Konstruktyvus perikarditas

Konstruktyvus perikarditas – pluoštinis perikardo lapų tankinimas ir perikardo ertmės išnykimas, sukelia širdies suspaudimą ir sutrikęs skilvelio diastolinis užpildas. Konstriktyvus perikarditas pasireiškia silpnumu, dusulys fizinio krūvio metu, veido paraudimas ir cianozė, kaklo venų patinimas, hepatomegalia, ascitas, edema. Konstrikcinio perikardito diagnozę patvirtina laboratoriniai duomenys, EKG, Echokardiografija, radiografija, Širdies CT ir MRI, miokardo biopsija, širdies skambėjimas. Su konstriktyviu perikarditu nurodomas chirurginis gydymas – pericardektomija.

• Konstruktyvaus perikardito priežastys
• Konstruktyvaus perikardito patogenezė
• Konstriktyvaus perikardito simptomai
• Konstriktyvios perikardito diagnostika
• Konstriktyvaus perikardito gydymas
• Konstruktyvus perikarditas

Konstruktyvus perikarditas

Konstriktyvus perikarditas yra vienas iš klijų perikarditų ir yra sunkiausia perikardo patologija. Konstriktyvaus perikardito paplitimas nėra­verpimas 1 % iš visų širdies ir kraujagyslių sistemos ligų. Vyrams pertrūkių perikarditas pasireiškia 3-5 kartus dažniau, paprastai liga pasireiškia 20 metų amžiaus — 50 metų. Konstruktyvaus perikardito sinonimai kardiologijoje yra sąvokos «perikardito suspaudimas», «šarvuotos širdies».

Konstruktyvaus perikardito priežastys

Konstriktyvų perikarditą gali sukelti neseniai ūminis ar lėtinis įvairių kilmės kilmės perikarditas. Dažniausias etiologinis konstruktyvaus perikardito veiksnys (prie 30% atvejais) yra tuberkuliozė, mažiau bakterijų, virusinės ir grybelinės infekcijos.

Konstruktyvus perikarditas gali būti susijęs su sužalojimais, krūtinės traumos, terpės švitinimas, navikai (limfogranulomatozė, krūties vėžys). Konstriktyvus perikarditas gali pasireikšti keletą savaičių ar mėnesių po širdies operacijos. Atvejų kieme konstriktyvus perikarditas veikia kaip difuzinės jungiamųjų audinių ligų komplikacija (reumatoidiniu artritu, sisteminė raudonoji vilkligė) ir galutinis inkstų nepakankamumas (pacientams, sergantiems lėtiniu­hemodializė).

Didėja idiopatinio susitraukiamojo perikardito atvejų skaičius, kurio priežastis išlieka­garsus.

Konstruktyvaus perikardito patogenezė

Dėl stambaus cicatricialinio audinio su konstriktyviu perikarditu susidaro susikaupimas ir sumažėja perikardo dydis, širdies suspaudimas ir trukdymas normaliam skilvelių plitimui ir užpildymui diastolės metu. Kalcio nusėdimas perikarde pasireiškia ilgai trunkančiu susitraukiančiu perikarditu ir gali būti nuolatinis («šarvuotos širdies») ribotas, kalkių kalkių juostelėje, esančioje palei atrioventrikulinę sulcus, aplink tuščiavidurius arba plaučių venus.

Konstriktyviu perikarditu, širdies raumenis ir aplinkinius organus taip pat veikia skleroziniai pažeidimai: pleura, diafragma, subdiafragminė pilvaplėvė, kepenų ir blužnies kapsulės, vainikinių arterijų kamienai su difuzinės miofibrozės ir vainikinių arterijų nepakankamumu. Utol­Shchenny kalcinuotas perikardas su konstriktyviu perikarditu gali padidinti diafragmą, pleuros ir tarpuplaučio audinių, suspauskite viršutinį ir prastesnį vena cava, portalo vena.

Didelio skilvelio užpildymas per diastolį ir venų grįžimas į dešinįjį atriumą prisideda prie padidėjusio slėgio sisteminėse venose ir dešiniojo skilvelio nepakankamumo vystymosi. Dalinis kairiojo skilvelio pripildymas konstriktyviu perikarditu sukelia insulto tūrio sumažėjimą, širdies tūris ir kraujo spaudimas. Dėl darbo krūvio sumažėjimo raumenų pluoštuose stebimas miokardo atrofija ir širdies masės sumažėjimas.

Konstriktyvaus perikardito simptomai

Daugeliu atvejų konstrikcinis perikarditas turi laipsnišką progresinį kursą, įskaitant 4 laikotarpius: paslėpta, pradinis, ryškūs klinikiniai pasireiškimai ir distrofija. Per latentinį konstriktyvaus perikardito laikotarpį (trunka nuo kelių mėnesių iki kelių metų) pastebimi ūminio ar pirminio lėtinio perikardito likutiniai poveikiai, formavimasis perikardo ertmėje, neturi neigiamo poveikio širdies darbui ir bendrajai hemodinamikai.

Sintetinis širdies suspaudimas su laipsnišku hemodinamikos pažeidimu pradiniame konstrikcinio perikardito laikotarpyje pasižymi bendru silpnumu, stabilus fizinis netoleravimas; išvengiant nuovargio ir dusulio, kai vaikščiojimas ir fizinis stresas. Stebėtas veido odos odos paraudimas ir cianozė, kaklas, ausyse, kaklo venų patinimas, padidėjęs centrinis venų spaudimas (CVP), tachikardija, nedidelis širdies plakimas ir švelnūs širdies tonai. Pradinį ligos laikotarpį lydi hepatomegalija, sunkumas dešinėje hipochondrijoje, pilvo pūtimas, apetito praradimas, dispepsija, numesti svorio.

Per ryškių klinikinių perikardito klinikinių pasireiškimų laikotarpį yra stiprus silpnumas, aštrus ir atsparus aukšto slėgio cilindro kilimas (daugiau nei 250-300 mm vandens. g.), padidėjęs veido ir kaklo patinimas ir cianozė («konsulinė galva»), reikšmingų ascitų vystymąsi. Su konstriktyviu perikarditu paprastai nėra ortopnijos, jo vystymasis galimas kartu su hidrotoraku arba aukšta diafragmos padėtimi dėl ascito.

Distrofiniame etape pacientams, sergantiems konjunktyviu perikarditu, labai pablogėja bendroji būklė ir staiga išnyksta, degeneraciniai organų pokyčiai ir sunkūs kepenų funkcijos sutrikimai, sunkus asteninis sindromas, apatinių ir viršutinių galūnių patinimas, veidas ir kūnas. Skeleto raumenų atrofija, didelių sąnarių ir trofinių opų kontraktūros, daugumai pacientų širdies ritmas yra nenormalus.

Galimos konstriktyvios perikardito komplikacijos yra prieširdžių virpėjimas (70 m% serga), miokardo nepakankamumas, širdies cirozė, nefrozinis sindromas, exudative enteropatija, ilgą ligos eigą — «šarvuotos širdies».

Konstriktyvios perikardito diagnostika

Konstriktyvios perikardito diagnostika padeda ištirti istoriją, fizinis patikrinimas, laboratoriniai tyrimai, EKG, Echokardiografija, radiografija, Širdies CT ir MRI, miokardo biopsija, širdies skambėjimas.

Fizinis kryžminio perikardito paciento tyrimas atskleidžia hepatomegaliją, sunkus ascitas, periferinė edema, pūkuotas veidas su cianoziniu atspalviu (geresnis vena cava sindromas), aštrių kaklo venų patinimas, kvėpavimas (Kussmaul ženklas). Būdingas didelis CVP, atsparus tachykarui­dija, pulso slėgio sumažėjimas, mažas minkštas (kartais paradoksalu) pulsas, apikos impulso trūkumas, papildomas perikardo tonas.

Pakeitimai konst­perikarditas, aptikta EKG metu, patvirtinti miokardo dalyvavimą uždegiminiuose ir randų procesuose, širdies raumenų atrofija ir prieširdžių hipertrofija. EchoCG rezultatai, pacientams, sergantiems konstriktyviu perikarditu, įrodyti perikardo sutirštėjimą, perikardo sukibimas, padidėja širdies dydis, paradoksalus tarpkultūrinės pertvaros judėjimas.

Širdies radiografija siekiant nustatyti širdies dydžio sumažėjimą, plaučių šaknų modelio išeikvojimas, nuosėdų buvimas kalcio perikardo židiniuose, praplečiantis pranašesnis vena cava, ekstrakardiniai sukibimai, pleuros suleidimas. Biocheminiai kraujo tyrimai daugeliui pacientų, sergančių konstriktyviu perikarditu, rodo kepenų funkcijos sutrikimo požymius: hipoalbuminemija, proteinurija, pakelti­bilirubino ir karbamido koncentracija, bromsulfolino testo padidėjimas.

Siekiant išsiaiškinti konstriktyvaus perikardito diagnozę, atliekami MSCT ir MRT, ventrikulografija, miokardo biopsija, širdies skambėjimas; sunkiausiais atvejais tiesioginė perikardo tyrinėjimui naudojama diagnostinė torakomija.

Konstriktyvios perikardito diferencinė diagnozė atliekama su miokardo ligomis (sunkus miokarditas, išsiplėtusi ir ribojanti kardiomiopatija, širdies liga, hipertenzija), širdies amiloidozė, hemochromatozė, sarkoidozė ir sisteminė sklerodermija; lėtinė plaučių širdis; tricuspidinio vožtuvo nepakankamumas, mitralinė stenozė; dešiniojo prieširdžio myxoma; cirozė ir kepenų vėžys, trombozė­per burną ar kepenų veną.

Konstriktyvaus perikardito gydymas

Su konstriktyviu perikarditu, konservatyvus gydymas yra neveiksmingas, vienintelis radikalus gydymas — pericardektomija, susideda iš pačios visiškiausios perikardo pašalinimo ir širdies bei kraujagyslių išsiskyrimo nuo suspaudimo. Mažai druskos dietos ir diuretikų vartojimas parodomas prieš operaciją. Visas širdies lydytas kalcifikuoto ir perikardo chirurginis išskyrimas susijęs su širdies sienelių perforacijos rizika, vainikinių arterijų ir tuščiavidurių venų sužalojimai, kraujavimo pavojus. Mirtingumas perikardiologijoje yra 5%.

Vartojant tuberkuliozinį perikarditą, tuberkuliozės vaistai yra nurodyti prieš ir po pericardektomijos. Po operacijos atliekama pacientų medicininė ir fizinė reabilitacija, siekiant pašalinti stagnacinius procesus ir pagerinti miokardo funkcinę būklę.

Geros savijautos pagerėjimas po pericardektomijos gali pasireikšti iš karto arba po tam tikro laiko, būtinas stabiliam normaliam širdies aktyvumui atkurti. Perikardiektomija nepakankamai veiksminga vystant negrįžtamus miokardo ir kepenų pokyčius.

Konstruktyvus perikarditas

Ilgai trunkanti prognozė paprastai yra nepalanki, nes nekontroliuojama perstrikcinė perikarditas arba jokio poveikio pericardektomijai. Chirurginis constrictive perikardito gydymas gali suteikti 10–15 metų išgyvenamumo rodiklius: nesant dekompensacijos – gebėjimas atlikti rankinį darbą, esant širdies nepakankamumui – su negalia.