Įgimta toksoplazmozė

Įgimta toksoplazmozė – tai parazitinė patologija, kuris atsiranda, kai transplacentinė infekcija yra Toxoplasma gondii. Daugelis vaikų yra besimptomis. Galimos ligos apraiškos: apsinuodijimo sindromas, makulopapulinis bėrimas, limfadenopatija, gelta, hepatosplenomegalija, apatinės galūnės edema. Dažnai išprovokuoja regos organo patologijas, klausymasis, CNS; rečiau – miokardas, plaučiai ir kepenys. Antenatalinė diagnozė yra pagrįsta biopsija, po gimdymo – apie anamnezinių ir klinikinių laboratorinių duomenų visumą (ELISA, PCR). Etiotropinis įgimtos toksoplazmozės gydymas atliekamas naudojant pirimetamino, sulfadimizino ar spiramicino preparatų preparatus.

• Prenatalinės toksoplazmozės priežastys
• Įgimtos toksoplazmozės simptomai
• Įgimtos toksoplazmozės diagnozė
• Įgimtos toksoplazmozės gydymas
• Įgimtos toksoplazmozės prognozė ir prevencija

Įgimta toksoplazmozė

Įgimta toksoplazmozė – pediatrijos ir neonatologijos ligos, atsiradusi dėl transplacentinės infekcijos vaisiaus nuo ūminės toksoplazmos infekcijos formos motinai. Pirmą kartą «Toxoplasma gondii» aprašė prancūzų K. Nicole ir L. Monsoau 1908 m. 1939 m. Amerikiečiai uh. Vilkas, D. Cowen ir B. Puslapis patvirtino transplacentinį mechanizmą, perduodantį patogeną. Tarpinių šeimininkų gali būti daugiau kaip 400 gyvūnų rūšių. Pagal PSO statistiką, pasaulyje užkrėstų toksoplazmų skaičius yra apie 1,5 mlrd. vyras, Rusijoje – apie 30% bendras gyventojų skaičius. Įgimtos formos dažnis 1,5:1000 naujagimių. Net gydant, vidutinis mirtingumas vaikams iki 5 metų yra 12%, komplikacijos atsiranda beveik 90 metų%.

Prenatalinės toksoplazmozės priežastys

Įgimta toksoplazmozė vystosi tik tada, kai motina yra užsikrėtusi Toxoplasma gondii gimdymo metu. Nėščios moters infekcijos mechanizmas – fecal-oraliniai. Dažnos priežastys: susisiekti su jaunikliu ir valgyti nevirti maisto produktus. Invazinė patogeno forma – oocistai – suformuota gyvūnų žarnose ir išsiskiria išmatose, po kurio 12 mėnesių ar ilgiau ji gali likti užkrečiama išorinėje aplinkoje. Labai retais atvejais užkrėstų organų persodinimas ar kraujo perpylimas gali būti etiologinis veiksnys. Vaisiaus infekcija t. Gondii yra transplacentas. Po gimimo išsivysto intensyvi hemolizė, kraujavimas atsiranda gleivinėse, širdies išsiplėtimo kameros, pneumonija ar intersticinė plaučių edema, kepenų ir blužnies nekrozė, limfmazgių patinimas, smegenų audinio uždegimas ir patinimas, tinklainės nekrobiozė. Tiesiogiai paveikto audinio histologinis tyrimas nustatomas dėl nekrozės, granulomatinis arba difuzinis retikulocitų proliferacija, infiltracija plazmos ląstelėmis ir limfocitais, perifocal – daug toksoplazmos. Vėliau fibrozė susidaro nekrozinių sričių vietoje, paversti kalcifikacija.

Įgimtos toksoplazmozės klasifikavimas

Priklausomai nuo vaisiaus infekcijos laikotarpio, įgimta toksoplazmozė gali pasireikšti trimis formomis:

1. Lėtinė forma. Infekcija vyksta I-II nėštumo trimestrais. Pavojaus perdavimo pavojus – 13-18%. Šios formos gali išsivystyti smegenų atrofija, hidrocefalija, skilvelio deformacija, Anoftalmija, koloboma, tinklainės atrofija, įgimtų širdies defektų ir kitų organų bei sistemų.
2. Subaktyvi forma. Infekcija – III trimestrą. Pavojus užsikrėsti vaiką – 75-85%. Manifestacijos gali būti encefalitas, meningoencefalitas, židinio tinklainės nekrozė, uveitas.
3. Ūminis formos. Toksoplazma patenka į vaiko kūną prieš gimdymą. Galimi simptomai: hipertermija, makulopapulinis bėrimas, intensyvi gelta, hepatosplenomegalija, anemija, miokarditas, pneumonija.

Įgimtos toksoplazmozės simptomai

Įgimta toksoplazmozė gali pasireikšti įvairiais vaiko gyvenimo laikotarpiais – nuo pirmųjų dienų iki kelių mėnesių. Nėra specifinių šios ligos simptomų. Dažnai klinikoje yra neaiškių ir imituoja kitų įgimtų sutrikimų. Labiausiai tikėtinos įgimtos toksoplazmozės pasireiškimai: pablogėjusi bendra būklė, įvairios lokalizacijos makulopapulinis bėrimas, apibendrinta limfadenopatija, padidėjęs kepenys ir blužnis, gelta, apatinės galūnės edema, žemo lygio karščiavimas. Simptomų sunkumas priklauso nuo Toxoplasma infekcijos laipsnio, nėštumo trimestrą, kur buvo infekcija, ir motinos imuninės jėgos. Maždaug 70-90% vaikai neturi jokių apraiškų ankstyvuoju gyvenimo laikotarpiu, bet beveik visi po kurio laiko turi komplikacijų. Klasikinė įgimta toksoplazmozė pasireiškia Sabino triadu – obstrukcinis hidrocefalija, chorioretinitas ir masinis intrakranijinis kalcinavimas. Pastebėtas šis kompleksas yra ne daugiau kaip 3% vaikai. Be triados, dažnai atsiranda miokarditas, miozitas, hepatitas ir pneumonija. Klinikinės apraiškos tiesiogiai priklauso nuo esamų patologinių pokyčių. Vėlyvųjų komplikacijų tikimybė dėl latentinės įgimtos toksoplazmozės fono yra apie 90%. Atvykimo laikas gali būti skirtingas – nuo kelių mėnesių iki kelerių metų. Dažniausiai pastebimi akių pažeidimai, klausos ir centrinės nervų sistemos. Dažniausiai pasitaikanti komplikacija – retinitis (apie 85% atvejai). Kitų pasekmių, susijusių su įgimtu toksoplazmoze, yra oligofrenija, hidrocefalija, padidėjęs intrakranijinis spaudimas, ūminis ir lėtinis encefalitas, epilepsija, bendras kurčias ir/ar aklumas, mikroftalmas, uveitas, lėtinė hipertermija, retai – šizofrenija.

Įgimtos toksoplazmozės diagnozė

Gimusios toksoplazmozės diagnozę galima atlikti priešlaikinį ir postnatalinį laikotarpius. Antenatalinis tyrimas apima invazinių metodų naudojimą atliekant papildomus laboratorinius tyrimus. Absoliutūs nurodymai dėl jų elgesio – ūminė motinos toksoplazmozė blogo vaisiaus vystymosi metu pagal akušerinio ultragarso rezultatus. Tyrimo metodų pasirinkimas priklauso nuo nėštumo trukmės. Nėštumo metu nuo 10 savaičių atliekama chorioninė biopsija, nuo 16 savaičių – amniocentezė, nuo 18 – cordocentesis. Infekcijos patikrinimui tiriamos medžiagos yra tiriamos naudojant PCR. Po gimdymo diagnozė apima anamnezinių duomenų rinkimą ir klinikinių bei laboratorinių tyrimų vykdymą. Ši priemonė yra privaloma visiems vaikams, įtraukta į gimdos infekcijos riziką. Nespecifinė diagnozė ir jos rezultatai priklauso nuo simptomų ir sindromų. Tyrimų sąraše gali būti KLA (anemija, trombocitopenija, leukocitozė); OGK rentgeno spinduliai (plaučių infiltracijos požymiai); neurosonografija ir ct smegenys; biocheminis kraujo tyrimas su ALT ir AST matavimais, srb apibrėžimas, bilirubino ir jo frakcijų lygiai (visi rodikliai viršija normalią); oftalmoskopija (tinklainės nekrozė); nugaros smegenis (uždegimo požymiai). Konkretūs metodai reiškia biologinių skysčių serodiagnozę ELISA būdu, kuriame yra 4 ar daugiau kartų padidėjęs IgG antikūnų titras ir aukštas IgM kiekis 10-14 dienų. Jei reikia, PCR atliekama, siekiant nustatyti Toxoplasma DNR.

Įgimtos toksoplazmozės gydymas

Naujagimio gydymas su išgėtos toksoplazmozės išreikštu klinikiniu vaizdavimu atliekamas tik ligoninėse, naujagimio patologijos skyriuje. Laikytis konkretaus režimo ir dietos nereikia, jų koregavimas atliekamas atsižvelgiant į vaiko būklę. Esant motinos istorijai, etiotropinis gydymas prasideda nuo preliminaraus diagnozavimo momento. Kitais atvejais, prieš pradedant gydymą, reikalingi laboratorijų tyrimo metodai. Naudotos schemos: pirimetaminas ir sulfadimezinas 1-1,5 mėnesiai; spiramicinu ar kitais makrolidais 4-6 savaites. Kai kuriais atvejais naudojami sisteminiai gliukokortikosteroidai – prednizonas. Simptominis gydymas priklauso nuo simptomų ir sindromų, nustatė pediatras ar neonatologas. Nuolat padidėjęs intrakranijinis slėgis arba hidrocefalija, yra nurodomas chirurginis gydymas. Jei reikia, tolesnis gydymas gali būti atliekamas ambulatoriškai, prižiūrint pediatrui, infekcinės ligos ir kiti specialistai. Pakaitinės ir latentinės įgimtos toksoplazmozės formos gydomos tokiomis pačiomis sąlygomis. Sprendimas atsisakyti vartoti narkotikus priimamas remiantis klinikiniais ir laboratoriniais parametrais, amžiaus ribose, ir visų gydytojų lankytojų išvados.

Įgimtos toksoplazmozės prognozė ir prevencija

Įgimtos toksoplazmozės prognozė priklauso nuo trimestro, kuriame pasireiškė vaisiaus infekcija ir klinikinių apraiškų sunkumas. Su patologijos vystymuis per pirmąjį trimestrą gali atsirasti savaiminis abortas ir persileidimas arba toliau plintant sunkioms ligos formoms, tačiau organų anomalijos nevyksta. Tinkamai ir laiku gydant, gyvenimo prognozė yra palanki, susigrąžinti – abejotinas. Neįprastos įgimtos toksoplazmozės profilaktika apima apribojimą naminių gyvūnėlių sąlytį su nėščia, higiena, Valgyti tik termiškai apdorotus maisto produktus, kruopštus vaisių ir daržovių plovimas. Esant veiksniams, galimą motinos infekciją, atlikta specifinė diagnostika, identifikacija vadovaujama T. gondii. Patvirtinus diagnozę, nurodomas tiesioginis etiotropinis gydymas. Nenustatyta įgimta toksoplazmozės specifinė prevencija.