Distalinė motorinė neuropatija

Distalinė motorinė neuropatija – genetiškai nevienalytė paveldimų ligų grupė, kuris sujungia galūnių raumenų inervacijos pažeidimą su atrofijos raida be jautrių pluoštų patologijos. Šių ligų simptomai yra lėtai progresuojantis kojų raumenų silpnumas, rankos ir pečių diržai, taip pat sumažėja raumenų masė nurodytose vietovėse. Kartais gali būti nustatytas vibracijos jautrumo pažeidimas. Nuotolinės motorinės neuropatijos diagnozė atliekama remiantis pacientų patikrinimo duomenimis, studijuoja jo istoriją, elektromiografija ir molekulinės genetinės studijos. Kai kuriais atvejais atliekamas histologinis raumenų audinio tyrimas. Nėra veiksmingo šios patologijos gydymo, Vitaminų terapija ir vaistai yra naudojami lėtai ligos progresavimui, pagerinti nervų audinio trofiją.

• Distalinės motorinės neuropatijos priežastys
• Klasifikacija ir simptomai
• Distalinės motorinės neuropatijos diagnozė
• Gydymas ir profilaktika

Distalinė motorinė neuropatija

Distalinė motorinė neuropatija (distalinė stuburo amiotrofija) – grupė genetiškai nustatytų skirtingo pobūdžio patologijų, būdingas sutrikusia galūnių raumenų inervacija su atrofijos raida. Nepaisant didžiulio veislių skaičiaus, tokių sąlygų dažnis yra gana žemas – priklausomai nuo tipo, jo vertė svyruoja nuo 1-40:1000000. Kai kurios distalinės motorinės neuropatijos formos jau seniai žinomos. Šiuo metu šiuolaikinės genetikos pasiekimai leido atskirti keletą ligų, kurios turi tas pačias fenotipines apraiškas, bet turi skirtingą genetinį foną. Pasak daugelio mokslininkų, šios valstybės tyrimas dar nėra baigtas – kai kurie genai nėra identifikuojami, yra įmanoma, yra ir kitų, net retesnės distalinės motorinės neuropatijos formos.

Distalinės motorinės neuropatijos priežastys

Dėl didelės distalinės motorinės neuropatijos formų įvairovės, sutrikimų etiologija šiai būkle yra labai skirtinga. Bendras požymis yra vienos ar kitos priežasties priežastis — galinių smegenų priekinių ragų arba jų procesų variklio neuronų degeneracija. Pavyzdžiui, šiuo atžvilgiu labiausiai ištirta 5-ojo tipo distalinės motorinės neuropatijos priežastis yra BSCL2 geno mutacija, kuris lokalizuotas chromosomoje 11. Genas koduoja specialų baltymą Seipiną, dalis motoneuronų endoplazminio retikulumo. Dėl mutacijos gaunamas baltymas turi sutrikusią struktūrą, kuris apsunkina jo glikozilinimo ir panaudojimo procesus, taigi sepinas pradeda kauptis neuronuose. Distalinė 5 tipo motorinė neuropatija vystosi, nes, kad neironai, užkimšti sepino kompleksais, išgyja distrofiją ir miršta.

Panašūs procesai atsiranda ir kitose distalinės motorinės neuropatijos formose. Dėl mutacijos atsiranda motorinių neuronų metabolinė arba gyvybinė veikla, kas vėliau sukelia ligą. Kadangi neuronų ar jų skaidulų distrofijos raida reikalauja nevienodo laiko, su skirtingomis mutacijomis, patologijos apraiškas galima nustatyti netrukus po gimdymo, darželyje, paauglys, suaugusiems ar net senatvėje. Tokiu būdu, visų distalinės motorinės neuropatijos formų derinys sukuria nuolatinį ligų spektrą, gali nukentėti visų amžiaus grupių žmones. Šių patologijų paveldėjimo mechanizmas yra skirtingas – jis gali būti autosominis dominuojantis, taip recesyvus. Yra mažiausiai viena tokios neuropatijos forma, susijusi su X chromosoma.

Klasifikacija ir simptomai

Pasak daugelio genetikų, Šios patologijos formų klasifikacija šiuo metu nėra visiškai baigta. Daugeliui distalinės motorinės neuropatijos tipų genai dar nebuvo identifikuoti, atsakingas už patologinės būklės vystymąsi. Daugeliu atvejų neaišku ir jo patogenezė. Todėl dabar yra įprasta paskirstyti visas žinomas šios ligos formas pagal paveldėjimo mechanizmą į autosominį dominuojantį, autosominis recesyvumas ir susijusi su lytimi. Tarp šių grupių išskiriami įvairūs distalinės motorinės neuropatijos fenotipiniai potipiai, skiriasi klinikine eiga. Pogrupio pavadinimai kilę iš paveldimų motorinių neuropatijų (HMN) arba Distalinė stuburo raumenų atrofija (DSMA). Toliau pateikiamos dažniausios distalinės motorinės neuropatijos galimybės.

1. HMN – įgimtas distalinės motorinės neuropatijos tipas, jau pasireiškė naujagimiams. Tai pasižymi labai lėta progresija, paveldėta autosominiu dominuojančiu mechanizmu. Sukeltas dėl TRPV4 geno defektų, lokalizuota 12 chromosomos.

2. HMN2A – 2A tipo distalinės motorinės neuropatijos su dominuojančiu autosominiu paveldėjimu, sukeltos HSPB8 geno mutacijos, esantis 12 chromosomos – jo defektai yra kito tipo neuropatijos priežastis, žinomas kaip Charcot-Marie-Tuta sindromas. Susilaukia suaugusiesiems, daugiausia paveikia viršutines galūnes. Būdingas lėtas simptomų padidėjimas: raumenų silpnumas, atrofija ir vibracijos jautrumo sutrikimai.

3. HMN2D – distalinė motorinė neuropatija su pirminiais kojų pažeidimais. Sukeliamas geno FBXO38 mutacijos, kuris yra lokalizuotas 5-oje chromosomos. Dažniausiai pirmieji simptomai atsiranda paauglystės ar pilnametystės metu. Ligos debiutuje yra kelio silpnumas, kuris vėliau išsivysto į apatinių galūnių drebėjimą. Vėlesnėse ligos stadijose patologiniame procese dalyvauja rankų raumenys.

4. HMN5 – vienas iš labiausiai paplitusių (dėl kitų rūšių ligų) ir todėl labiausiai ištirta distalinės motorinės neuropatijos forma. Perduodamas autosomalas vyraujantis, patologijos priežastis yra geno BSCL2 defektas, esantis chromosomoje 11. Sukuria daugiausia paaugliams ar suaugusiems, kartais vaikams. Distalinės rankos yra daugiausia paveiktos, simptomai yra susilpnėję prie silpnumo ir pirštų bei rankų drebėjimo atsiradimo. Mažiau nei pusė pacientų susiduria su distalinių kojų raumenų silpnumu.

5. DSMA1 – 1 tipo atstatinė spinalinė amiotrofija su autosominiu recesiniu paveldimo mechanizmu. Dėl mutacijos geno IGHMBP2, lokalizuota 11 chromosomos. Dažnai būdinga intrauterinė liga, labiausiai nukentėjo yra viršutinės galūnės juosmens raumenys. Kartais degeneracija veikia motorinius neuronus, kvėpavimo raumenų uždegimas, kuris dramatiškai apsunkina distalinės motorinės neuropatijos eigą ir gali sukelti paciento mirtį.

6. DSMAX – distalinės motorinės neuropatijos forma, susieta su X chromosoma ir sukelta geno ATP7A mutacijos. Dėl sekso susieto paveldėjimo įvyksta berniukai, būdingas ankstyvas pasireiškimas, nugalėjus visas distalines galūnių raumenis.

Kartu su išvardytais tipais yra daug distalinės motorinės neuropatijos formų su įvairiomis apraiškomis – Pavyzdžiui, su vyraujančiu balso kanalų raumenimis. Daugelis iš šių rūšių dar nėra susijusios su tam tikrų genų defektais, arba labai retai. Pavyzdžiui, šie distalinės motorinės neuropatijos tipai, kaip DSMA2 arba DSMA4, aprašyta tik toje pačioje šeimoje.

Distalinės motorinės neuropatijos diagnozė

Tokie metodai naudojami distalinei motorinei neuropatijai diagnozuoti, kaip paciento paveldimos istorijos tyrimas, elektrodromiografija ir molekulinės genetinės studijos. Nagrinėjant pacientą beveik bet kokia šios formos būsena, aptiktos rankos raumenų silpnumas ir/ar kojomis, kai kuriais atvejais yra floksija. Jei distalinė motorinė neuropatija pasireiškia pakankamai ilgai, nustatoma raumenų švaistymas, ir sunkus – raumenų audinio atrofija distalinėse galūnes. Paveldimos istorijos tyrimas kai kuriais atvejais patvirtina panašius paciento tėvų ar kitų artimųjų giminaičių pokyčius.

Electromyography picture (arba elektronuromiografija) gali skirtis priklausomai nuo distalinės motorinės neuropatijos ir, todėl, šios būklės patogenezė. Pavyzdžiui, Tipas DSMA1 pasižymi gana pastebimu nervų impulsų praeinamumo sulėtėjimu per pluoštus, ir HMN5 formos tipinė šio rodiklio reikšmė būdinga miocitų veikimo potencialo nebuvimui. Raumenų biopsija paveiktose vietovėse beveik visada atskleidžia miokitų nepakankamo mitybos ir heterogeniškumo požymius. Molekulinė genetinė diagnozė naudojama tik tam tikrų distalinės motorinės neuropatijos formų nustatymui (Pavyzdžiui, HMN2A, HMN, DSMA1). Galima atlikti tokios būklės prenatalinę diagnozę, Mokslinių tyrimų medžiaga gaunama chorioninės villus biopsijos būdu.

Gydymas ir profilaktika

Šiuo metu nėra jokio konkretaus distalinės motorinės neuropatijos formos gydymo. Priežiūros terapija apima neurotropinių vaistų vartojimą, narkotikai, gerina audinių trofizmą, ir vitaminai, tačiau tokių priemonių veiksmingumas yra labai mažas. Atsižvelgiant į tai, kad daugumai distalinės motorinės neuropatijos formų būdingi lengvi simptomai ir labai lėta progresija, kai kurie specialistai pasirenka tik stebėti ir kontroliuoti simptomų vystymąsi, nenustatydami terapijos. Pratimai, priešingai populiariam įsitikinimui, dažnai ne tik nesumažina ligos vystymosi, bet ir pagreitina neuronų ar variklinių pluoštų degeneraciją. Nuotolinės variklinės neuropatijos prevencija yra įmanoma tik tėvų prieš gimdymą diagnozuojant ir gydant genetinę konsultaciją prieš sulaukiant vaiko.

Distalinės motorinės neuropatijos prognozavimas

Ligos prog nozija priklauso nuo neuropatijos formos. Įgimtos ir nepilnamečių rūšys, kaip taisyklė, srautas sunkesnis ir gali sukelti negalią ankstyvame amžiuje. Be to, su šiomis formomis kartais dalyvauja kvėpavimo raumenys, kuris žymiai pablogina distalinės motorinės neuropatijos eigą. Ligos veislės, pirmą kartą pasireiškė suaugusiesiems, paprastai daug lengvesnis srautas ir lėtesnė pažanga. Tačiau šiuo atveju visada kyla pavojus, kad pacientų gyvenimo kokybė labai pablogės dėl nepakankamos mitybos ir viršutinių ir apatinių galūnių raumenų silpnumo.