Fokalinė pneumonija

Fokalinė pneumonija – ūminio plaučių uždegimo tipas su infekcinio-uždegiminio proceso lokalizavimu ribotoje plaučių audinio srityje mažuose struktūriniuose padaliniuose — plaučių skilčių. Židinio pneumonijos eigai būdingas karščiavimas ir šaltkrėtis, sausas kosulys ar silpnas skrepis, krūtinės skausmas, bendras silpnumas. Židinio pneumonijos diagnostika yra pagrįsta fizine, radiologiniai duomenys, laboratorinių tyrimų rezultatai (skreplių, periferinis kraujas). Židinio pneumonijos gydymo principai yra skirti gydyti antibiotikais, bronchodilatatoriai ir mukolitikai, medicininis įkvėpimas, fizioterapinės procedūros (UHF, elektroforezė), Pratimai, masažas.

• Židinio pneumonijos priežastys
• Židinio pneumonijos patomorfologija
• Židinio pneumonijos simptomai
• Židinio pneumonijos diagnostika
• Židinio pneumonijos gydymas
• Židinio pneumonijos prognozė

Fokalinė pneumonija

Įvairių pneumonijos formų struktūroje židinio plaučių uždegimas yra plačiausia grupė – apie 2/3 visi atvejai. Židinio pneumonijos uždegimas dažnai prasideda nuo galinių bronchų, kaupti vieną arba kelis židinius, arba vieną iš plaučių skilčių. Todėl židinio plaučių uždegimas pulmonologijoje atitinka terminus «bronchopneumonija» ir «plaučių uždegimas». Apskritai, židininis plaučių uždegimas yra mažiau aktyvus, ir klinikinis vaizdas nėra toks ryškus, kaip ir lobaro pneumonija.

Židinio pneumonijos priežastys

Daugeliu atvejų fokusinė pneumonija yra antrinė, veikia kaip ūminių kvėpavimo takų infekcijų komplikacija, pasireiškia tracheobronchito ir bronchito simptomais. Židinio pneumonijos dažnis didėja staigiai gripo epidemiologinių protrūkių laikotarpiu. Manoma, kad tam tikru mastu gripo virusas jautrina organizmą, keičia kvėpavimo takų audinius ir daro juos jautresnius oportunistinei ir virulentinei florai. Tarp pneumotropinių medžiagų yra kvėpavimo takcitiniai virusai, rinovirusai, adenovirusai, parainfluenza virusai.

Antrinės židinio pneumonija gali atsirasti kitų pirminių ligų fone – tymų, kosulys, karščiavimas, vidurių šiltinės, meningokokinis meningitas, dizenterija, peritonitas, pūlingas otitas, kepenų abscesas, furunkulozė, osteomija­Lita ir kiti. Židininėje formoje gali atsirasti stagnacijos ir aspiracijos pneumonija.

Tarp mikrobų patogenų židinio pneumonijos 70-80% atvejai yra įvairių tipų pneumokokai. Kartu su pneumokoku, bronchopneumonijos etiologiniai veiksniai gali būti Friedlando lazdelė, streptokoką, stafilokokas, meningokoką, E. coli, mikrobų asociacijos, kai kuriais atvejais — mikoplazma, chlamidijos, riketija ir kt. Stafilokokinę pneumoniją dažnai apsunkina plaučių abscesas ir pleuros empyema.

Pirminės židinio plaučių uždegimo atveju atsiranda bronchogeninis patogenų patekimo būdas, su antrine — hematogeninis arba limfogeninis kelias. Prognozavimo taškas gali būti vietinių ir bendrųjų apsaugos sistemų funkcijos sumažėjimas dėl rūkymo, hipotermija, stresą, toksiškų medžiagų įkvėpimas, sumažinti plaučių ventiliaciją (su pneumkleroze, emfizema), meteorologiniai veiksniai (oro drėgmės svyravimai, barometrinis slėgis ir tt.).

Židinio pneumonijos patomorfologija

Patologiniai pokyčiai židinio pneumonijoje atitinka tuos, kurie randasi lobarinėje pneumonijoje, ir pereina per serozinį išsiskyrimą, leidimus ir leidimus.

Priklausomai nuo uždegimo fokuso dydžio, yra mažo židinio ir didelio židinio pneumonija, besivystančioms lobulėje. Be to, uždegiminiai židiniai gali būti vienas arba keli. Dažniausiai patologinis procesas vystosi išilgine kryptimi (nuosekliai dalyvaujant bronchams, bronchų ir alveolių ištraukos), rečiau – skersai (peribronchial) išplito.

Alveolinis eksudatas su židiniu pneumonija paprastai pasižymi seroziniu požymiu ir leukocitų mišiniu bei alikoliniu epiteliu, kartais — hemoraginė prigimtis. Paprastai veikia apatinių nugaros segmentų plaučius, retais atvejais — viršutinės skilties segmentai. Pilkai raudonos uždegimo plaučių audinio sritys yra užsandarintos, pakaitomis su šviesesnėmis emfizemos vietomis ir tamsesnėmis – atelektazė, kuris suteikia plaučiams heterogenišką žaibą. Fokalinė pneumonija paprastai yra visiškai išspręsta, tačiau absceso rezultatai yra galimi, plaučių gangrena, lėtinė pneumonija.

Židinio pneumonijos simptomai

Židinio plaučių uždegimas gali būti ūminis arba laipsniškas, pasireiškia prodrominiais reiškiniais. Klinikinis bronchopneumonijos eigai būdingas karščiavimas, prakaitavimas, bendras silpnumas, galvos skausmas. Krūtinės skausmas kvėpuojant ir kosuliuojant.

Kūno temperatūra su židinine pneumonija, kaip taisyklė, pakyla iki 38-39°Su, silpniems ir senyviems pacientams jis gali išlikti normalus arba pakilti į subfebrilius skaičius. Febrilio periodo trukmė, kai laiku pradedamas gydymas antibiotikais, paprastai yra 3—5 dienos. Kosulys yra sausas arba drėgnas, atskiriant mažus gleivinių kiekius, kartais — gleivinės skrepis. Naudojant makrofokalinę ir konfluentinę pneumoniją gali atsirasti dusulys ir nazolabialinio trikampio cianozė.

Objektyvius duomenis apie židininę pneumoniją apibūdina padidėjęs kvėpavimas iki 25 metų–30 min., tachikardija iki 100-110 smūgių. min., švelnūs širdies tonai, sunkus kvėpavimas, drąsūs šlapias rales. Jei kartu yra bronchitas, išgirsti išsibarsčiusios sausos ralės; jungiantis sausas pleuritas — pleuros trinties triukšmas.

Su palankiu židinio plaučių uždegimu, klinikinis atsigavimas paprastai įvyksta iki 12 metų—14 diena, radiologinis — pabaigoje—Trečią savaitę ar vėliau.

Streptokokinė židinio pneumonija dažnai pasunkėja dėl eksudacinio pleurito ar empemos atsiradimo. Fokalinė pneumonija, sukėlė Friedlander lazdelę ir staph infekciją, gali būti pridedamas abscesas, kas pasireiškia padidėjusiu apsinuodijimu, skreplių kiekio padidėjimas ir jo charakterio pakeitimas pūlingomis. Be to, stafilokokinė pneumonija yra potencialiai pavojinga dėl komplikacijų su piropneumotoraksu, plaučių kraujavimas, pūlingas perikarditas, amiloidozė, sepsis.

Hipertoksinė virusinė pneumonija, teka didelio židinio forma, nutekėjimas, potencialas, nuosavo kapitalo, dažnai apsunkina hemoraginio sindromo atsiradimas: hemoptysis, kraujavimas iš nosies, mikro hematurija, kartais plaučių ir virškinimo trakto kraujavimas. Pooperacinis židinio plaučių uždegimas, pavojingas kvėpavimo takų ar širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimas.

Židinio pneumonijos diagnostika

Reikia nustatyti diferencinę židinio pneumonijos diagnozę su tuberkulioze, alveolinis plaučių vėžys, abscesas ir plaučių infarktas. Šiuo tikslu atliekamas rentgeno ir klinikinių bei laboratorinių tyrimų kompleksas, įvertinant radiologo ir pulmonologo rezultatus.

Židinio plaučių uždegimas gali būti įvairus. Tipiniais atvejais, naudojant plaučių radiografiją, nustatomi židinio pokyčiai perivaskulinės ir peribroninės infiltracijos fone. Abejotinais atvejais radiologiniai duomenys turėtų būti išaiškinti naudojant plaučių CT ir MRI, bronchoskopija.

Nustatyti židinio pneumonijos etiologiją, skreplių ar bronchų skalavimo tyrimą (mikroskopinis, citologija, PCR, cc, bakteriologiniai). Neutrofilinė leukocitozė aptinkama kraujyje, ESR padidėjimas, sialinių rūgščių ir fibrinogeno kiekio padidėjimas, dysproteinemija, teigiama reakcija į c-reaktyvų baltymą. Norint išskirti septicemiją sunkios židinio pneumonijos atveju, kraujas tikrinamas kraujo kultūroje.

Židinio pneumonijos gydymas

Židinio pneumonijos atveju, kaip galima greičiau reikalingas antibiotikų vartojimas, atsižvelgiant į klinikinės ir radiologinės bei mikrobiologinės diagnostikos duomenis; tinkamas įvairių grupių vaistų derinys. Penicilinai tradiciškai naudojami gydant pneumoniją, cefalosporinai, fluorokvinolonų kursai ne mažiau kaip 10–14 dienų. Be injekcijų į raumenis ir į veną, taip pat naudojamas jų intrapleurinis vartojimas, endobronchinis, endolimfatinis įvedimas.

Ūminio židinio pneumonijos laikotarpiu atliekamas infuzijos detoksikavimas ir priešuždegiminis gydymas, sunkiais atvejais kortikosteroidai švirkščiami į židinio pneumonijos gydymo režimą. Skiriami bronchodiliatoriai ir mukolitiniai vaistai, skiediklio skiedimas ir palengvinimas jo evakuacija iš bronchų medžio (aminofilinas, teofilinas, Bromhexin et.), aerozolių inhaliacijos (vaistais, šarminis, aliejus, fermentą). Aktyviai naudojami vitaminai ir imunogenezės stimuliatoriai.

Su kvėpavimo nepakankamumo reiškiniais matyti deguonies terapija, su širdies nepakankamumu — širdies glikozidai ir diuretikai. Sunkiai židininei pneumonijai reikia plazmaferezės. Po ūminių reiškinių pasikartojimo, židinio pneumonijos gydymui pridedamos fizioterapinės procedūros (medicininė elektroforezė, UHF, UHF terapija), krūtinės masažas.

Židinio pneumonijos prognozė

Fokalinės pneumonijos skyrimo kriterijai yra: klinikinių simptomų išnykimas, normalizuoti radiologinius ir laboratorinius parametrus. Laiku ir racionaliai gydant židinio plaučių uždegimą, užkertamas kelias ilgam uždegimo eigui ar pasikartojimui. Atkuriami, patyrė židininę pneumoniją, stebėti pulmonologo mažiausiai 6 mėnesius.

Stafilokokinė pneumonija pasižymi mažiausiai palankia prognoze, tęsti pūlinimą ir sunaikinimą, taip pat fulminanti virusinė pneumonija.