Riebalinės liaukos adenoma

Riebalinės liaukos adenoma ‒ gerybinio pobūdžio odos pažeidimas, riebalinė liauka. Klinikiniu požiūriu būdingas įvairios skersmens geltonos arba rausvos spalvos mazgas su lėtu augimu ir dažniausia lokalizacija ant veido ar kaklo. Kai skirtingų tipų adenomos turi savo savybes klinikiniame paveikslėlyje. Diagnozė, pagrįsta vizualiu patikrinimu, istorija. Diagnozę patvirtina histologiniai ir citologiniai duomenys. Terapija apima chirurginį gydymą: cryodestruction, elektro- ir lazerio koaguliacija, iškirpimas.

• Riebalinės adenomos priežastys
• Pathogenesis
• Klasifikacija
• Riebalinės adenomos simptomai
• Komplikacijos
• Diagnostika
• Riebalinės liaukos adenomos gydymas
• Prognozė ir prevencija

Riebalinės liaukos adenoma

Riebalinės liaukos adenoma — gerybinis odos navikas, kuris retai registruojamas kaip atskira liga (1 atvejis 100 tūkst. gyventojai). Patologija yra plačiai paplitusi, jo atsiradimas nepriklauso nuo sezoniškumo ir platumos. Dažniau pasitaiko vaikams ir pagyvenusiems žmonėms. Didelė dalis odos adenomų yra susijusi su Mevero sindromu–Torre. 68% pacientai, sergantys šiuo sindromu, kliniškai patvirtina, kad yra riebalinių liaukų navikai. Kitų tipų adenomų buvimas (Princas-burenvilis, Allopas–Leredda–Darija, Balzeris–Menetrija) taip pat dėl ​​genetinės polinkio.

Riebalinės adenomos priežastys

Nėra vieningo nuomonės apie šio patologijos atsiradimo pobūdį, t. į. etiologija nėra gerai suprasta. Patikimi predisponuojantys veiksniai yra vaikai ir senatvė, vyro lyties ir chroniškų virškinimo trakto patologijų buvimas–žarnynas (kolitas, enteritas, gastritas). Manoma, kad yra viena iš galimų odos adenomos priežasčių:

• Genetinis polinkis. Dažniausiai pasitaikančios riebalinės adenomos diagnozuojamos Mevero sindromu–Torre, atstovaujantis daugelio riebalinių liaukų navikų asociacijai (adenoma, epithelioma, karcinoma), keratoakantų ir piktybinių navikų vidinių organų. Be to, odos adenoma gali būti etiologiškai susijusi su tuberkulioze.
• Riebalinių liaukų ligos. Viena iš galimų riebalinių adenomų priežasčių laikoma seborėja. Padidėjęs keratinizavimas, pastebėta šioje ligoje, gali sukelti naviko vystymąsi. Šis procesas būdingas jauniems žmonėms, turintys hormoninius sutrikimus.
• Fizinių veiksnių įtaka. Retas, bet kliniškai registruotoji adenomos priežastis yra bendra ir vietinė hipotermija. Adenomos atvejai, susijusi su temperatūros ekspozicija, yra laikomi vienkartiniais. Po to, kai gydymas atliekamas dėl tų pačių provokuojančių veiksnių, atsinaujina adenoma.

Pathogenesis

Neoplazma yra tikrasis navikas, gaunamas iš seilių liaukų išskyros kanalų sekretorinių ląstelių. Kai kurie priežastiniai veiksniai tam tikrame etape sukelia liaukų epitelio hiperplaziją, neoangiogenezė ir jungiamojo audinio susidarymas. Histologiškai, adenoma turi lobulinę struktūrą su dviem ląstelių populiacijomis: ant pakraščių periferijoje yra bazaloidinių gemalo ląstelių, centre – subrendęs sebocitas. Brandžios liaukos riebalinių liaukų dominuoja nediferencijuotos formos. Branduolinė atypija, nekrozės židiniai, ryškus mitozinis aktyvumas, Invazinė sklaidos nėra.

Klasifikacija

Dermatologijoje išskiriamos keturios riebalinės adenomos rūšys, kurie skiriasi klinikiniu paveikslu, lokalizacija, matmenys, pasirodymo amžius. Išskirta forma yra labai reta ir sunkiai atskirta nuo kitų rūšių. Šios klinikinės adenomų formos išsamiai aprašytos literatūroje:

1. Adenoma Hirschfeld (seniulis). Sustoja senatvėje. Tai vienišas storas apskritimo mazgas, kartais turi koją. Pageidautina lokalizacija: veidas, nugara, kapšelio plotas.
2. Prinstono-Burenvilio adenoma (cistinė epitelio forma). Dažnai pasirodo jau vaikystėje. Jis turi mažų apvalių arba ovalų mazgelių išvaizdą, kurių spalva gali būti nuo rusvai rausvos iki geltonos spalvos. Elementų paviršius yra lygus, tankus, puikus. Sujungimų susimaišymas nėra būdingas. Charakteristika simetrinė formacija lokalizacija – ant skruostų, nosis, smakras.
3. Adenoma allopo–Leredda–Darija (simetriškas). Gali atsirasti bet kokiame amžiuje ir ant odos. Išoriškai yra tankus formavimas, vizualiai panašus į karpą, spalva svyruoja nuo odos iki rožinės spalvos. Daiktai auga greitai, linkę masinei jungčiai.
4. Adenoma balzeris–Menetrija. Gali būti mazgelių forma, stora prie odos, ar fibrozė ant kojos. Elementai yra tankūs liečiant lygiu paviršiumi. Spalva paprastai nesiskiria nuo odos. Labiausiai būdinga lokalizacija – veidas, kaklas, didelis kartus srityje, kartais – burnos gleivinė. Neopreno dydis siekia 10 mm.

Riebalinės adenomos simptomai

Švietimas yra sklandus, aiškiai ribojama papulė. Oda per mazgelį nesikeičia arba šiek tiek grubus. B 70% atvejai lokalizuoti galvos ar kaklo, rečiau – ant kamieno ir apatinių galūnių. Talpoji adenoma yra lėta (keletą metų), neskausminga. Dydžiai svyruoja nuo 5 iki 25 mm. Neoplazmo spalva gali būti nuo įprastos kietos iki rausvos arba gelsvos.

Riebalinės adenomos, susijęs su muerio sindromu–Torre, yra vienišas arba daugybinis (kartais iki 100 vnt. ar daugiau). Smeigtukai yra gelsvos spalvos, skersmuo 0,5-1 cm, kai kuriais atvejais auga iki 5 cm. Su šiuo sindromu pacientams taip pat nustatomi kiti odos navikai (keratoacanthoma, epithelioma, riebalinių liaukų karcinomos), visceralinis vėžys.

Komplikacijos

Kai traumuojama ir išbringa, naviko židiniai gali kraujuoti ir sukelti skausmą. Dažniausiai komplikuoja adenoma, esanti periorbitalo zonoje – jo žala ir infekcija sukelia konjunktyvito ar keratito vystymąsi. Po chirurginio adenomų pašalinimo, ant odos susidaro randus, kosmetikos pristatymas, o kartais ir funkciniai nepatogumai. Riebalinės adenomos yra gerybiniai navikai, kurie patys retai atsinaujina dėl odos vėžio. Tačiau tokių formavimų buvimas pacientui gali rodyti Mewero sindromą–Torre, kuriame dažnai diagnozuojamas kolorektalinis vėžys, krūties vėžys, gimdos kaklelio sistema, skrandis, galva ir kaklas ir kt.

Diagnostika

Pagrindinė diagnostinė programa apima patikrinimą, klinikinės ligos ir ligos istorijos įvertinimas (adenomos atsiradimo laikas, tokių subjektų buvimas su giminaičiais), pagal kurią dermatologas gali pasiūlyti diagnozę. Riebalinės adenomos tyrimas neinformatyvios dermatoskopijos metodu, todėl pasinaudoję radikalesnėmis diagnostikos galimybėmis:

• Biopsija su medžiagos tyrimu. Histologiniam tyrimui dažnai naudojama ekscizinė arba išpjova biopsija, citologijai – švelnus adatos siurbimas. Mikroskopinis vaisto tyrimas parodė morfologinį vaizdą, riebios adenomos savybė.
• Genetinė diagnozė. Šio tipo diagnozė yra svarbi, jei yra šeimos atvejų, susijusių su «Muerro» sindromu–Torre. Metodo esmė — defektuoto geno apibrėžimas, kuri yra ligos priežastis. Įtraukiami keli žingsniai: genetikos konsultacija, veislinis rinkinys, laboratoriniai tyrimai, paskutinė diagnozė.

Konsultacija su chirurgu reikalinga norint nustatyti tolesnę diagnostikos ir gydymo taktiką, dermatologas-onkologas. Riebalų adenoma yra diferencijuota nuo karcinomos, keratoacatnoma, nevas ir riebalinės liaukos hiperplazija.

Riebalinės liaukos adenomos gydymas

Pagrindinis gydymo būdas ‒ chirurginis. Pašalinimo parinktis priklauso nuo formos dydžio ir vietos, skausmo riba ir paciento amžius. Geriausias būdas pasirinkti individualiai, išanalizuoti galimus pavojus ir komplikacijas. Naudojamas riebalinių adenomų pašalinimui:

• Fiziniai naikinimo metodai. Skystojo azoto pašalinimas yra skirtas tik nedidelio dydžio adenomas; Ši procedūra nerekomenduojama veidui. Elektrokoaguliacija pašalina nedidelius pažeidimus be jokių liekamųjų efektų, didesni randai palieka. Lazerio koaguliacija – labiausiai pageidaujamas adenomų pašalinimo būdas, esantis veido plote, t. į. nepalieka randų.
• Chirurginis iškirtimas. Šis gydymas yra retai naudojamas. Išskyrus dideles arba daugybes adenomas, gali prireikti papildomos defektų plastiškumo su vietiniais audiniais. Nepaisant metodo radikalizmo, Susivienijimų pasikartojimas neatlieka ir toliau didėja jų dydis ir kiekis.

Prognozė ir prevencija

Izoliuota adenoma – labiausiai patvari alternatyva, ji lengvai pašalinama ir nelieka randų. Esant adenomoms kartu su Muerro sindromu–Prognozė Torre yra rimta dėl to, kad vartojama kartu su onkologija. Nėra specialių prevencinių priemonių odos adenomos prevencijai, Nespecifiniai yra seborėjinio dermatito gydymas laiku, virškinimo trakto ligos, hipotermijos vengimas. Esant šiai ligai tarp giminių, būtina kontroliuoti ir anksčiau kreiptis dėl medicininės pagalbos.