Lėtinės nespecifinės plaučių ligos

Lėtinės nespecifinės plaučių ligos (LOPL) – įvairios etiologinės ir patologinės kvėpavimo sistemos ligos, nuolatinis produktyvus kosulys ir dispnėja dėl vyraujančio bronchų ar parenchimos pažeidimo. Įtraukti tokias nologines nepriklausomas formas, kaip lėtinis bronchitas, BEB, bronchų astma, plaučių emfizema, pneumklerozė, lėtinė pneumonija. LOPL diagnozuojama spirografija, Rentgeno ir endoskopinis tyrimas. LOPL gydymas gali apimti farmakoterapiją, bronchoskopinė sanitarija, fizioterapija, Pratimai; su nuolatiniais morfologiniais pokyčiais – chirurginis gydymas.

• LOPL priežastys
• Pagrindinės LOPL formos
• LOPL diagnozė
• LOPL gydymas

Lėtinės nespecifinės plaučių ligos

Lėtinių nespecifinių plaučių ligų grupė jungia kvėpavimo takų ligas, turi skirtingas vystymosi priežastis ir mechanizmus, bet panašių klinikinių apraiškų ir morfofunkcinių sutrikimų. LOPL dažnis Rusijos regionuose svyruoja nuo 12 iki 29 atvejų 1000 gyventojų. Ši koncepcija pirmą kartą išleista į apyvartą tarptautiniame pulmonologijos simpoziume, įvyko 1959 m. Londone. Tada trys nosologijos buvo įtrauktos į grupę: lėtinis bronchitas, bronchų astma ir emfizema. Po trejų metų, mokslinėje konferencijoje Maskvoje, šis sąrašas būtų papildytas bronchektaze, lėtinė pneumonija ir pneumklerozė. Specifiniai plaučių pažeidimai (tuberkuliozė), profesinių ligų (pneumokoniozė) ir bronchopulmoninis vėžys nebuvo įtraukti į šią grupę.

Šiuolaikinėje pulmonologijoje lėtinių nespecifinių plaučių ligų klasifikacija tebėra prieštaringa. Taigi, Be to, keletas autorių apima intersticines plaučių ligas. Kiti objektas, kad CNDL nepriklausomos nosologijos yra tik xp.bronchitas, emfizema ir bronchinė astma; poilsio (pneumklerozė, xp.pneumonija, bronchektazė) yra sindromos pobūdžio ir turėtų būti laikomos pagrindinėmis komplikacijomis, nepriklausomos formos. Lėtinės pneumonijos egzistavimą taip pat nepripažįsta visi mokslininkai.

LOPL priežastys

Pagrindiniai veiksniai, nustatant lėtinių nespecifinių plaučių ligų paplitimą, yra aukštas oro taršos lygis, profesinius pavojus, ūminės infekcinės kvėpavimo takų ligos, neigiami įpročiai. Didesni LOPL epidemiologiniai rodikliai atsiranda pramoniniuose miestuose, kai atmosferos ore užregistruojamas teršalų kiekis (azoto oksidai, sieros dioksido, anglies dioksido, dulkių, suspenduotų dalelių ir tt.), 3-5 kartus didesnis nei MPC. Pagrindinis LOPL sergančių pacientų profesinis kontingentas yra individai, veikiami grimzlėmis, dujų poveikio, dulkėjimas, dirginantys kvapai darbo vietoje.

Daugybė tyrimų patvirtina, kad yra LOPL ir ilgalaikio rūkymo dažnis (per 10 metų). Pre­kliniškai išreikštoms LOPL formoms būdingos ligos yra dažnai ir ilgai­e ARVI, kartotinis ūminis bronchitas ir pneumonija, hro­Viršutinių kvėpavimo takų ligos, alerginės ligos, imuninių sutrikimų. LOPL indeksas didėja su amžiumi ir pasiekia didžiausią 40-60 metų amžiaus grupę. Dauguma pacientų yra vyrai. LOPL struktūroje vyrauja lėtinis bronchitas (apie 60%), bronchų astma (~35%), bronchektazė (apie 4%), likusios ligos sudaro mažiau nei 1%.

Įvairių lėtinių nespecifinių plaučių ligų morfogenezės pagrindas yra vienas iš trijų mechanizmų: bronchitogeninis, pneumogeninis ir pneumonitogeninis. Bronchitogeninis COPD kelias yra susijęs su sutrikusi bronchų eiga­bronchų drenažo ir drenažo funkcija. Šiuo mechanizmu sukuriamos ligos, turinčios kliūčių: lėtinis bronchitas, BEB, bronchų astma ir emfizema. Pneumogeninis mechanizmas yra lėtinės pneumonijos ir lėtinės plaučių absceso formavimosi pagrindas, kurios yra bronchopneumonijos arba lobaro pneumonijos komplikacijos. Kai šios ligos išreiškė ribojamąjį komponentą. Pneumonitogeninis kelias nustato intersticinių plaučių ligų vystymąsi.

Bet kokio minėto LOPL morfogenetinio mechanizmo rezultatas yra pneumklerozės vystymasis (plaučių fibrozė, pneumocirozė), plaučių hipertenzija, plaučių širdies ir kardiopulmoninio nepakankamumo. Lėtinės nespecifinės plaučių ligos laikomos plaučių tuberkuliozės rizikos veiksniu, plaučių vėžys.

Pagrindinės LOPL formos

Lėtinis bronchitas

Kaip ir kitos lėtinės nespecifinės plaučių ligos, dažnai dėl ilgalaikio ūminio virusinio etiologijos bronchito (atsirado gripo fone, tymų, adenovirusinė arba PC infekcija) arba bakterinės kilmės (sukelia ilgalaikis hemofilinio strypo bronchų išlikimas, pneumococcus ir kt.). Gali atsirasti dėl ilgalaikio cheminių ir fizinių veiksnių poveikio kvėpavimo takams (rūkymas, oro dulkėjimas, pramoninių atliekų tarša).

Pagal paplitimą mano­Gali būti vietinis arba difuzinis; pagal uždegimo tipą – katarra ar mucopurulent; pagal prieinamumą/nėra bronchų obstrukcijos – obstrukcinis ir nekliudomas; bronchų morfologinių pokyčių pobūdį – atrofinis, polipas, deformuojasi. Klinikiniai lėtinio bronchito kriterijai yra 2-3 uždegiminio proceso paūmėjimai per metus 2 metus, kurių metinė trukmė yra mažiausiai 3 mėnesiai. Pacientai nerimauja dėl nuolatinio kosulio su skrepliais. Pykinimo metu kosulys didėja, skrepliai tampa pūlingi, įsijungia subfebrilinė temperatūra, prakaitavimas. Lėtinis bronchitas gali sukelti chronišką pneumoniją, plaučių atelazė, emfizema, pneumofibrozė.

Bronchinė astma

Tai yra antra labiausiai paplitusi lėtinės nespecifinės plaučių ligos forma. Jam būdingas bronchų medžio hiperreaktyvumas, sukelia bronchų gleivių išsiskyrimą, kvėpavimo takų edema ir paroksizminė spazma. Pagrindiniai klinikiniai tipai yra ne atopiniai, atopinis, sumaišyti, aspirino sukeltas, profesinė BA.

Klinikiškai bet kokio genezo BA pasireiškia pasikartojančiais iškvėpimo dusuliais. Jų kūrimas yra 3 laikotarpiai: pirmtakai, užspringimas ir atvirkštinis vystymasis. Pirmtakai, signalas apie artėjančią astmos priepuolį, gali būti kosulys, nosies gleivinės išsiskyrimas, konjunktyvitas, susirūpinimą. Užspringimo metu pasireiškia švokštimas, trumpas kvėpavimas, pailgintas iškvėpimas, difuzinė cianozė, neproduktyvus kosulys. Pacientai imasi priverstinės vertikalios padėties, pakėlę peties diržą. Sunkus ataka, paciento mirtis gali atsirasti dėl kvėpavimo nepakankamumo. Atvirkštinio išpuolio vystymosi laikotarpiu kosulys pradeda atskirti skreplių, sumažina švokštimą, kvėpavimas tampa laisvas, dusulys dingsta.

Tarp atakų pacientų, turinčių BA, būklė yra gana patenkinama. Ilgą laiką sergant lėtine nespecifine plaučių liga atsiranda obstrukcinė emfizema, plaučių širdis, plaučių širdies liga.

Lėtinė obstrukcinė plaučių emfizema

Tai lėtinė nespecifinė plaučių liga, morfologinis pagrindas yra nuolatinis kvėpavimo bronchų ir alveolių liumenų išplitimas dėl lėtinių kvėpavimo takų obstrukcijos lėtinio bronchito ir broncholito obliteranų fone. Plaučiai padidina oro savybes, tapti pernelyg dideli, padidėjo.

Klinikinius emfizemijos pasireiškimus sukelia staigus dujų mainų srities sumažėjimas ir pablogėjusi plaučių ventiliacija. Simptomai didėja palaipsniui, patologiniai pokyčiai plinta plačiame plaučių audinio plote. Susirūpinęs dėl progresuojančio dusulio trūkumo, kosulys su silpnu gleivinės skreplių, svorio netekimas. Atkreipia dėmesį į statinės formos krūtinės išplėtimą, odos mėlynumas, nugaros pirštų nagų gumbų storis. Kai emfizema yra dažna infekcinė komplikacija, plaučių kraujavimas, pneumotoraksas. Mirties priežastis tampa sunkiu kvėpavimo nepakankamumu.

Bronchektazė

Tokios lėtinės nespecifinės plaučių ligos formos morfologinis substratas yra šventoji forma, cilindrinės arba veleno formos atramos. Bronchektazė gali būti lokali arba difuzinė, įgytos ar įgytos kilmės. Įgimtas bronchektazė, kurią sukelia bronchų medžio vystymosi sutrikimai prenataliniu ir postnataliniu laikotarpiu (dėl intrauterinių infekcijų, su Sievert-Cartagenus sindromu, cistinė fibrozė ir kt.). Įgyta bronchektazė gali atsirasti pasikartojančio bronchopneumonijos fone, xp.bronchitas, ilgalaikis svetimkūnis bronchuose.

Pagrindiniai kvėpavimo takų simptomai yra nuolatinis kosulys, gelsvos ir žaliosios skreplių išpylimas kvapu, kartais hemoptysis. Pykinimas pasireiškia pagal lėtinio pūlingo bronchito paūmėjimo tipą. Ekstrapulmoninį simptomų kompleksą, esant bronchektazei, sudaro pirštų deformacija būgno lazdelių ir nagų pavidalu laikrodžio akinių pavidalu, «šiltas» cianozė. Lėtinės nespecifinės plaučių ligos komplikacijos gali būti plaučių kraujavimas, plaučių abscesas, nepakanka­g, amiloidozė, pūlingas meningitas, sepsis. Kiekviena iš šių sąlygų kelia potencialų pavojų pacientui, sergančiam LOPL.

Lėtinė pneumonija

Patologiniai lėtinės pneumonijos pokyčiai jungia uždegiminį komponentą, gvazdikai, xp.bronchitas, bronchektazė, lėtiniai abscesai, pneumofibrozė, todėl šiuo metu ši lėtinė nespecifinė plaučių liga, kaip nepriklausoma nosologija, nėra pripažinta visų autorių. Kiekvienas paūmėjimas xp.dėl plaučių uždegimo atsiranda naujų plaučių audinio uždegimo židinių ir padidėja sklerozinių pokyčių sritis.

Nuolatiniai simptomai, lėtinė pneumonija, kosulys su skrepliais (mucopurulentą remisijos ir pūlingos paūmėjimo fazėje metu) ir nuolatinis švokštimas plaučiuose. Ūminiu laikotarpiu kūno temperatūra pakyla, krūtinės skausmai atsiranda infiltracijos projekcijoje, kvėpavimo nepakankamumas. Liga gali būti sudėtinga plaučių širdies liga, abscesų susidarymas, empyema pleura, plaučių gangrena ir kt.

Pneumosklerozė

Lėtinė nespecifinė plaučių liga, teka, pakeitus veikiančią parenchiją su jungiamuoju audiniu, yra vadinama pneumoskleroze. Tai yra uždegiminių ir distrofinių procesų pasekmė, sukelia raukšlėjimą, plaučių audinio nelankstumas ir tankinimas. Dažnai atsiranda rezultatas xp.bronchitas, BEB, xp.pneumonija, LOPL, pneumoniae, pleuritas, fibrozinis alveolitas, tuberkuliozė ir mn. dr. Pokyčių paplitimas skiriasi nuo vietos (židinio) ir difuzinė pneumklerozė. Pagal jungiamojo audinio augimo sunkumą yra trys patologinio proceso etapai — pneumofibrozė, pneumklerozė, pneumocirozė.

Išreikštas kaip priežastiniu požiūriu svarbios ligos požymiai, taip yra kvėpavimo nepakankamumo požymiai (dusulys, kosulys, melsvas odos tonas, «Hipokrato pirštai»). Plaučių ryškumo krūtinės cirozės stadijoje, žymi krūtinės raumenų atrofija. Pacientas silpnėja, greitai pavargsta, numesti svorio. Pagrindinės ligos eiga sukelia pneumklerozės progresavimą, ir plaučių fibrozė sveria pagrindinę patologiją.

LOPL diagnozė

Įvairių lėtinių nespecifinių plaučių ligų diagnozę nustato pulmonologas, atsižvelgdamas į klinikinės patologijos eigos bruožus ir instrumentinės bei laboratorinės diagnostikos rezultatus. Patvirtinti morfologinių pokyčių pobūdį yra plaučių rentgenograma, kurios, jei reikia, papildo linijinė tomografija arba krūtinės ląstos CT.

Bronchoskopija atliekama siekiant nustatyti struktūrinius bronchų medžio pokyčius (jei reikia, su skrepliais ar biopsija), bronchografija. Analizuojant skreplių ir paraudimą iš bronchų (mikroskopinis ir mikrobiologinis) galite nurodyti uždegiminio proceso bronchuose ir jo atsiradimo priežastį. Siekiant įvertinti lėtinių nespecifinių ligų plaučių funkcines atsargas, galima atlikti kvėpavimo funkcijos tyrimą. Nustatyti galimo skilvelio hipertrofijos požymius, atsirandančius dėl elektrokardiografijos ir echokardiografijos.

LOPL gydymas

Lėtinių nespecifinių plaučių ligų gydymas priklauso nuo etiologinių veiksnių, patogenetiniai mechanizmai, morfofunkcinių pokyčių laipsnis, proceso aštrumas. Tačiau yra keletas bendrų požiūrių į įvairių nepriklausomų LOPL formų gydymą.

Siekiant sumažinti bronchų ir plaučių infekcinius ir uždegiminius procesus, antimikrobiniai vaistai parenkami atsižvelgiant į mikrofloros jautrumą. Skiriami bronchodiliatoriai, atsiskyrimo ir sekretolitiniai vaistai. Bronchalveolinis skalavimas atliekamas bronchų medžio reorganizavimui. Šiuo laikotarpiu plačiai naudojamas posturinis drenažas, vibromasažas, Mikrobangų ir ultravioletinės spinduliuotės ant krūtinės. Bronchodiatoriai yra rekomenduojami, kai yra sunku kvėpuoti, deguonies terapija.

Iš padidėjusio plaučių gydytojo parodytas pulmonologas, gydymas sanatorijoje, Pratimai, speleoterapija, aerofitoterapija, augalų adaptogenus ir imunomoduliatorius. Gliukokortikosteroidai gali būti skiriami su desensibilizuojančiais ir priešuždegiminiais tikslais. Pagrindinė terapija parenkama siekiant tinkamai kontroliuoti astmos eigą.

Lėtinių nespecifinių plaučių ligų chirurginės taktikos klausimas kyla dėl nuolatinių vietinių morfologinių pokyčių plaučiuose ar bronchuose. Dažniausiai kreipiamasi į nukentėjusio plaučių ar pneumonektomijos ploto rezekciją. Su dvišaliu difuziniu plaučių fibroze gali būti nurodyta plaučių transplantacija.