Paauglių krizė

Paauglių krizė – psichikos raidos etapas, pereiti nuo pradinės mokyklos amžiaus prie paauglių. Jis pasireiškia saviraiškos troškimu, pasitikėjimas savimi, savišvietos, spontaniškumo praradimas, nepriklausomybės demonstravimas, motyvacija mokymosi veiklai, konfliktų su tėvais, mokytojai. Paauglių krizė baigiasi suformavus naują savimonės lygį, gebėjimas pažinti savo asmenybę per refleksiją. Diagnozę atlieka psichologas, psichiatras, remiantis klinikiniu pokalbiu, psichodiagnozė. Neigiamų apraiškų korekcija vykdoma ugdymo metodais.

• Paauglių krizės priežastys
• Patogenezė
• Klasifikacija
• Paauglių krizės simptomai
• Komplikacijos
• Diagnostika
• Patarimai paauglių krizei
• Prevencija

Paauglių krizė

Pagal amžių periodizaciją vidaus psichologijoje, paauglystė trunka 11–16 metų. Šiuo laikotarpiu krizė trunka ilgai – fizinės ir psichinės raidos lygis yra didelis, poreikius, tačiau nepatenkinti dėl socialinio brandumo trūkumo. Mergaitėms simptomai yra mažiau ryškūs, atsiranda nuo 10-11 metų, berniukai yra šviesesni, pradėti nuo 12-13 metų. Trukmė priklauso nuo socialinių sąlygų ir psichofiziologinių savybių. Paprastai pereinamasis etapas baigiamas 14–16 metų. Esant ankstyvam tėvų požiūrio į brandinantį vaiką restruktūrizavimui, krizė nėra įmanoma.

Paauglių krizės priežastys

Paauglystės krizę apibūdina santykių su kitais pokyčiai plėtojant savęs pažinimą. Vaikai kelia didelius reikalavimus sau ir suaugusiems, tačiau negali prisiimti atsakomybės, susidoroti su nesėkmėmis. Krizės laikotarpį lemia išorinių ir vidinių veiksnių derinys. Kai kuriais atvejais pasireiškimo nėra arba jie yra lengvi, kitose – elgesys labai pasikeičia, vaikas tampa konfliktu, emociškai sprogi.

Išoriniai veiksniai, krizės simptomai, yra tėvų kontrolė ir hiper- priežiūra, priklausomybė nuo šeimos santykių. Vaikas ieško laisvės, mano, kad jis gali priimti sprendimus, veikti be suaugusiųjų pagalbos. Yra konfliktas – yra poreikis ir noras prisiimti atsakomybę už veiksmus, tačiau nėra praktinių įgūdžių, išlaikyti muitą. Pastarasis faktas neleidžia tėvams suvokti paauglio lygiateisiškumo. Atsparumas, kyla lėtinis painiavos, užsitęsusi krizė su asmeninio vystymosi vėlavimu.

Vidiniai veiksniai, sunkinanti krizė – psichologinės savybės. Nuo paauglystės pradžios vaikas turi tam tikrų įpročių, bruožai, kliūtis atsirandantiems poreikiams ir siekiams. Savybės, trukdo savęs pasitikėjimui, saviraiška, yra laikomi trūkumais. Paaugliai tampa dirglūs, linkę kaltinti save dėl nesėkmės. Komunikacijos įgūdžiai yra kritiškai suvokiami, išvaizda, individualūs asmenybės bruožai (priklausomybė, drovumas, kuklumas).

Patogenezė

Išoriniai krizės pasireiškimai atspindi vidinį, gilūs pokyčiai. Pagrindinis psichologinis pereinamojo etapo turinys – refleksyvus (apskaičiuota) požiūris į savo galimybes, sugebėjimus, įgūdžius. Nuo mokymosi gebėjimų vertinimo paauglys eina į savęs pažinimą. Savęs suvokimas kyla kaip «ne vaikas». Suaugusiųjų samprata formuojama etapais. Iš pradžių vaizdas yra konkretus ir išreiškiamas nepriklausomu, rizikinga, prieštaravo kitiems veiksmams. Tada ateina supratimas apie jų paties brandos ribas, jų priklausomybę nuo atsakomybės. Sukuria galimybę atspindėti, asmenybės suvokimas vertinant galimybes, sugebėjimus, trūkumus. Šis navikas leidžia išspręsti paauglių krizės problemą – atskirti nuo šeimos, bet išlaikykite harmoningus santykius.

Klasifikacija

Vidaus psichologas L. Su. Vygotskis paauglių krizės struktūroje pabrėžė neigiamą ir teigiamą etapą. Pirmasis ryškiausias, trunka kelerius metus. Jis žlunga, senosios interesų sistemos mirtis ir diskų brandinimas, dėl brendimo. Antrosios pajamos išlygintos, būdingas naujų gyvenimo vertybių kūrimas, įpročius, santykius. Neigiamas etapas kaip ilgesnis ir kliniškai reikšmingas turi tris pasirinkimo galimybes:

• Išreikštas negatyvumas. Konfliktas pasireiškia visose gyvenimo srityse. Ankstesni interesai visiškai atmesti, keičiamos impulsinėmis pavaromis.
• Atsipalaidavęs neigimas. Neigiamos vaiko nuostatos tam tikrose situacijose pastebimos kaip reakcijos į kitų įtaką. Tipiškas elgesio kintamumas namuose ir mokykloje.
• Nėra neigiamų simptomų. Brandinantis vaikas turi naujų interesų – skaityti, sportas, kelionės, santykiai su priešingos lyties nariais. Išlieka senoji interesų sistema (švietimo orientacija, draugystė, palaikyti teigiamus santykius).

Paauglių krizės simptomai

Emocinėje-elgesio srityje pagrindinė apraiška yra negatyvumas. Vaikas priešinasi aplinkai, priešiškas, prieštaravo, dažnai pažeidžia drausmę. Yra nuotaikos svyravimai, kuriuose vyrauja nepasitenkinimas, dirginimas, nuobodumas. Vidaus nerimas sukelia norą būti vieni, izoliuotas nuo žmonių. Paaugliai atsisako atlikti namų ruošos darbus, aplankyti ir priimti svečius, pasilikti su savo šeima. Dėl prieštaravimo tėvai smarkiai reaguoja, impulsyviai. Jie ilgą laiką gali sėdėti savo kambaryje, durų uždarymas. Pirmenybė teikiama realiam ir virtualiam bendravimui su bendraamžiais, todėl jie praleidžia daug laiko už namų ar kompiuterio. Negatyvumo sunkumas svyruoja nuo visumos iki visiško nebuvimo.

Švietimo produktyvumas mažėja. Vaikai susiduria su kūrybinėmis užduotimis – raštai, mokslo projektus. Pratimai modeliui lieka nepakitę. Pakeitimai susiję su vertybių sistemos restruktūrizavimu ir abstraktu loginio mąstymo vystymu. Paaugliai priklausomi nuo muzikos, psichologija, filosofija. Savęs stebėjimas intensyviai vystosi, savęs suvokimas, savo emocijų atspindys, narių. Didėja jautrumas kritikai, kitų žmonių patirtimi. Vaikai pradeda laikyti asmeninius dienoraščius, priklausomas nuo kalbėjimo «širdis į širdį» su draugais, Nuotykių skaitymas, romanai.

Komplikacijos

Nesant tėvų paramos, paauglių krizė vėluoja. Komplikacijos yra emociniai ir elgesio sutrikimai. Merginos dažniau pasireiškia neuroze, į akcentavimo formavimąsi, psichopatija, patologiniai polinkiai – berniukai. Intrapersoniniai konfliktai neigiamai veikia emocinę būseną – prisidėti prie depresijos formavimosi, izoliacija, obsesinis kompulsinis sutrikimas, sustiprinti nerimą, histeroidas, jaudinančios funkcijos. Dažni ginčai šeimoje, mažėja mokyklų veiklos rezultatai, skatinantys paauglius į gatvių įmones, vaginalumas, savižudiškas elgesys.

Diagnostika

Paauglių krizės diagnozavimo klausimas tampa aktualus ryškiu negatyvumu, labai prieštaringas vaikas, mažesnis susidomėjimas mokymu, nepakankamas rezultatas. Egzaminą atlieka psichologas, psichiatras. Nustatyta krizė, srauto charakteristikos, prognozė. Naudojami šie metodai:

• Pokalbis. Klinikinis tyrimas atskleidžia būdingas emocines reakcijas, elgesio ir mąstymo modeliai. Tėvų apklausoje specialistas nustato dominuojančius simptomus, jų sunkumą, pasireiškimo dažnis.
• Klausimynai. Tiriama paauglio emocinė-asmeninė sfera: aštrūs charakterio bruožai, reagavimo į avarijas metodai, neurotikos laipsnis, socialinės netvarkos rizika. Naudojamas patologinis diagnostinis klausimynas (A. E. Licko), Leonhard-Shmishek klausimynas, EPI klausimynas Eysenk.
• Projektiniai metodai. Vaizdo testai, vaizdų ir situacijų interpretavimo testai leidžia mums nustatyti neigiamą, paslėpti ir nesąmoningi vaiko asmenybės bruožai – agresyvumas, impulsyvumas, apgaulė, sentimentalumas. Taikomas asmens piešinys, neegzistuojantis gyvūnas, žmogus lietus, Rorschach testas, portreto rinkimų metodas (Sondi testas).

Patarimai paauglių krizei

Paaugliams nereikia specialaus gydymo, Psichologinė pagalba gali būti reikalinga norint sukurti darnų santykį tarp vaiko ir tėvų, pedagogai, bendraamžiais. Specialistai organizuoja grupinius mokymus, dėmesys buvo skiriamas refleksijos plėtrai, patys, konsultuoja tėvus. Įveikti krizės pasireiškimo būdus taip pat:

• Kompromisinė paieška. Konfliktinėse situacijose reikia rasti «kontaktiniai punktai» interesus. Priimkite vaiko būklę mainais už prievolės įvykdymą («mes neįeiname į kambarį, Jūs užsakote tris kartus per savaitę»).
• Taisyklės visiems. Konkretūs reikalavimai, visos šeimos nariai turi gerbti tradicijas. Niekam neatleidžiama («valgykite valgomajame, po 9 valandų neįjunkite muzikos, paimkite šiukšles»).
• Lygybė. Į diskusijas apie šeimos reikalus reikia įtraukti paauglį, problemų, planų. Svarbu suteikti jam galimybę kalbėti, apsvarstyti savo nuomonę priimant galutinį sprendimą.
• Emocinė pusiausvyra. Neduok į paauglio provokacijas. Reikia išlaikyti ramybę, įrodyti konflikto pusiausvyrą kaip brandos požymį.
• Palūkanos, skatinimas, parama. Geranoriškas, pasitikėkite tėvų ir vaikų santykiais – pagrindinė sąlyga siekiant įveikti krizę. Jūs turite būti suinteresuoti vaiko pomėgiais, pagirti už nepriklausomumą ir atsakingumą, perduoti atsakomybę kaip pasitikėjimo išraišką.

Prevencija

Krizių navikas yra gebėjimas refleksyviai įvertinti savo asmenines savybes, sugebėjimus, galimybes, trūkumus. Atsiranda atsakomybės jausmas, supratimą apie laisvę. Paauglys yra atskirtas nuo tėvų, tačiau artimi santykiai išlieka. Siekiant užkirsti kelią užsitęsusiam kursui, krizių komplikacijų vystymasis turi rodyti lankstumą santykiuose su vaiku: palaikyti pasitikėjimo santykius ir užtikrinti «suverenitetą» – pripažinti autonomiją ir nepriklausomybę, rinktis, įtraukti į svarbius šeimos klausimus.