvo švirkščiamas arba įstrigęs vabzdžių, taip pat šia vieta sutrumpinti adrenalino tirpalu ir šalti. Būtina atstatyti kvėpavimo takų praeinamumą (kanalo intarpas, skubi tracheos intubacija ar tracheotomija), suteikti gryną deguonį į plaučius.

Pateikiami simpatomimetikai (adrenalino skubėjimas) po oda vėl po injekcijos į veną gerėja. Esant sunkiam anafilaksiniam šokui, dopaminas skiriamas į veną, kai yra individualiai koreguojama dozė. Neatidėliotinos pagalbos planas apima gliukokortikoidus (prednizonas, deksametazonas, betametazonas), laikoma infuzijos terapija, leidžianti užpildyti cirkuliuojančio kraujo tūrį, pašalinti kraujo koncentraciją ir atkurti priimtiną kraujospūdį. Simptominis gydymas apima antihistamininių vaistų vartojimą, bronchodilatatorius, diuretikai (pagal griežtas indikacijas ir po kraujospūdžio stabilizavimo).

Stacionarus pacientų, sergančių anafilaksiniu šoku, gydymas atliekamas 7-10 dienų. Norint nustatyti galimas komplikacijas reikia toliau stebėti (vėlyvos alerginės reakcijos, miokarditas, glomerulonefritas ir t. d.) ir jų laiku apdoroti. Anafilaksinio šoko prognozė priklauso nuo tinkamų terapinių priemonių laiku ir bendrosios paciento būklės, sutinkamų ligų buvimas.