Atsparumas insulinui

Atsparumas insulinui – insulino jautrųjų audinių jautrumas insulino veikimui, kurio koncentracija kraujyje yra pakankama. Nėra specifinių atsparumo insulinui simptomų. Dažni susiję simptomai yra: Visceralinis nutukimas, arterinė hipertenzija, riebalinis hepatoszė, aterosklerozė, juoda aksantozė (pigmentinės raukšlėtos odos sritys). Laboratoriniai tyrimai naudojami diagnozei: geriamasis gliukozės tolerancijos bandymas, intraveninis gliukozės tolerancijos testas, HOMA-IR indekso apskaičiavimas. Pagrindiniai atsparumo insulinui koregavimo metodai – subalansuotos mitybos taisyklių laikymasis, sisteminis fizinis mokymas.

• Atsparumo insulinui priežastys
• Pathogenesis
• Klasifikacija
• Atsparumo insulinui simptomai
• Komplikacijos
• Diagnostika
• Atsparumo insulinui gydymas
• Prognozė ir prevencija

Atsparumas insulinui

Terminas «atsparumo insulinui sindromas» buvo pristatytas medicinoje 1992 m., kad žymint veiksnį, sukelia sudėtingus medžiagų apykaitos sutrikimus, kurie apima hipertenziją, diabetas, hipertrigliceridemija ir visceralinis nutukimas. Nuo 1999 m. Ši sąvoka vartojama ta pačia prasme «metabolinis sindromas». Pagal 2001 m. Tyrimą, patologinio atsparumo insulinui paplitimas tarp sveikų moterų yra 10%, tarp vyrų – 15%. Asmenims, kurių sutrikusi gliukozės tolerancija, rodikliai yra 42% ir 64%, sergantiems diabetu – 78% ir 84% atitinkamai. Aukšti epidemiologiniai duomenys rodo, kad būtina kurti greitus diagnozavimo metodus ir juos įdiegti klinikinėje praktikoje.

Atsparumo insulinui priežastys

Mažesnį insulino audinių reaktyvumą gali sukelti daug veiksnių – amžiaus pokyčiai, nėštumo metu, hipodinamija, brendimas, svorio padidėjimas, infekcinis procesas, pagal stresą, badas, uremija, kepenų cirozė, ketoacidozė, endokrininės ligos. Dažniausiai atsiranda atsparumo insulinui priežastys:

• Perteklinis cukraus kiekis. Valgydami maistą, kurių sudėtyje yra daug rafinuotų cukraus, organizmas pradeda aktyviai gaminti insuliną. Ląstelių jautrumas jo poveikiui mažėja, ir gliukozės kiekis išlieka padidėjęs.
• Nutukimas. Raumeningas audinys turi endokrininę ir parakrino funkciją – gamina medžiagas, kurie veikia ląstelių jautrumą insulinui. Nutukimas yra sutrikęs hormono sąveika su receptoriumi ir gliukozės pernešimo pernešimu.
• Genetinė našta. Paveldimumas yra atsparumo insulinui pasireiškimo veiksnys. Angliavandenių apykaitos sutrikimai yra žmonėms, kurių tiesioginiams giminaičiams diagnozuotas diabetas, nutukimas ar hipertenzija.

Pathogenesis

Tuomet atsiranda insulino atsparumas, kai dauguma insulino jautrių audinių – kepenys, riebalinis ir raumeninis audinys – praranda gebėjimą suvokti šio hormono veikimą. Nustatyti keletas svarbių patologinių mechanizmų: laisvųjų riebalų rūgščių kiekio padidėjimas, lėtinė hiperglikemija, lėtinis uždegimas riebalinio audinio, oksidacinis metabolinis stresas, genų ekspresijos pokyčiai ir mitochondrijų disfunkcija.

Laisvos riebalų rūgštys (SZhK) – trigliceridų sintezės substratas, kurie yra insulino antagonistai. Kai FLC koncentracija didėja ir trigliceridų metabolizmas miocituose keičiasi, sumažėja gliukozės pernešėjų skaičius, gliukozė skaidosi lėčiau. Kepenose per didelis FFA kiekis slopina gliukozės perdavimą ir fosforilinimą. Insulinas neslopina gliukoneogenezės, padidėja gliukozės gamyba hepatocitų. Kai atsparumas insulinui padidina VLDL sintezę ir sekreciją, DTL koncentracija mažėja. Dėl aukšto lygio FFA lipidų kaupimasis kasos ląstelėse, sutrikus jų hormoninei funkcijai. Insulino anti lipolitinis poveikis yra sumažintas riebaliniame audinyje. Nutukimas būdingas aseptiniu uždegiminiu procesu adipocitų, susidaro oksidacinis stresas, hiperglikemija.

Klasifikacija

Kūno audinių jautrumą insulino poveikiui lemia įvairūs veiksniai – amžius, kūno svoris, kūno tinkamumas, blogų įpročių ir ligų buvimas. Atsparumas insulinui nustatomas 2 tipo cukriniu diabetu ir daugeliu kitų ligų bei funkcinių būsenų, kurie yra pagrįsti medžiagų apykaitos sutrikimais. Priklausomai nuo šio veiksnio endokrinologijoje išskiriami keturi atsparumo insulinui tipai:

1. Fiziologiniai. Ar yra mechanizmas, pritaikantis laikotarpius, kintančius energijos sąnaudas ir išleidimą. Susidaro nakties miego metu, nėštumo, brendimas, senatvėje, dažnai vartojant riebius maisto produktus.
2. Metabolizmas. Diagnozuota dismeabolizmo sutrikimų. Ypatinga antrajam diabeto tipui, pirmojo tipo dekompensuotas diabetas, diabetinė ketoacidozė, ilgalaikis mitybos trūkumas, alkoholio apsinuodijimas, nutukimas.
3. Endokrininė. Dėl endokrininių liaukų patologijų. Nustatomas pagal tireotoksikozę, hipotirozė, Cushingo sindromas, akromegalija, feochromocitoma.
4. Patologinė ne endokrininė sistema. Siekiama išsaugoti homeostazę ligomis ir tam tikromis avarinėmis sąlygomis. Papildoma arterijos hipertenzija, CKD, cirozė, onkologinė kacheksija, deginti liga, kraujo apsinuodijimas, chirurgija.

Atsparumo insulinui simptomai

Atsparumas insulinui nėra kliniškai pasireiškęs, bet jis vystosi remiantis tam tikromis kūno savybėmis, sukelia medžiagų apykaitos sutrikimus, keičia vidaus organų darbą. Todėl, kalbant apie atsparumą insulinui, verta kalbėti apie simptomus, bet apie pridedamus ženklus. Perteklinis riebalų nusodinimas, ypač dažnai – ties juosmeniu. Šis nutukimas yra vadinamas pilvo. Visceraliniai riebalai susikaupia aplink organus, veikia jų funkcijas. Kitas dažnas požymis – aukštas kraujospūdis, pasireiškia galvos galva galvos, galvos svaigimas, apsvaiginimas, širdies širdies plakimas, prakaitavimas, veido masė.

Svyruojasi cukraus koncentracija kraujyje, kad pacientai jaučiasi pavargę, silpnumas, depresija, dirglumas, išgyvena troškulį ir badą. Oda gali turėti specifinę pigmentaciją – juoda keratozė (acanthozė). Odos dėmės ant kaklo, pusės, pažastuose, po krūtinėmis tamsėja, tapti grubus ir raukšlėtas, kartais nelygus. Moterims atsparumas insulinui dažnai būna susijęs su hiperandrogenizmo simptomais, atsirandantis dėl policistinių kiaušidžių sindromo. Būdingos savybės – seborėja, spuogai vulgaris, menstruacijų sutrikimai, išvaizda ant rankų, pėdos ir veido antsvoris.

Komplikacijos

Dažniausiai pasireiškia atsparumas insulinui – širdies ligos ir diabeto. Kai atsparumas insulinui ir nutukimas mažėja, insulino funkcija sukelia vazodilataciją, ir angiopatijos vystymosi pradinis stadijos arterijų nesugebėjimas prailginti (kraujotakos sutrikimai). Taip pat atsparumas insulinui padeda formuotis aterosklerozei, nes jis keičia kraujo krešėjimo faktorių aktyvumą ir fibrinolizės procesą. II tipo diabeto vystymosi mechanizmas kaip atsparumo insulinui komplikacija – ilgalaikis kompensacinis hiperinsulinemijos palaikymas ir tolesnis beta ląstelių išnykimas, insulino sintezės mažinimas, nuolatinės hiperglikemijos formavimas.

Diagnostika

Atsparumo insulinui nustatymas yra sudėtinga diagnostikos užduotis, nes, kad ši sąlyga neturi specifinių klinikinių apraiškų, nepatraukia pacientų kreiptis medicininės pagalbos. Paprastai, gydytojas-endokrinologas patikrina diabetą ar nutukimą. Dažniausiai naudojami diagnostikos metodai:

• Insulino slopinimo testas. Šis metodas pagrįstas ilgesniu gliukozės vartojimu, tuo pačiu metu slopina β-ląstelių reakciją ir endogeninės gliukozės gamybą. Jautrumas dėl insulino nustatomas gliukozės lygiu pusiausvyros būsenoje. Kai yra indikatoriaus MI vertė≥7,0 patvirtinta atsparumas insulinui.
• Geriamojo gliukozės toleravimo testas. Plačiai naudojamas atrankoje, nustato hiperinsulinemijos buvimą ir sunkumą. Kraujo serumas nustato gliukozę, C-peptidas, insulino tuščiame skrandyje ir vartoję angliavandenius. Po dviejų valandų po angliavandenių apkrovos su hiperinsulinemija, insulino norma – daugiau nei 28,5 μME/ml, esant metaboliniam sindromui C-peptido indikatorius – daugiau nei 1,4 nmol/l, cukrinio diabeto atveju gliukozės indeksas – daugiau nei 11,1 mmol/l.
• Intraveninis gliukozės tolerancijos testas. Leidžia jums įvertinti insulino sekrecijos fazę, atgaminti jo veikimo fiziologinį modelį. Procedūros metu gliukozė ir insulinas įšvirkščiami į veną, rezultatai atspindi gliukozės pokyčius, nepriklausančius nuo insulino ir jo veikimo. Atsparumas insulinui nustato indeksą SI -4 min –1.
• HOMA-IR indeksas. Prieš skaičiuojant koeficientą, atliekamas kraujo tyrimas, naudojami insulino kiekio indikatoriai, cukrus (gliukozė) kraujo plazmoje. Atsparumo insulinui buvimas rodo, kad indeksas viršija 2,7.

Atsparumo insulinui gydymas

Medicininė priežiūra pacientams teikiama išsamiai. Jis skirtas ne tik padidinti audinių insulino reakciją, bet ir dėl gliukozės koncentracijos normalizavimo, cholesterolis, kraujo insulinas, svorio kritimas, nutukimo prevencija, diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos. Gydymą atlieka endokrinologas, mitybos specialistas, Instruktorius LFK. Pacientai rodomi:

• Narkotikų terapija. Vaistiniai preparatai skirti pacientams, kurių kūno masės indeksas yra didesnis nei 30, didelis širdies ir kraujagyslių ligų pavojus. Biguanidai naudojami svoriui mažinti ir jautrumui insulinui didinti, alfa gliukozidazės blokatoriai, tiazolidindionai.
• Maistas kūdikio dietos. Žmonėms, kurių atsparumas insulinui, vartojama mažai angliavandenių, bet be bado laikai. Dvigubas galios režimas – Nuo 5 iki 7 maitinimo per dieną mažose porcijose. Ši schema leidžia išlaikyti stabilų cukraus kiekį, santykinai vienodas insulino aktyvumas.
• Reguliarus mankštas. Pratimai aktyvina gliukozės transportavimą ir insulino gebėjimą stimuliuoti glikogeno sintezę. Mokymo režimas pasirenkamas pacientams atskirai: nuo atletikos vaikščiojimo ir lengvosios gimnastikos iki stiprios ir aerobinės treniruotės. Pagrindinė būklė – klasių tvarkingumas.

Prognozė ir prevencija

Atsparumas insulinui gali būti ištaisytas taikant integruotą metodą, įskaitant dietą ir fizinę pratimą. Su visais gydytojų paskyrimais prognozė dažnai yra palanki. Siekiant užkirsti kelią būtinybei kontroliuoti angliavandenių suvartojimą, ypač pramoniniu būdu perdirbtu cukrumi, vengti hipodinamikos, su sėdimu gyvenimo būdu – tiksliai įveskite sporto treniruočių dieną. Dėl nutukusių žmonių svarbu sutelkti dėmesį į svorio praradimą. Esant paveldimiems diabetams, Aterosklerozė rekomenduojama periodiškai kontroliuoti gliukozę, insulinas, cholesterolio kiekis kraujyje.